Priešpilyje – seniausio statinio liekanos
Nuo pavasario šiaurinę piliavietės kurtiną tyrinėjantys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto specialistai neabejoję aptikę seniausią miesto pastatą – nedidelį gyvenamąjį namą. Jis čia galėjo išdygti maždaug 1270 metais. Beveik 700 metų po žeme buvusios liekanos yra itin geros būklės. Greta atrastas gilus šulinys, kaip manoma, galėjęs tarnauti ir kitoms reikmės.
„Pastato liekanos atsivėrė, kai nugramdėme jį dengusius žemės sluoksnius. Aptikta keramikos, datuojamos 1250-1275 metais. Viduje radę to laikotarpio odinio bato padą, raudoną plytą, galime gana tiksliai nustatyti, kada jis buvo pastatytas. Senesnių pastatų liekanų Klaipėdoje ir net Vilniuje nėra“, – kalbėjo piliavietę tyrinėjantis archeologas Rokas Kraniauskas.
Kol kas archeologai ir patys nežino buvusios pastato paskirtis. Veikiausiai jame gyveno su Kryžiuočių ordinu vienaip ar kitaip susiję žmonės. Tarp liekanų rastas peilis, galąstuvas, buityje naudotų indų šukių. Po žeme paprastai gerai išsilaiko tik apatiniai senųjų medinių pastatų rentiniai, o čia atsivėrė net dešimt tokių detalių.
Standartinis 16 kvadratinių metrų ploto viduramžių būstas dar nėra iki galo atkastas ir ištyrinėtas. Kai archeologai baigs visus darbus, bus aiškiau, kas jame galėjo gyventi. Todėl kol kas tik spėliojama, kad šis pastatas iš pradžių buvo gyvenamasis, o vėliau sunyko ir pritaikytas ūkinėms reikmėms, galbūt jame buvo laikomi gyvuliai.
„Netikėtai išniro nedidelis Mėmelburgo priešpilio fragmentas. Tokių pastatų čia galėjo būti ir daugiau, bet jie nušluoti vėliau plečiant pilį, statant apsauginius bastionus su poternomis – požeminėmis patalpomis. Viduramžiais žmonės kurdavosi šalia piliaviečių, todėl nekyla abejonių, jog atrasto medinio statinio liekanos – dabartinės Klaipėdos pradžių pradžia“, – tvirtino R.Kraniauskas.
Mėgins išsaugoti unikalų paveldą
Archeologai džiaugiasi tarp liekanų suradę XIII a. datuojamą lango stiklo šukę. Tyrinėjant kitas senąsias Lietuvos gyvenvietes, tokio laikotarpio radinių dar nebuvo aptikta. Kuršių žemėse įsikūrę kryžiuočiai stiklą, kitas apyvokai reikalingas medžiagas bei žaliavas, taip pat ir vyną atsiveždavo ir Vakarų.
Šalia senojo pastato kasinėjamas šulinys, kurio paskirtis archeologams kol kas dar nėra aiški. Gal čia būta latrinos – viduramžių tualeto. Perkasoje rasta ir gintaro gabalėlių, kiek toliau aptikta įkapes primenančių segių, varinių žiedų, kurie galėjo čia atsidurti atsitiktinai, kai buvo ardomi už piliavietės ribų kažkur buvę kapai.
„Pastatą tyrinėsime, kol prisikasime iki seniausio sluoksnio. Tokio amžiaus liekanos pirmąkart atidengtos ne tik Klaipėdoje, bet visoje Lietuvoje. Istorikams tai – itin reikšmingas radinys, dabar jau žinome, kokioje vietoje kūrėsi miestas, kur yra jo ištakos“, – pabrėžė Klaipėdos piliavietės archeologinių tyrimų vadovas Gintautas Zabiela.
Specialistai svarsto, kaip unikalų praeities reliktą iškelti, konservuoti ir eksponuoti uždaroje erdvėje panašiai kaip Vilniuje, kur archeologų atkastos Žemutinės pilies pamatų liekanos, atstatant Valdovų rūmus, buvo išsaugotos ir dabar matomos lankytojams. Tačiau iškilo tam tikrų techninių problemų.
„Jeigu nepavyktų rasti sprendimų, būtina bent jau išsaugoti seniausio Klaipėdos pastato liekanas – blogiausiu atveju užversime jas žemėmis, kad ateities kartos galėtų susirasti ir parodyti visuomenei“, – kalbėjo G.Zabiela.
Tikras stebuklas, kad seniausio pastato liekanos išliko. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dalį medinių rentinių išrausė ir sunaikino piliavietėje šeimininkavę Vokietijos kariai, kai čia veikė povandeninio laivyno bazė.
i
Ties šiaurine kurtina vokiečiams statant toliašaudės artilerijos įtvirtinimus, nušluota ir daugiau po žeme išlikusių reliktų – archeologai aptinka tik jų fragmentus. Militaristinis paveldas irgi tyrinėjamas, bet radinių nėra daug.
Jau ištirtoje rytinėje kurtinoje, buvusiuose sandėliuose, įsikūrė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus – atnaujintose patalpose įrengta erdvi konferencijų salė, parengtas naujos ekspozicijos techninis projektas.
Pirmoji gyvenvietė šliejosi prie pilies
Manyta, kad Klaipėda kūrėsi žemoje ir pelkėtoje vietoje – Danės upės deltoje. Kai kurie kalbininkai gyvenvietės vardą sieja su čia gyvenusių kuršių žodžiais – klaipyti pėdas. Naujausi archeologiniai radiniai paneigė ne vieną ankstesnę versiją. G.Zabiela su savo komanda, regis, užsimojo perrašyti seniausius uostamiesčio istorijos puslapius.
„Pirmoji gyvenvietė XIII a. antrojoje pusėje šliejosi ant neaukštos virš jūros lygio iškilusios žvyro ar smėlio kalvos pilies pašonėje. Tik vėliau, kryžiuočiams plečiant pilį, gyventojai persikėlė į dabartinio senamiesčio vietą, o jos vietoje buvo suformuotas pylimas. Dabar šią vietą tyrinėjame kruopščiai persijodami kiekvieną žemės grumstą“, – pasakojo R.Kraniauskas.
Ankstyviausiuose kultūriniuose kloduose aptikta ir daugiau pastatų, atvirų lauko židinių, medinių grindų, moliu sutvirtintų sienojų liekanų. Iš pamatų konstrukcijų sprendžiama, kad tai buvo nedideli karkasiniai gyvenamieji bei ūkiniai namai.
Mėmelburge, kaip ir kitose viduramžių gyvenvietėse, karių įgula gyveno pilyje, o aplink buvo išsibarsčiusios tarnų, pirklių, amatininkų trobelės. Klaipėdos universiteto archeologų nuomone, priešpilio miestas gyvavo maždaug iki XV a. amžiaus pabaigos ir XVI a. pradžios.
Atidengus dar netyrinėtus klodus, į paviršių išgvelbta įdomių radinių. Kai kurie jų byloja apie kuršių, kuriuos R.Kraniauskas vadina paslaptingiausia baltų gentimi, ir jų arealą įsiskverbusių kryžiuočių santykius XIII-XV amžiais.
Gausus kuršių palikimas stebina
Rytinėje piliavietės dalyje atkastas sename gynybos griovys, kuriame rasta žalvarinių apyrankių, antkaklių, žiedų, monetų, gintaro karolių, spynų, arbaletų strėlgalių, ietigalių, durtuvų, gyvulių kaulų, daugiau nei šimtas žvejybos kabliukų, beveik nesiskiriančių nuo dabartinių, tik didesnių.
Archeologus bene labiausiai nustebino itin gausus kuršių kultūros paveldas – senovės baltų ornamentika papuoštos segės, apyrankių ruošiniai, iš gyvulio dubens kaulo pagamintas diskas, kuriame išraižyti keisti, panašūs į skandinavų runas ženklai. Šio daikto paskirtis – neaiški.
G.Zabiela mano, jog piliavietėje arba kažkur šalia jos gyveno čiabuviai – garsėję karingumu, bet kryžiuočių paklupdyti kuršiai: „Koks likimas ištiko kuršius – buvo išžudyti, persikėlė į kitas saugesnes vietoves, ilgainiui susiliejo su ateiviais kolonistais, kitomis baltų gentimis ? Kol kas tai – retoriniai klausimai.“
Iki šešių metrų išgilintame griovyje aptikti XIV-XVI a. sidabriniai Kryžiuočių bei Livonijos ordinų pinigai – įrodymas, jog Mėmelburge tais laikais jau telkėsi amatininkai, klestėjo prekyba. Turtingesni miestelėnai į pilį juosusius griovius mesdavo metalinius daiktus – svarmenis, skrynias su apkaustais, durų spynas, žirkles, peiliukus, indus, medžio dirbinius su kniedėmis.
Pirmųjų Mėmelburgo miestelėnų gyvenimą ir buitį primenančių apyvokos daiktų irgi atrasti priešpilyje, kur įsikurdavo kalviai, puodžiai, riterių samdiniai. Kai kurie radiniai apdegę. Danės žemupyje pilį pastačiusių kolonistų gyvenimas gal nebuvo ramus.
Perkasoje aptikta kryžiuočių papuošalų su viduramžių heraldika. Itin vertinga iškasena – žalvarinis diskas su užrašu „Amor omnia vincit“ („Meilė viską nugali“), turbūt priklausęs kokiam nors riteriui, prisiekusiam dvasinę ištikimybę ne moteriai, o Dievui.
Svajonė – atstatyti kryžiuočių pilį
Naujausi radiniai Mėmelburgo pilies teritorijoje istorikus skatins kitaip pažvelgti į kryžiuočių ir baltų santykius ankstyvaisiais viduramžiais. Pirmosios dar 1252 m. Danės žiotyse statytos medinės pilies liekanos dar neaptiktos, nors archeologai nujaučia, kur ji galėjo dunksoti.
„Jos reikėtų ieškoti vėliau pastatytos mūrinės tvirtovės kieme, kurio kontūrus pažymėti trinkelėmis. Pamatų rentiniai, kiti fragmentai turbūt išlikę, tereikia juos atkasti. Klaipėdos pradžia ten, kur stovėjo pirmoji medinė pilis“, – įsitikinęs G.Zabiela.
Klaipėdos piliavietės tyrinėjimai pagal užmojį – vieni didžiausių Lietuvoje, lyginami su Vilniaus Žemutinės pilies ir Kernavės kasinėjimais. Visai buvusios kryžiuočių pilies teritorijai ištirti prireiktų kelių dešimtmečių, didžiulių lėšų ir archeologų armijos.
Kol kas ištirta tik menka dalis piliavietės, kurią anksčiau ir patys miestelėnai naikino. Tarpukariu ir sovietmečiu dar išlikusį viduramžių ir vėlesnių laikų paveldą galutinai nustelbė ir subjaurojo čia įsikūrusios laivų statybos ir remonto įmonės.
Klaipėdos piliavietėje išvien su archeologais pluša statybų įmonės „Pamario restauratorius“ specialistai. Jie jau atstatė nuardytą rytinę kurtiną, kurioje greitai įsikurs miesto praeitį primenantis Antrojo pasaulinio karo laikų muziejus.
Atkuriami ir kiti amžių tėkmėje sunaikinti piliavietės infrastruktūros fragmentai. Klaipėdiečių svajonė – kada nors atstatyti visus išnykusios Mėmelburgo pilies mūrus ir bokštus.