Trečiadienį minint Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Vilniaus statybos tresto Statybos valdybos Nr.3 vyriausiuoju inžinieriumi dirbęs vyras pasakojo, kaip 1991 metų sausio 13 dieną gavo nurodymą skubiai užtverti prieigą prie Aukščiausiosios Tarybos iš Gedimino prospekto pusės, pastatant barikadą.
„Tuo metu Statybos valdyba Nr.3 statė naujuosius gimdymo namus šalia kelio į Pilaitę. Statybvietėje mes patys gaminome pamatų blokus, kurių turėjome sukaupę didelį kiekį“, – teigė jis.
Barikadą prie parlamento rūmų statė keturi vyrai, naudodami kraną.
„Krovininės mašinos vežė pamatų blokus vieną po kitos, ir mes keturiese – du darbininkai, automobilinio krano vairuotojas ir aš – apie 16-17 val. užbaigėme statyti tą barikadą. Su paskutine blokų partija atvažiavo ir tuometinis gimdymo namų statybos vadovas Antanas Dimaitis. Sumontavome paskutinę ketvirtą blokų eilę. Pasitarėme, kad, matyt, barikada pakankamai sunki ir stipri todėl atlaikys“, – prisiminė R.Jasponis.
„Aišku, kad mes neturėjome jokių barikados statybos nei brėžinių nei schemų. Sprendžiant iš to, kad vienas pamatų blokas sveria per 1 toną, o kovinis tankas galėjo sverti apie 50 tonų, vadinasi, reikalinga pakankamai didelė betono blokų masė, viršijanti tanko masę“, – pasakojo inžinierius.
Anot jo, barikadoms panaudoti 106 pamatų blokai. Dabar dalis šios barikados eksponuojama prie Seimo pastato.
Apie darbą tragišką sausio 13-osios naktį trečiadienį pasakojusi Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė teigė, kad tai buvęs tikras karas. Ji skubiąją pagalbą teikė prie Vilniaus televizijos bokšto.
„Tai, ką aš ten pamačiau – tai buvo tikras karas: dideliu greičiu prie televizijos bokšto važinėja tankai, prie televizijos bokšto trenksmai, ugnis, dūmai, šaudymo garsai, žmonių klyksmas ir daugybė sužeistųjų. Tos greitosios pagalbos brigados, kurios budėjo prie televizijos bokšto, teikė medicininę pagalbą sunkiai sužeistiems, stabilizavo jų būklę ir skubiai vežė į ligonines“, – sakė V.Pumputienė.
Anot jos, televizijos bokštą gynę žmonės kuo galėdami stengėsi padėti medikams.
„Kadangi pritrūko tvarsliavos, tai žmonės, gyvenantys šalia televizijos bokšto, nešė paklodes, jas plėšė, ir mes jas naudojome kaip tvarsčius kraujavimui iš žaizdų stabdyti“, – pasakojo medikė.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Vėliau, vasario ir balandžio mėnesiais, nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
