Klaipėdos universiteto archeologai visai šalia miesto kasinėjo krūmynais apžėlusiais laukymes Danės pakrantėje. Praėjusią vasarą čia aptikti radiniai bylojo, jog šioje vietovėje žmonės galėjo gyventi dar iki Kryžiuočių ordino atsikraustymo į Lietuvos pajūrį.
Atkasti kuolaviečių pėdsakų liudija, jog čia būta medinių statinių. Galbūt tai – ne tik sodybų, stoginių, aptvarų, bet ir IX-XIII a. pajūryje gyvenusių kuršių gynybinių įtvirtinimų liekanos. Taip galvoti mane verčia ir kiti radiniai – geležies struktūros, primenančios lankų, gal net arbaletų atgalius“, – kalbėjo tyrimų vadovas, universiteto Istorijos katedros lektorius Klaidas Perminas.
Karingieji kuršiai tais laikais arbaletų dar nenaudojo. Tačiau jeigu paupyje iš tikrųjų būta kažkokių gynybinių įtvirtinimų, metalo iškasenos gali priminti vietinių gyventojų ir kryžiuočių susirėmimus ? K.Perminas tvirtina, kad jo tyrinėjamą teritoriją juosiantys užpelkėję grioviai – ne natūraliai susiformavusi Danės upės senvagė, o žmonių rankų darbas.
Kuršių paveldą tyrinėjantys archeologai jau seniai suka galvą ieškodami paslaptingos Poys pilies pėdsakų. Kai baltų žemėse XIII amžiaus viduryje įsitvirtino teutonai, Kuršo vyskupas suskato su jais dalytis pietines žemes. Pois gyvenvietė pirmąkart paminėta 1253 metais, vos tik kryžiuočiai Danės žiotyse pasistatė medinę Memelburgo tvirtovę.
Sutartyje su Kuršo vyskupu Ordino raštinininkai suskaičiavo ir aprašė visas didžiausias kuršių tvirtoves. Jie nurodė ir Poys pilį, kurią, pasak jų, supo keturios aplinkinės gyvenvietės. Galbūt ši tvirtovė pajūrio gyventojams tarnavo kaip administracinis ir religinis Pilsoto žemės centras ?
K.Perminas neatmeta tokios tikimybės: „Netoliese aptikti Joniškės ir Slengių kapinynai, Žardės ir Laistų piliakalniai. Visko gali būti, kad tokia kuršių gyvenviečių išsidėstymo Baltijos pajūryje struktūra sietina ne tik su geografine, bet ir su ritualine erdve. Dar reikėtų patikrinti gyvenviečių azimutus“.
Prie Danės tris savaites plušėję archeologai atidengtuose žemės kloduose vėl aptiko kuolaviečių pėdsakų, ne žiestos, o lipdytos molio keramikos šukių. Ilgiausioje 10 metrų ilgio perkasoje jie pastebėjo pelkių rūdos gyslų ir kasinėjimo pėdsakų. Karingos kuršių gentys mokėjo išgauti ir panaudoti tokią rūdą – lydė geležį ir kaldinosi ginklus.
Didžiausia staigmena – vienoje duobėje atrasta titnago nuoskala su akivaizdžiomis apdirbimo žymėmis. Dar iškastas ir titnaginis gremžtukas greičiausiai kailiams apdoroti.
„Tokie radiniai byloja, kad žmonės čia gyveno iki kuršių – akmens amžiuje“, – sensacingais radiniais džiaugėsi K.Perminas.
Jeigu archeologų ieškoma Poys gyvenvietės iš tikrųjų buvo įsikūrusi prie Danės, ją būtų galima vadinti Klaipėdos pirmtake. Kryžiuočių paminėtos mįslingos pilies anksčiau ieškojo ir vokiečių archeologai, bet vėliau nuleido rankas, pamanę, kad ji stovėjusi kažkur tarp Melnragės ir Tauralaukio.
Sureikšminę piliakalnius įstorikai negalvojo, kad kuršiai galėjo kurtis ir žemumose. Bet P.Perminas teigia priešingai: pasak jo, yra akivaizdžių duomenų, rodančių kad jie kurdavosi ir atokiau jūros – upių pakrančių slėniuose. Palangoje aptikta gyvenvietė – reta išimtis.
„Mūsų radiniai Danės paupyje – įrodymas, jog ne tik kuršiai, bet ir jų pirmtakai gyveno žemumose. Tikriausiai ir čia būta senos gyvenvietės, sunykusios, kai šias žemes užvaldė Ordinas, pasistatęs pilį prie pat Kuršių marių – Danės upės žiotyse“, – kalbėjo K.Perminas.
Mintis ieškoti Poys pilies liekanų archeologams kilo žvalgant Danės pakrantes vietovę iš oro. Vienoje vietoje pastebėtas neįprastas stačiakampio formos plotas, apjuostas keistais grioviais, sudomimo K.Perminą, nors skeptikai tvirtino, jog tai – tik užpelkėjusi upės senvagė.
„Pernai krūmynais apžėlusių griovių netyrinėjome, bet šį kartą išmatavome jų gylį – iki dugno 70-80 centimetrų. Jeigu tai būtų ne dirbtinai išrausti vandens kanalai, o natūrali senvagė, jos gylis kaip ir Danės upėje turėtų siekti apie 2-3 metrus“, – kalbėjo K.Perminas.
Įbedę žemėn kastuvus ir aptikę intriguojančių radinių, pabraidžioję apžėlusiais grioviais, uostamiesčio archeologai džiaugėsi, kad jų pradinės versijos dėl gyvenvietės paupyje pasitvirtina.
Kitą vasarą K.Perminas ketina tyrinėti Žemaitijoje nužiūrėtą vietovę, kaip du vandens primenančią Danės paupį, kuriame galbūt tikrųjų stovėjo archeologų aistras kaitinanti Poys pilis.