Stalino represijų siaubas: kokios sovietmečio garsenybės jį patyrė

Sovietų Sąjungoje Stalino represijų neišvengė nei paprasti piliečiai, nei garsūs mokslo ir meno veikėjai. Represijos tuo metu buvo normalus dalykas. Dažniausiai bylos buvo sufabrikuotos, rėmėsi melagingais įskundimais be jokių įrodymų.

A.Efron.
A.Efron.
A.Efron.
A.Efron.
A.Efron.
A.Efron.
G.Žžonovas.
G.Žžonovas.
G.Žžonovas.
G.Žžonovas.
G.Žžonovas.
G.Žžonovas.
G.Žžonovas.
G.Žžonovas.
A.Vvedenskis.
A.Vvedenskis.
A.Vvedenskis.
A.Vvedenskis.
A.Vvedenskis.
A.Vvedenskis.
A.Vvedenskis.
A.Vvedenskis.
O.Mandelštamas.
O.Mandelštamas.
Eilėraščio „Mes gyvename nejausdami šalies“ („Kremliaus kalnėnas“) faksimilė.
Eilėraščio „Mes gyvename nejausdami šalies“ („Kremliaus kalnėnas“) faksimilė.
O.Mandelštamas.
O.Mandelštamas.
O.Mandelštamas.
O.Mandelštamas.
O.Mandelštamas.
O.Mandelštamas.
V.Mejerholdas.
V.Mejerholdas.
V.Mejerholdas.
V.Mejerholdas.
V.Mejerholdas.
V.Mejerholdas.
V.Mejerholdas.
V.Mejerholdas.
N.Gumiliovas.
N.Gumiliovas.
N.Gumiliovas.
N.Gumiliovas.
N.Zabolockis.
N.Zabolockis.
N.Zabolockis.
N.Zabolockis.
N.Zabolockis.
N.Zabolockis.
S.Koroliovas.
S.Koroliovas.
S.Koroliovas areštuotas kelis kartus.
S.Koroliovas areštuotas kelis kartus.
Į garlaivį „Indigirka“ S.Koroliovas netilpo ir tai jam išgelbėjo gyvybę – pakeliui „Indigirka“ per audrą nuskendo.
Į garlaivį „Indigirka“ S.Koroliovas netilpo ir tai jam išgelbėjo gyvybę – pakeliui „Indigirka“ per audrą nuskendo.
S.Koroliovas.
S.Koroliovas.
S.Koroliovas.
S.Koroliovas.
A.Tupolevas.
A.Tupolevas.
A.Tupolevas.
A.Tupolevas.
A.Tupolevas.
A.Tupolevas.
A.Tupolevas.
A.Tupolevas.
A.Tupolevas.
A.Tupolevas.
A.Tupolevas.
A.Tupolevas.
N.Lichačiovas.
N.Lichačiovas.
N.Lichačiovas.
N.Lichačiovas.
N.Lichačiovas.
N.Lichačiovas.
N.Lichačiovas.
N.Lichačiovas.
N.Lichačiovas.
N.Lichačiovas.
N.Vavilovas.
N.Vavilovas.
N.Vavilovas.
N.Vavilovas.
N.Vavilovas.
N.Vavilovas.
N.Vavilovas.
N.Vavilovas.
N.Vavilovas.
N.Vavilovas.
N.Vavilovas.
N.Vavilovas.
Daugiau nuotraukų (47)

Lrytas.lt

Sep 15, 2016, 2:00 PM, atnaujinta May 13, 2017, 12:13 AM

Kai kurios sovietinės garsenybės, patyrusios visą represijų siaubą, – pateikiamoje galerijoje.

Ariadnė Efron. Prozos ir poezijos vertėja, dailininkė, menotyrininkė, poetė. Sergejaus Efrono ir Marinos Cvetajevos duktė pirmoji iš šeimos grįžo į SSRS.

Grįžusi į SSRS dirbo sovietinio žurnalo „Revue de Moscou“ (prancūzų kalba) redakcijoje, rašė straipsnius, apybraižas, reportažus, paišė iliustracijas, vertė.

1939 m. rugpjūčio 27-ąją areštuota NKVD organų. Nuteista pagal 58-6 straipsnį (šnipinėjimas) aštuoneriems metams pataisos darbų stovyklos, kankinimais priversta duoti parodymus prieš tėvą.

Georgijus Žžonovas, SSRS liaudies artistas. Filmuojant kino juostą „Komsomolskas“ (1938 m.), G.Žžonovas traukiniu vyko į Komsomolską prie Amūro. Traukinyje susipažino su amerikiečių diplomatu, vykusiu į Vladivostoką pasitikti delegacijos.

Ši pažintis tapo pretekstu aktorių apkaltinti šnipinėjimu. 1938 m. liepos 4-ąją areštuotas ir nuteistas 5 metams pataisos darbų stovyklos.

Etapuotas į Kolymą 1939 metų lapkričio 5-ąją.

1949 m. G.Žžonovas vėl buvo areštuotas ir išsiųstas į Norilsko pataisos darbų stovyklą (Norillagą), iš kur 1954 m. grįžo į Leningradą, 1955 m. visiškai reabilituotas.

Aleksandras Vvedenskis. Rusų poetas ir dramaturgas iš oberiutų susivienijimo („Objedinenije realnogo iskusstva“) kartu su kitais jo nariais areštuotas 1931 metų pabaigoje.

A.Vvedenskis buvo įskųstas – neva pasakė tostą Nikolajaus II garbei. Taip pat esama versijos, kad A.Vvedenskis areštuotas už tai, kad per vieną vakarėlį pagiedojo „buvusį himną“.

1932 metais išsiųstas į Kurską, vėliau gyveno Vologdoje, Borisoglebske. 1936 m. poetui buvo leista grįžti į Leningradą.

1941 m. rugsėjo 27-ąją A.Vvedenskis areštuotas už kontrrevoliucinę agitaciją. Pagal vieną paskutinių versijų, artėjant vokiečių armijai prie Charkovo, etapuotas ešelonu į Kazanę, bet pakeliui 1941 m. gruodžio 19-ąją mirė nuo pleurito.

Osipas Mandelštamas. Vienas didžiausių XX a. rusų poetų 1933 m. lapkritį parašė antistalininę epigramą „Mes gyvename nejausdami šalies“ („Kremliaus kalnėnas“) [“Мы живем, под собою не чуя страны…“ („Кремлевский горец“)], kurią perskaitė maždaug penkiolikai žmonių. Borisas Pasternakas šį poelgį pavadino savižudybe.

Kažkas iš klausytojų įskundė O.Mandelštamą, ir naktį iš 1934 metų gegužės 13-osios į 14-ąją jis buvo areštuotas ir ištremtas į Čerdynę (Permės kraštas).

Po trumpo išlaisvinimo naktį iš 1938 m. gegužės 1-osios į 2-ąją O.Mandelštamas areštuotas antrą kartą ir nugabentas į Butyrkų kalėjimą.

Rugpjūčio 2-ąją Ypatingasis pasitarimas prie SSRS NKVD nuteisė O.Mandelštamą penkeriems metams pataisos darbų stovyklos. Rugsėjo 8-ąją jis išsiųstas etapu į Tolimuosius Rytus.

1938 m. gruodžio 27-ąją O.Mandelštamas mirė perskirstymo punkte. Jo kūnas kartu su kitų mirusiųjų kūnais gulėjo nepalaidotas iki pavasario. Vėliau visa „žiemos rietuvė“ palaidota bendrame kape.

Vsevolodas Mejerholdas. Teatrinio grotesko teoretikas ir praktikas, programos „Teatro Spalis“ autorius ir vaidybos sistemos, pavadintos „biomechanika“, kūrėjas taip pat tapo represijų auka.

1939 m. birželio 20-ąją V.Mejerholdas areštuotas Leningrade; tuo pačiu metu jo bute Maskvoje atlikta krata. Kratos protokole užfiksuotas jo žmonos Zinaidos Raich protestas prieš vieno NKVD agentų metodus. Netrukus (liepos 15-ąją) ją nužudė nenustatyti asmenys.

„...Mane čia mušė – ligotą šešiasdešimt šešerių metų senį, guldė ant grindų veidu į apačią, guminiu žiužiu daužė per pėdas ir nugarą, kai sėdėjau ant kėdės, ta pačia guma mušė per pėdas [...] skausmas buvo toks, kad atrodė, jog ant jautrių skaudamų vietų pylė verdantį vandenį...“, – rašė jis.

Po trijų savaičių apklausų, lydimų kankinimų, V.Mejerholdas pasirašė tardymui reikiamus dokumentus ir kolegija nuteisė režisierių sušaudyti. 1940 m. vasario 2-ąją nuosprendis įvykdytas. 1955 metais SSRS Aukščiausiasis teismas O.Mejerholdą reabilitavo po mirties.

Nikolajus Gumiliovas. Sidabro amžiaus rusų poetas, akmeizmo mokyklos kūrėjas, prozininkas, vertėjas ir literatūros kritikas neslėpė savo religinių ir politinių pažiūrų – praeidamas pro cerkves atvirai žegnodavosi, skelbė savo pažiūras. Viename poezijos vakarų į klausimą iš salės: „Kokie jūsų politiniai įsitikinimai?“ atsakė: „Aš tvirtas monarchistas .“

1921 m. rugpjūčio 3-iąją N.Gumiliovas areštuotas dėl įtarimo dalyvavus Petrogrado V.Tagancevo kovinės organizacijos sąmoksle. Keletą dienų draugai bandė išgelbėti bičiulį, tačiau netrukus poetas buvo sušaudytas.

Nikolajus Zabolockis. Poetas ir vertėjas 1938 metų kovo 19-ąją buvo areštuotas ir po to nuteistas byloje dėl antitarybinės propagandos.

Kaip kaltinamoji medžiaga jo byloje figūravo piktanoriški kritiniai straipsniai ir šmeižikiška apžvalginė „recenzija“, iškreipianti jo kūrybos esmę ir idėjinį kryptingumą. Nuo mirties bausmės jį išgelbėjo tai, kad, nepaisydamas kankinimų, jis neprisipažino įkūręs kontrrevoliucinę organizaciją.

Bausmę atliko nuo 1939 metų vasario iki 1943 metų gegužės Vostoklago sistemoje Komsomolsko prie Amūro rajone, vėliau Altajlago sistemoje Kulundos stepėse.

Sergejus Koroliovas. 1938 metų birželio 27-ąją S.Koroliovas areštuotas už kenkimą. Jis buvo kankinamas, kai kuriais duomenimis, per apklausas jam sulaužyti abu žandikauliai.

Būsimąjį aviakonstruktorių nuteisė dešimčiai metų lagerių. Jį pasiuntė į Kolymą, į Maldiako aukso kasyklą. Nei badas, nei skorbutas, nei nepakeliamos sąlygos nepalaužė S.Koroliovo – pirmosios radijo bangomis valdomos raketos parametrus jis apskaičiavo tiesiai ant barako sienos.

1940 metų gegužę S.Koroliovas grįžo į Maskvą. Beje, Magadane jis nepateko į garlaivį „Indigirka“ (visos vietos buvo užimtos). Tai išgelbėjo jam gyvybę: plaukdamas iš Magadano į Vladivostoką garlaivis per audrą nuskendo prie Hokaido salos.

Po keturių mėnesių konstruktorius vėl nuteisiamas 8 metams ir pasiunčiamas į specialųjį kalėjimą, kur jis dirbo vadovaujamas Andrejaus Tupolevo.

Kalėjime išradėjas praleido metus, nes SSRS reikėjo didinti karinę galią.

Andrejus Tupolevas. Legendinis lėktuvo kūrėjas taip pat pakliuvo į Stalino represijų mašiną.

A.Tupolevas, kuris per savo gyvenimą sukūrė daugiau kaip šimto tipo lėktuvų, kuriais buvo pasiekti 78 pasaulio rekordai, areštuotas 1937 metų spalio 21-ąją.

Jis apkaltintas kenkimu, priklausymu kontrrevoliucinei organizacijai ir sovietinių lėktuvų brėžinių perdavimu užsienio žvalgybai.

Taip mokslininkui „atsirūgo“ komandiruotė į JAV. A.Tupolevas nuteistas 15 metų lagerių.

A.Tupolevas išlaisvintas 1941 metų liepą. Jis įkūrė ir vadovavo vienam pagrindinių to meto konstravimo biurų – CKB-29 – Maskvoje. Visiškai reabilituotas 1955 metų balandžio 9-ąją.

Konstruktorius mirė 1972 metais. Rusijos pagrindinis konstravimo biuras pavadintas jo vardu. Lėktuvai „Tu“ iki šiol yra vieni paklausiausių šiuolaikinėje aviacijoje.

Nikolajus Lichačiovas. Garsus rusų istorikas, paleografas ir menotyrininkas N.Lichačiovas iš savo lėšų įkūrė unikalų istorijos ir kultūros muziejų, kurį vėliau padovanojo valstybei.

Akademikas N.Lichačiovas areštuotas 1930 metų sausio 28-ąją. Nuosprendis – 5 metų tremtis į Astrachanę.

Iš SSRS Mokslų akademijos N.Lichačiovą pašalino, iš darbo atleido.

Nuosprendyje nėra nė žodžio apie konfiskaciją, bet OGPU išvežė visas vertybes, tarp jų – knygas ir rankraščius, priklausiusius akademiko šeimai.

Astrachanėje šeima badavo. 1933 metais Lichačiovai grįžo į Leningradą. Niekas nepriėmė N.Lichačiovo į darbą, net eiliniu moksliniu bendradarbiu.

Nikolajus Vavilovas. Savo arešto 1940 metų rugpjūtį metu didysis biologas buvo akademijų Prahoje, Edinburge, Halėje ir, žinoma, SSRS narys.

1942 metais, kai visą šalį pamaitinti svajojęs N.Vavilovas badmiriavo bado kalėjime, jį neakivaizdžiai priėmė į Londono karališkąją draugiją.

N.Vavilovo byla tirta 11 mėnesių. Jis dalyvavo apie 400 apklausų, trukusių apie 1700 valandų.

Per pertraukas tarp apklausų mokslininkas kalėjime parašė knygą „Žemdirbystės raidos istorija“ („Pasauliniai žemdirbystės ištekliai ir jų panaudojimas“), bet viską, ką kalėjime parašė N.Vavilovas, sunaikino tardytojas – NKVD leitenantas – kaip „neturintį vertės“.

Už „antisovietinę veiklą“ N.Vavilovas buvo nuteistas sušaudyti. Paskutiniu momentu nuosprendį sušvelnino – 20 metų kalėjimo.

Didysis mokslininkas mirė iš bado Saratovo kalėjime 1943 metų sausio 26 dieną. Palaidotas bendrame kape su kitais mirusiais kaliniais. Tiksli palaidojimo vieta nežinoma.

Parengė Milda Augulytė 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.