Th.Manno festivalio parodoje – dramatiško likimo dailininkai

Neringos istorijos muziejuje iki liepos 29 dienos galima apžiūrėti Thomo Manno festivalio pristatomą unikalią dailės parodą „Dailininkai karo metu ir karo dailininkai“, skirtą Didžiojo karo atspindžiams Nidoje kūrusių menininkų darbuose.

L.Dettmanno „Mūšio scena“.
L.Dettmanno „Mūšio scena“.
Paroda Neringos istorijos muziejuje veiks iki liepos 29 d.<br>Festivalio nuotr.
Paroda Neringos istorijos muziejuje veiks iki liepos 29 d.<br>Festivalio nuotr.
(Iš kairės): kolekcininkai A.Popovas, M. ir R.Leiserowizai.
(Iš kairės): kolekcininkai A.Popovas, M. ir R.Leiserowizai.
E.Bishoffo-Culmo litografija „Karys, sviedžiantis granatą“.
E.Bishoffo-Culmo litografija „Karys, sviedžiantis granatą“.
1915 m. meno lapelio litografijos. Kairėje – W.Röslerio „Tylūs herojai“.
1915 m. meno lapelio litografijos. Kairėje – W.Röslerio „Tylūs herojai“.
H.Ungewitterio „Kavaleristas su žirgu“.
H.Ungewitterio „Kavaleristas su žirgu“.
Daugiau nuotraukų (6)

Asta Andrikonytė

Jul 18, 2015, 11:25 AM, atnaujinta Oct 25, 2017, 1:15 PM

Th.Manno festivalis jau beveik dešimtmetį gaivina Nidos dailininkų kolonijos atminimą, bet iki šiol jai skirtose parodose vyraudavo peizažai. Tęsdamas Didžiajam karui skirtą penkiametį ciklą festivalis pirmą kartą atsigrežę į dailininkų karo meto kūrybą.

Nepadėjo teptuko ir fronte

Šioje parodoje – tik 16 darbų iš kolekcininkų Aleksandro Popovo ir Michaelio Leiserowitzo rinkinių. Tačiau, anot parodos kuratorės Kristinos Jokubavičienės, svarbus ne ekspozicijos dydis, o turinys. Visus rodomus darbus sieja panašus jų autorių likimas. Kūriniai atskleidžia, kaip keitėsi menininkų požiūris į karą – nuo patriotinės euforijos iki kartaus nusivylimo.

Daugelis XIX a. pabaigoje gimusių menininkų traukė į Pirmojo pasaulinio karo frontą savo noru, bet greitai, užuot šlovinę savo darbais narsą ir kėlę karinę tautiečių dvasią, jie persiėmė tragiškomis griūties nuotaikomis.

Nidoje rodoma Gustavo Böse‘s 1917-ųjų akvarelė, kurioje – uniformuotas karys, laikantis rankoje teptuką, yra savotiškas parodos moto: karo negandos neprivertė menininkų išsižadėti savo pašaukimo.

Tačiau Didžiajame kare žuvo net apie 600 Europos dailininkų, tarp jų – ir keli Nidos kolonijos atstovai.

Karo išbandymai buvo per sunkūs

Nidos kolonijos įkūrėjas Ernstas Bishoffas-Culmas (1863-1925) savo litografiją „Karys, sviedžiantis granatą“ sukūrė 1915-aisiais, sužinojęs, kad šitaip – mesdamas granatą – žuvo jo geras draugas, Nidos kolonijos senbuvis poetas Waltheris Heymannas (1882-1915). Vėliau pats E.Bishoffas-Culmas, sužeistas granata, fronte neteko abiejų rankų ir savo noru pasitraukė iš gyvenimo.

Nepakėlęs karo traumų nusižudė ir Nidos kolonijos dailininkas Waldemaras Rösleris (1882-1916), nors nebuvo sužeistas. Parodoje eksponuojama jo 1915-ųjų litografija „Tylūs herojai“, išspausdinta Paulo Cassirerio 1914-1916 m. leistame meno lapelyje (Künstlerflugblätter). Litografija vaizduoja apkasuose miegantį karį.

P.Cassirerio meno lapelio publikacijos – dailininkų piešiniai ir neilgi tekstai, pasak K.Jokubavičienės, ypač gyvai atspindėjo karo nuotaikų kaitą, blėstantį patosą.

Nidoje, netoli Th.Manno meorialinio muziejaus, iki Antrojo pasaulinio karo stūksojo smaluotas rąstas su žuvusių Didžiajame kare Nidos kolonijos menininkų pavardėmis. Paminklą E. Bishoffui-Culmui, W.Heymannui ir W.Rösleriui buvo pastatęs kolonijos puoselėtojas dailininkas Ernstas Mollenhaueris (1892-1963). Deja, iki šių dienų jis neišliko.

Išvengė amžininkų likimo

Pasak K.Jokubavičienės, vertingiausi parodos darbai – Hugo Ungewitterio 1919-aisiais nutapytas „Kavaleristas su žirgu“ bei Ludwigo Dettmanno 1914-1918 kurta „Mūšio scena“. Abu šie menininkai buvo oficialūs karo dailininkai, fiksavę pagal užsakymą konkrečius įvykius karo laukuose.

H.Ungewitteris (1969-1944) dar iki Pirmojo pasaulinio karo nutapė daug panoraminių batalinių drobių, garsių istorinių mūšių scenų. L.Dettmannas (1965-1944) pirmaisiais karo metais tapė vokiečių generolų portretus, kurie buvo eksponuojami Berlyne ir Karaliaučiuje.

Parodoje yra ir L.Dettmanno mokinių darbų, mat jis net 16 metų (1901-1916) rektoriavo Karaliaučiaus dailės akademijoje. Vėliau kūrėjo reputacija pašlijo dėl kolaboravimo su naciais. Jis buvo ir Antrojo pasaulinio karo dailininkas.

Nėra statistikos apie dailininkų dvasines traumas, patirtas karo laukuose. Tačiau kai kuriems po krupių išgyvenimų pavyko atsitiesti.

Pavyzdžiui, G.Böse, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, grįžo į Vokietiją ir ten toliau produktyviai darbavosi. Išlipęs iš apkasų Alfredas Partikelis taip pat sėkmingai kūrė ir iki pat 1944-ųjų vasarojo Nidoje.

Atkuriama nutrūkusi istorija

Nuo XIX a. pabaigos iki pat Antrojo pasaulinio karo „dailininkų rojumi“ vadintoje Nidoje įkvėpimo sėmėsi vokiečių menininkai ir intelektualai, buvo kuriamos įspūdingos drobės.

Menininkų traukos centras buvo 1867-aisiais Skruzdynėje įkurtas Hermanno Blode‘s (1862-1934) viešbutis, kuriame iki išnaktų vykdavo vasarotojų diskusijos, skambėjo muzika ir poezija. Viešbutį iš H.Blode‘s perėmęs jo žentas tapytojas ekspresionistas E.Mollenhaueris toliau puoselėjo Nidos dailininkų koloniją. Tarpukaris buvo jos žydėjimo metas.

Tačiau Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos istoriją ir išblaškė jos palikimą. Tik praėjusiame dešimtmetyje klaipėdietis kolekcininkas A.Popovas ir jo iniciatyva įsteigta Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija „Nidden“ ėmė supirkinėti aukcionuose Rytų Prūsijoje sukurtus darbus, rengti jų parodas, kurios tapo neatsiejama Th.Manno festivalių dalimi.

Šiuo metu „Nidden“ rinkinyje yra maždaug 1000 tapybos ir grafikos darbų, pristatančių beveik 300 dailininkų, o Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje galima apžiūrėti įspūdingą parodą „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX–XX a. pirmos pusės tapyba iš Aleksandro Popovo rinkinio“.

Paroda pristato Rytų Prūsijoje gimusių, nuolat gyvenusių ar tik epizodiškai čia buvojusių 78 dailininkų 116 tapybos darbų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.