Pateikiame knygos skyrių „Edas Palubinskas – žmogus, išmokęs Shaquille’ą O’Nealą mesti baudas“
* * *
Edas Palubinskas
Profesija: krepšininkas.
Gimimo data ir vieta: 1950 m. Australija.
Įspūdingiausi gyvenimo momentai: sugebėjo nors trumpam išmokyti Shaquille’ą O’Nealą mesti baudas beveik dvigubai geriau. Dažnai tituluojamas geriausiu pasaulyje baudų metiku.
Ryšys su Lietuva: pavardė byloja apie lietuvišką kilmę.
Edo Palubinsko vardą Lietuvoje žino tik didžiausi oranžinio kamuolio gerbėjai. O be reikalo – šis Australijos lietuvis turi daug kuo pasigirti. Ir tuo, kad į jį pagarbiai žiūri NBA žvaigždės, ir pasiektais Gineso rekordais, ir sėkmingu pasirodymu net dvejose olimpinėse žaidynėse.
Baudų metimų taiklumas – tai, kuo garsėja ir rekordus gerina Edas Palubinskas. Dar studijuodamas JAV aukštojoje mokykloje jis pirmavo visoje šalyje pagal baudų metimų taiklumą – 92,4 proc. 1970 m., būdamas vos 20 metų, jis buvo išrinktas geriausiu Australijos krepšininku, o 1972 m. išbėgo į aikštelę Miuncheno olimpiadoje.
Tose žaidynėse E. Palubinskui pritrūko vos vieno taško, kad taptų rezultatyviausiu turnyro žaidėju. Tai jam pavyko kitose žaidynėse – Monrealyje jis ne tik tapo rezultatyviausiu krepšininku, bet ir pasiekė per vienas olimpines žaidynes įmestų taškų rekordą (269, arba 33,1 taško per rungtynes). Jis išsilaikė 12 metų, kol jį pagerino legendinis brazilas Oscaras Schmidtas. Geriausiose savo rungtynėse – žaidžiant su Meksika – E. Palubinskas pelnė 48 taškus.
E. Palubinsko treniruojamo Sh. O’Nealo taiklumas pakilo nuo 38,3 iki 69,4 proc. NBA legenda laimėjo ir antrąjį savo NBA čempiono žiedą.
1975 m. Edą Palubinską trečiajame NBA naujokų biržos rate pašaukė Atlantos „Hawks“ komanda. Nors NBA jis taip ir nesužaidė, šiuo faktu tikrai galite nustebinti draugus, manančius, kad joks lietuvis nebuvo pašauktas iki Arvydo Sabonio. Nuo 1976 m. E. Palubinskas daugiausia laiko gyveno JAV, o pagrindinė jo veikla buvo jaunų žaidėjų treniravimas. Kurį laiką jis taip pat užsiėmė gana neįprasta veikla – buvo Bahreino rankinio rinktinės treneris. 1990 m. surengtame Aidaho ir Jutos valstijų baudų metimo čempionate Edas įmetė 500 baudų metimų iš 500 galimų.
2000 m. E. Palubinską pasikvietė Los Andželo „Lakers“ komanda su prašymu, kad lietuvis padėtų pagerinti Shaquille’o O’Nealo baudų pataikymo procentą. Nežinantiems NBA istorijos tiesiog pasakysime, kad nors Sh. O’Nealas buvo lygoje absoliučiai dominuojantis vidurio puolėjas, daugelis komandų jį gana sėkmingai stabdydavo naudodamos taktiką skambiu pavadinimu Hack-a-Shaq („Mušk Šaką“) – tyčia prasižengdavo, mat prie baudų metimo linijos jam sekdavosi prastai. Ši taktika tapo legendinė ir modifikuotu pavadinimu puikiai naudojama ir šiais laikais prieš tokius žaidėjus kaip DeAndre Jordanas arba Andre Drummondas.
E.Palubinsko treniruojamo Sh. O’Nealo taiklumas pakilo nuo 38,3 iki 69,4 proc. NBA legenda laimėjo ir antrąjį savo NBA čempiono žiedą. Tiesa, nustojus treniruotis su E. Palubinsku, ilgai išlaikyti tokio pagerėjusio rezultato Sh. O’Nealui nepavyko. Taip pat E. Palubinskas dirbo su kitu pagarsėjusiu mėtytoju pro šalį Dwightu Howardu.
Krepšininkas kolekcijoje turi ir du Gineso rekordus – abu už taiklias baudų metimo serijas. 2005 m. jis pasiekė pirmąjį rekordą – daugiausia per valandą įmestų baudų (1 206, arba po vieną baudą kas tris sekundes). Jam kamuolius padavinėjo 8 skirtingi žmonės. 2009 m. per NBA visų žvaigždžių savaitgalį Finikse E. Palubinskas užrištomis akimis įmetė 8 baudas per dvi minutes. Tačiau jau netrukus paaiškėjo, kad jis gali ir daug geriau – 2010 m. Oregone per minutę užrištomis akimis jis pataikė 17 baudų.
Kokia yra E. Palubinsko paslaptis? Jo paties teigimu, atsakymas vienas – nuoseklios treniruotės. Jis yra sakęs, kad treneriai skiria per mažai laiko baudų metimams ir žaidėjai šiuo aspektu netobulėja. Jo nuomone, taip elgtis neprotinga – juk baudų metimai yra lengvi taškai.
2013 m. E. Palubinskas pirmąkart gyvenime lankėsi Lietuvoje. Tuomet jis sakė jaučiantis artimą ryšį su tėvo gimtine, jos žmonėmis ir žadėjo mūsų šalyje lankytis dažniau.
* * *
77 lietuvių kilmės asmenų iš viso pasaulio šlovės ir gėdos istorijos
Mes, lietuviai, esame įpratę savo tautą vertinti kukliai ir mažai žinome, kiek daug šlovingų ir ne itin dalykų yra nuveikę mūsų tautiečiai visame pasaulyje.
Supermeno sukūrimas, zombių atvedimas į popkultūrą, gitarų, kuriomis grojo „The Beatles“, gamyba, skrydžiai į kosmosą, baudų metimo pamokos Shaquille‘ui O‘Nealui – tai tik keletas pasiekimų, kuriais pasaulį praturtino asmenys, kurių kilmės šaknys slypi Lietuvoje.
Šiuos ir kitus Lietuvoje mažai žinomus mūsų tautiečių ir jų palikuonių pasiekimus aprašo gruodį Lietuvos knygynų lentynas pasiekusi knyga „Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“, kurią išleido leidykla „Alma littera“.
Knygoje galima rasti net 77 asmenų gyvenimo istorijas. Tarp jų – paskutinių „Titaniko“ keleivių maldų klausęs Juozapas Montvila, kovotojas už homoseksualų teises Harvey Milkas, kosmoso užkariautojai Karolis J. Bobko ir Aleksejus Jelisejevas, batų dizaino revoliuciją JAV sukėlusi Beth Levine ir kiti. Visus juos vienija svarbiausias aspektas – ryšys su Lietuva.
„Lietuviais mes laikome Lietuvos piliečius, nesvarbu, ar jų pavardė lietuviška, ar žydiška, ar rusiška, ar lenkiška, ar vokiška, ar dar kokia nors kita, ir jų palikuonis. Taip apsibrėžus, kas yra lietuviai, pasaulyje galima rasti įspūdingų personažų. Nuo baisiausių nusikaltėlių iki Nobelio premijos laureatų, nuo popie- žiaus dešiniosios rankos iki pornografijos žvaigždės, nuo karo didvyrio iki NKVD agento, nuo zombių krikštatėvio iki anarchistų motinos“, – sako vienas knygos autorių Donatas Pocius.
Knygos autoriai – D.Pocius ir dar penki jauni vilniečiai – Marius Rutkauskas, Ugnius Antanavičius, Laura Juozaitytė, Arnas Gužėnas ir Vilius Petkauskas, kartu prisistatantys kolektyvo „Šiandien sužinojau“ vardu. Juos suvedė domėjimasis pasaulio įdomybėmis, ypač susijusiomis su Lietuva.
Visi jie rašo į „Facebook“ puslapį „Šiandien sužinojau“. Šį puslapį jau gerai žino įdomių faktų apie istoriją, kiną, muziką, sportą ir kitas sritis gerbėjai.
„Vienas mūsų laisvalaikio pomėgių – naršyti „Wikipedia“, skaityti pasaulio įdomybes atveriančius interneto puslapius. Tai bedarydami supratome, kad Lietuva pasauliui padovanojo ne tik Arvydą Sabonį, Joną Meką ir Jurgį Mačiūną. Šimtai asmenų, turėjusių lietuviško kraujo, įėjo į istoriją, nors apie juos mes žinome mažai. Taip ir gimė mintis parašyti knygą“, – pažymi D. Pocius.
„Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“ yra pirmasis „Šiandien sužinojau“ kompanijos projektas. Tačiau draugai nežada nuleisti rankų ir žada ateityje pristatyti ir kitų įdomių, nestandartiškai parašytų pažintinės literatūros knygų.
