Konkreti Kvedlinburgo analų autorystė šiandien nėra žinoma, tačiau istoriniai šaltiniai byloja, kad šis to meto aktualius įvykius atspindintis metraštis lotynų kalba buvo rašomas nuo maždaug 1008 m. Šv. Servacijaus moterų vienuolyne. Pastarąjį Kvedlinburge X a. fundavo iš Otonų giminės kilusios Saksų karališkosios dinastijos pradininko Henriko I žmona Matilda. Jų sūnus Otonas I 962 m. buvo vainikuotas Šventosios Romos imperijos imperatoriumi. Valdant imperatoriams iš Otonų dinastijos ir nutiko mūsų šaliai svarbus įvykis, iš nebūties iškėlęs Lietuvos vardą.
„Tuo metu šis vienuolynas buvo vienas žymiausių Saksonijoje – imperatoriai ir visas saksų elitas į jį siųsdavo savo našles, dukras bei giminaites. Ten šios galėdavo gyventi, įgyti išsilavinimą arba tiesiog gauti socialinės prieglaudos paslaugas“, – teigia istorikė. Ji priduria, kad tiek vienuolyno veiklą, tiek į analus patenkančius įrašus tiesiogiai kontroliuodavo abato pareigas ėjusi imperatoriaus Otono III sesuo Adelheida, garsėjusi savo išsilavinimu. Manoma, kad daugelis žinių, tarp jų ir naujiena apie šv. Brunono Bonifaco žūtį Lietuvos pasienyje, pasiekdavo būtent per artimus giminaičius – imperatoriaus dvarą. Ieškant analogijų su šiomis dienomis, tai buvo lyg ir oficialus naujienų portalas, į kurį patekdavo patikima valstybinio lygmens informacija. Ši aplinkybė ir leido istorikams neabejoti žinios apie šv. Brunoną patikimumu ir lokalizuoti jo žūtį Lietuvos bei Rusios paribyje, nors vėlesni šaltiniai pateikia ir kitas šio įvykio vietos versijas.
J. Karpavičienės teigimu, yra žinoma, kad šiame vienuolyne buvo ne viena raštinga moteris, tačiau sudėtinga pasakyti, kuri kilminga Saksonijos vienuolė konkrečiai įrašė žinutę apie Lietuvoje nukirsdintą šv. Brunoną Bonifacą. To nustatyti neįmanoma dar ir dėl to, kad Kvedlinburgo analų originalas nėra išlikęs.
„Apie Lietuvos vardo paminėjimą mes žinome tik iš šių analų XVI a. nuorašo – kopijos, kuri tikriausiai buvo daroma susidėvėjus originalui arba kilus jo sunykimo pavojui“, – sako istorijos specialistė, pridurdama, kad nuorašą greičiausiai jau rašė vyras iš pasaulietinės aplinkos. Yra žinoma, kad tai buvo Meiseno kunigaikščių mokyklos dėstytojas, istorikas Georgas Fabricijus.
Šiuo metu Kvedlinburgo analų nuorašas saugomas Saksonijos žemės, valstybės ir universiteto bibliotekoje Dresdene (Vokietija). Lietuvos visuomenė turėjo galimybę jį pamatyti 2009 m., kai Lietuvos archyvų departamentas, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos dailės muziejus ir Valdovų rūmų muziejus organizavo Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui paminėti skirtą tarptautinę parodą „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“.