Šiukšlėmis užverstoje buvusios gamyklos teritorijoje paminklines lentas atsitiktinai pastebėjo į stotį skubantis skautas. Jis apie radinį pranešė savo vadovybei.
Netrukus apie paminklines lentas buvo informuotos Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ambasados, Kultūros paveldo departamentas (KPD), savivaldybė.
Specialistai jau po poros susitikimų sutarė, kad iš paminklinių lentų pastatytą sieną artimiausiu metu būtina išardyti, visas lentas registruoti ir išvežti saugoti.
Aiški tik viena pavardė
Iš paminklinių lentų Algirdo gatvėje pastatyta ne tik siena. Septynios jų guli ant žemės lyg žymėdamos kapavietes.
Tačiau nereikia apsigauti – toje vietoje kapų nėra. Lentas kažkas ant žemės tvarkingai suguldė lūžus medžiui, kuris išvertė dalį tvoros.
Kur palaidoti kariai, kurių pavardės įspaustos betoninėse lentose? Anot Vilniaus skautų draugijos „Trop“ vicekomendanto Mariano Mirzojano, kol kas duomenų bazėse pavyko rasti tik vieną kario pavardę.
Paaiškėjo, kad vienoje paminklinių lentų minimas Afanasijus Minko iš Černigovo gubernijos. Eilinis karys dingusiu be žinios paskelbtas 1914 metų rugpjūčio 22 dieną.
„Kai archyvuose rasime kitas paminklinėse lentose minimas karių pavardes, teks tikrinti jų palaidojimo vietas, ar ten stovi paminklai“, – aiškino M.Mirzojanas.
Daugelio užrašų dar nepavyko perskaityti, nes lentos tebėra sumūrytos į sieną. Vis dėlto iš perskaitytų įrašų skautai nusprendė, kad lentose – pavardės karių, mirusių ligoninėse. Mat jų mirties data – 1916–1917 metai, kai Vilniuje nebebuvo karo fronto. Į akis krito ir lentose nurodyta numerių seka.
Išliejo betono gamykloje?
Iš kur Algirdo gatvėje atsirado tiek paminklinių lentų?
Anot KPD Vilniaus teritorinio padalinio vadovo Vito Karčiausko, labiausiai tikėtina, kad netoli buvo betono gamykla, gaminusi tokias lentas.
Galbūt jų neprireikė, galbūt ant karių kapų buvo pastatyti kiti paminklai.
Su tuo M.Mirzojanas nenorėjo sutikti. „Jeigu taip, kodėl lentos skiriasi viena nuo kitos, kodėl įrašai jose ir lenkų, ir vokiečių kalbomis?“ – klausė jis.
Todėl kol kas neatmesta ir kita versija – kad lentos atgabentos iš sunaikintų kapinių.
Tokio tipo lentų, žyminčių Pirmojo pasaulinio karo karių kapus, Vilniuje nėra. Gali būti, kad šios lentos buvo skirtos kapams Vilniaus, Širvintų ar Trakų rajonuose.
Nežino, kodėl nepanaudojo
KPD Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė teigė, kad yra informacijos, jog netoli buvo plytelių gamybos cechas.
Jis veikė Šv.Stepono parapijos kapinių teritorijoje, tiesa, po Pirmojo pasaulinio karo – 1926–1928 metais.
Jos manymu, Vilniaus valdžia užsakė pagaminti paminklines lentas ir sutvarkyti karių kapus. Kodėl lentos liko nepanaudotos, neaišku.
Tačiau M.Mirzojanas nenorėjo skubėti daryti išvadų: „Kai kuriame nors archyve surasime, kur tie kariai palaidoti, nuvažiavę įsitikinsime, kad paminklai stovi, tada galėsime sakyti, jog jiems pagamintos paminklinės lentos buvo nepanaudotos.“
