Nykstantį Italijos paveldą gaivina mados pasaulio galingieji

Nesibaigiančias Italijos biudžeto skyles padeda lopyti šalies dizaineriai. Garsių mados namų įkūrėjai pasiryžo gelbėti kultūrinį paveldą, kuris be meistrų priežiūros suklypo, apsinešė dulkėmis ir grasino sugriūti.

Apdulkėjęs ir griūvantis Koliziejus neseniai buvo restauruotas privačiomis mados namų „Tod’s“ vadovo D.Della Valle lėšomis. Mados pasaulis parėmė ir Rialto tilto Venecijoje atgaivinimo darbus.<br>AP nuotr.
Apdulkėjęs ir griūvantis Koliziejus neseniai buvo restauruotas privačiomis mados namų „Tod’s“ vadovo D.Della Valle lėšomis. Mados pasaulis parėmė ir Rialto tilto Venecijoje atgaivinimo darbus.<br>AP nuotr.
Italijos simbolio gelbėjimas ne tik kilnus, bet ir verslui naudingas gestas.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Italijos simbolio gelbėjimas ne tik kilnus, bet ir verslui naudingas gestas.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Restauratorių pagalbos žūtbūt reikia ir garsiesiems Ispanijos aikštės laiptams.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Restauratorių pagalbos žūtbūt reikia ir garsiesiems Ispanijos aikštės laiptams.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Daiva Lapėnaitė

Jul 10, 2016, 9:34 PM, atnaujinta May 19, 2017, 7:01 AM

80-aisiais mūsų eros metais Romos imperatorius Vespasianas miestui padovanojo neįkainojamą dovaną – pramogų areną.

Iki šiol didžiausias pasaulyje amfiteatras geriau žinomas tiesiog kaip Koliziejus.

Praėjusią savaitę vienas turtingiausių Italijos žmonių, odos gaminių kompanijos „Tod’s“ savininkas Diego Della Valle Romai padovanojo kitą dovaną – restauruotą Koliziejaus išorę.

Mados pasaulio žvaigždė parodė, kad be privačių asmenų indėlio Italijos simbolių niekas neišgelbės. O jo pavyzdžiu užsikrėtė ir kiti italų mados atstovai.

Simbolis ar pragaro vartai?

Kai Flavijų dinastijos pradininkas imperatorius Vespasianas sumanė padovanoti Romai amfiteatrą, vargu ar jis suvokė savo užmojo mastą.

Tai, kas turėjo būti pramogų arena imperatoriui ir romiečiams, virto ne tik dinastijos vardą įamžinusiu, bet visos Romos imperijos ir Italijos, kuri Vespasiano laikais dar neegzistavo, simboliu.

189 metrų ilgio, 156 metrų pločio ir daugiau kaip 48 metrų aukščio amfiteatro atidarymo imperatorius nesulaukė.

Statybas užbaigė jo sūnus imperatorius Titas praėjus metams po tėvo mirties.

Po aštuonerius metus trukusių statybų didžiausias amfiteatras pasaulyje duris atvėrė 80-aisiais mūsų eros metais.

Pro 80 arkinių įėjimų į vidų tada sugužėjo apie 50 tūkstančių žmonių.

Pasakojama, kad atidarymo iškilmės tęsėsi šimtą dienų, per jas romiečių pramogai buvo nužudyti penki tūkstančiai žvėrių ir kelios dešimtys gladiatorių.

Penkis amžius žiaurių žmogaus ir žvėrių kovų teatru buvęs Flavijaus amfiteatras, XI amžiuje pakrikštytas Koliziejumi, viduramžiais buvo laikomas vienais iš septynerių vartų į pragarą. Mat jame pralieta tiek kraujo, kiek nebuvo pralieta nė vienoje kitoje vietoje pasaulyje.

O ir vėliau, uždraudus pramogines skerdynes, Koliziejus traukė neaiškaus plauko atstovus.

Sklando legendos, kad čia buvo kankinami pirmieji krikščionys, aukų kūnus užkasdavo žudikai, apeigas rengdavo satanistai.

Ilgainiui prastos reputacijos statinys buvo apleistas, balti travertino luitai ištampyti įvairių Romos pastatų statyboms. Teigiama, kad Koliziejaus travertinas buvo panaudotas netgi statant Šv.Petro baziliką Vatikane.

Apleistas ir žolėmis apaugęs Koliziejus nykiai stūksojo iki XVIII a., kai romiečiai vėl ėmė didžiuotis savo antikiniu paveldu.

Ir nors Flavijaus amfiteatrui jau buvo padaryta nepataisoma žala – buvo išvogti du trečdaliai amfiteatrą sudariusių travertino luitų – statinys laikomas visame pasaulyje labiausiai atpažįstamu Romos imperijos didybės statiniu. Tai vienas labiausiai turistų lankomų objektų pasaulyje. Romos ir visos Italijos simbolis.

Žudynes pakeis kultūra

Tačiau skolose skendinčiame Italijos ižde valdžia ilgai nesurado lėšų restauruoti šį simbolį, kuris virto griuvėsiais, o jo sienos pajuodo nuo laiko ir smogo.

Restauruoti Koliziejų savo lėšomis pasisiūlė prabangius batus „Tod’s“ gaminantis verslininkas D.Della Valle.

Jo turtas vertinamas 1,4 mlrd. dolerių (1,26 mlrd. eurų), tačiau D.Della Valle – anaiptol ne turtingiausias Italijos žmogus.

Į pernykštį žurnalo „Forbes“ sudarytą turtingiausių italų dešimtuką jis net nepateko.

„Aš negalėjau likti abejingas“, – paaiškino D.Della Valle, Koliziejui restauruoti iš savo kišenės paskyręs 25 mln. eurų.

Po kelerius metus trukusių ginčų ir net teismų 2014 m. Koliziejus buvo apstatytas pastoliais ir uždengtas audiniu su „Tod’s“ batų reklama.

Kelios dešimtys restauratorių nuvalė dulkes ir apnašas nuo 10 tūkst. kvadratinių metrų Koliziejaus fasado, sutvirtino sienas ir 32 arkas, pakeitė įėjimų grotas.

Restauruojant buvo atrasti keli istorinės reikšmės bareljefai, vienas jų siekia imperatoriaus Vespasiano laikus.

Šįmet baigtos pirmosios restauravimo fazės darbai atsiėjo 8 mln. eurų. Likusieji 17 mln. bus išleisti vidaus ir požeminėms patalpoms tvarkyti, amfiteatrą dengusiam stogui iš 80 trikampių burių atstatyti, paslaugų centro greta pastato statyboms.

Italijos kultūros ministro Dario Franceschini teigimu, 2022 m., kai bus užbaigti restauravimo darbai, Koliziejus galės virsti tuo, kuo yra – unikalia aukštos kokybės kultūrinių renginių arena.

Ragina sekti jo pavyzdžiu

Pasibaigus išorės restauravimo darbams, D.Della Valle Koliziejuje praėjusią savaitę surengė neeilines iškilmes. Jis siekė parodyti, kokia tai unikali vieta.

Karštą pirmojo liepos penktadienio vakarą visame pasaulyje žinomas amfiteatras pasirodė švytintis lyg pirmąją atidarymo dieną.

D.Della Valle surengtos iškilmės truko vieną vakarą, o ne šimtą dienų. Liūtų ir gladiatorių nebuvo, o amfiteatre liejosi ne kraujo, bet vyno upės.

Iškilmingos vakarienės malonumais restauruotame Koliziejuje mėgavosi 300 kviestinių svečių – iškiliausi Italijos politikos, baleto, teatro, kino, žiniasklaidos, mados, verslo atstovai.

Ant paauksuotų ir raudonu aksomu aptrauktų kėdžių susodinti, Milano „La Scala“ teatro orkestro džiuginami išrinktieji mėgavosi daugiaryžiu su krevetėmis, jūros ešeriu traškių smidrų patale bei miško uogų granita (itališku šerbetą primenančiu desertu. – Red.) ant lino staltiesėmis papuoštų stalų.

Paskutiniams saulės spinduliams spalvingai pamojus pro Koliziejaus arkas, vidines balto travertino sienas nušvietė Italijos trispalvės spalvos: žalia, balta ir raudona.

„Šiandien – didžio džiaugsmo diena“, – emocijų neslėpė Italijos premjeras Matteo Renzi.

Jis kartu su žmona ir D.Della Valle vakarieniavo prie stalo, kuris stovėjo toje vietoje, iš kurios prieš kone porą tūkstančių metų Romos imperatoriai gėrėjosi kruvinomis kovomis amfiteatre.

„Šiandien graži diena Romai, Koliziejui, Italijai. Koliziejaus restauravimas yra svarbus visam pasauliui“, – pridūrė Italijos kultūros ministras Dario Franceschini.

„Po daugybės laiko romiečiai vėl turi kuo didžiuotis“, – buvo rašoma „Tod’s“ pranešime spaudai.

„Labai džiaugiuosi rezultatais ir didžiuojuosi, kad esu italas. Tačiau to nepakanka. Noriu priminti mano draugams ir kolegoms, kad turime šiek tiek labiau rūpintis mūsų šalimi.

O Koliziejus neabejotinai reprezentuoja mūsų šalį“, – sakė D.Della Valle ir paragino kiekvieną šalies įmonę „įsivaikinti“ nors po vieną architektūros paminklą.

Restauruoti – mados reikalas?

D.Della Valle gestas kol kas dosniausias ir didžiausio atgarsio sulaukęs ne tik Italijoje, bet ir pasaulyje. Tačiau jis – ne pirmasis Romos architektūrinių paminklų gelbėtojas.

Romoje gimusi ir dirbanti dizainerė Laura Biagiotti jau prieš devynerius metus skyrė 200 tūkst. eurų dviem Farnesių aikštės fontanams restauruoti.

„Nusprendžiau finansuoti fontanų restauravimą, nes italų kultūra – ne tik ta, kuri saugoma tarp muziejų sienų, bet ir ta, kuri yra po atviru dangumi“, – paaiškino Amžinojo Miesto rėmimo pradininke tapusi dizainerė.

Kolegų pavyzdžiu itin susižavėjo kailių meistrų iš Romos Edoardo Fendi ir Adele Casagrande 1925 m. įsteigti mados namai „Fendi“.

Prieš dvejus metus jie skyrė 2,2 mln. eurų Trevio fontanui restauruoti ir iš travertino bei marmuro XVIII a. sukurtas 2,6 metro aukščio fontanas suspindo akinamu baltumu ir pasidabino nauju apšvietimu. Mados namai planuoja finansuoti dar keturių Romos fontanų restauravimą.

Tuo metu Romoje įkurta prabangiais juvelyrikos dirbiniais, laikrodžiais, rankinėmis ir kvepalais garsėjanti kompanija „Bulgari“ skyrė 1,5 mln. eurų jaunimo itin mėgstamiems Ispanijos aikštės laiptams restauruoti. Tiesa, mados pasaulio atstovai susirūpino ne tik sostinėje stūksančiais architektūriniais paminklais.

„Diesel“ džinsus gaminantis Renzo Rosso nepagailėjo 5 mln. eurų Rialto tiltui Venecijoje restauruoti. Šis tiltas yra seniausias išlikęs ir labiausiai turistų lankomas kanalų mieste.

Itin minkšto kašmyro megztiniais garsėjantis Brunello Cucinelli už 1,3 mln. eurų restauravo etruskų arką gimtojoje Perudžoje. III a. pr. Kr. pastatyta arka iki šiol laikoma geriausiai išsilaikiusiu monumentaliu etruskų statiniu.

Ir kilnu, ir naudinga

Mažame Bonito miestelyje Italijos pietuose gimusio ir „žvaigždžių batsiuviu“ vadinto Salvatore Ferragamo įkurtiems mados namams architektūrinių miesto šedevrų restauravimo finansavimas – jau sena tradicija.

Prieš dvidešimt metų Florencijoje veikiantys mados namai finansavo vienu gražiausių ir elegantiškiausių Europoje vadinamo Švenčiausiosios Trejybės tilto skulptūrų, simbolizuojančių keturis metų laikus, restauravimą.

Praėjusiais metais mados namų lėšomis meistrai restauravo aštuonias vieno seniausių ir garsiausių pasaulio meno muziejų Uficių galerijos sales, kuriose eksponuojami žymiausi meno šedevrai.

Po poros metų dėl „Salvatore Ferragamo“ skirtų 1,5 mln. eurų naujam gyvenimui atgims Neptūno fontanas Florencijos centre.

Žymiosios Medici šeimos užsakymu XVI a. iškilęs skulptoriaus Bartolomeo Ammannati fontanas iš baltojo Kararos marmuro patyrė daug ką: nuo drabužių skalbimo iki vandalų išpuolių.

„Turizmas yra toks sektorius, kuris gali sugrąžinti pavargusiai Italijai impulsą atsigauti. Turizmas yra ta sritis, kuria galime sutvarkyti nacionalines sąskaitas ir suteikti ateities perspektyvas ir tapatybę jaunimui“, – sakė Koliziejaus gelbėtoju vadinamas D.Della Valle.

Beje, Italijos simbolio gelbėjimas ne tik kilnus, bet ir verslui naudingas gestas. Mainais už restauravimui išleistus milijonus verslininkas pelnė išskirtinę teisę 15 metų naudoti Koliziejaus logotipą ant „Tod’s“ gaminių ir savo prekės ženklą reklamuoti ant bilietų į Koliziejų, kurių kasmet parduodama maždaug šeši milijonai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl TS-LKD meta M. Majauską iš partijos?