Trečiadienį minint Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Vilniaus
statybos tresto Statybos valdybos Nr.3 vyriausiuoju inžinieriumi
dirbęs vyras pasakojo, kaip 1991 metų sausio 13 dieną gavo
nurodymą skubiai užtverti prieigą prie Aukščiausiosios Tarybos
iš Gedimino prospekto pusės, pastatant barikadą.
„Tuo metu Statybos valdyba Nr.3 statė naujuosius gimdymo namus
šalia kelio į Pilaitę. Statybvietėje mes patys gaminome pamatų
blokus, kurių turėjome sukaupę didelį kiekį“, – teigė jis.
Barikadą prie parlamento rūmų statė keturi vyrai, naudodami
kraną.
„Krovininės mašinos vežė pamatų blokus vieną po kitos, ir
mes keturiese – du darbininkai, automobilinio krano vairuotojas ir
aš – apie 16-17 val. užbaigėme statyti tą barikadą. Su
paskutine blokų partija atvažiavo ir tuometinis gimdymo namų
statybos vadovas Antanas Dimaitis. Sumontavome paskutinę ketvirtą
blokų eilę. Pasitarėme, kad, matyt, barikada pakankamai sunki ir
stipri todėl atlaikys“, – prisiminė R.Jasponis.
„Aišku, kad mes neturėjome jokių barikados statybos nei
brėžinių nei schemų. Sprendžiant iš to, kad vienas pamatų
blokas sveria per 1 toną, o kovinis tankas galėjo sverti apie 50
tonų, vadinasi, reikalinga pakankamai didelė betono blokų masė,
viršijanti tanko masę“, – pasakojo inžinierius.
Anot jo, barikadoms panaudoti 106 pamatų blokai. Dabar dalis
šios barikados eksponuojama prie Seimo pastato.
Apie darbą tragišką sausio 13-osios naktį trečiadienį
pasakojusi Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus
pavaduotoja Vanda Pumputienė teigė, kad tai buvęs tikras karas. Ji
skubiąją pagalbą teikė prie Vilniaus televizijos bokšto.
„Tai, ką aš ten pamačiau – tai buvo tikras karas: dideliu
greičiu prie televizijos bokšto važinėja tankai, prie televizijos
bokšto trenksmai, ugnis, dūmai, šaudymo garsai, žmonių klyksmas
ir daugybė sužeistųjų. Tos greitosios pagalbos brigados, kurios
budėjo prie televizijos bokšto, teikė medicininę pagalbą sunkiai
sužeistiems, stabilizavo jų būklę ir skubiai vežė į
ligonines“, – sakė V.Pumputienė.
Anot jos, televizijos bokštą gynę žmonės kuo galėdami
stengėsi padėti medikams.
„Kadangi pritrūko tvarsliavos, tai žmonės, gyvenantys šalia
televizijos bokšto, nešė paklodes, jas plėšė, ir mes jas
naudojome kaip tvarsčius kraujavimui iš žaizdų stabdyti“, –
pasakojo medikė.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena,
pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų
kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos
valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies
nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant
Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą,
žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius
Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas
Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius,
Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras
Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Vėliau,
vasario ir balandžio mėnesiais, nuo sužeidimų mirė Vytautas
Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos
radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių
žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo
Seimo pastato.