Finansų ministro Viliaus Šapokos giminės istorija – tarsi detektyvas

Finansų ministru tapusiam Viliui Šapokai tenka ne tiktai gilintis į valstybės biudžeto skaičius, bet ir smalsiems bendradarbiams vis aiškinti, kokia giminystė jį sieja su garsiuoju istoriku Adolfu Šapoka.

Finansų ministro Viliaus Šapokos giminės istorija primena detektyvą<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Finansų ministro Viliaus Šapokos giminės istorija primena detektyvą<br>J.Stacevičiaus nuotr.
V.Šapoka į savo darbo kabinetą ketina atsinešti garsiąją „Lietuvos istoriją“.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
V.Šapoka į savo darbo kabinetą ketina atsinešti garsiąją „Lietuvos istoriją“.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šviesaus atminimo garsi žurnalistė R.Griniūtė-Grinbergienė turėjo gyventi svetima pavarde.<br>Nuotr. iš šeimos albumo
Šviesaus atminimo garsi žurnalistė R.Griniūtė-Grinbergienė turėjo gyventi svetima pavarde.<br>Nuotr. iš šeimos albumo
Daugiau nuotraukų (3)

Dalia Gudavičiūtė („Lietuvos rytas“)

Jan 16, 2017, 7:24 PM, atnaujinta Apr 12, 2017, 2:22 AM

Savo darbo kabinete Finansų ministerijoje politikas ketina pakabinti Lietuvos žemėlapį, o ant stalo pasidėti garsiąją „Lietuvos istoriją“, kurią parašė jo senelio brolis A.Šapoka.

„Mėgstu simbolius. Visada verta prisiminti istoriją, kad nekartotum praeities klaidų“, – kalbėjo 38-erių V.Šapoka.

– Ar sunku būti Šapoka? – paklausėme finansų ministro.

– Manau, šią pavardę nesunku prisiminti. (Juokiasi.)

Privalumų tikrai daug. Net neabejoju, kad mano šeima ir giminė didžiuojasi turėdamos tokią garsią lietuvišką pavardę. Bet buvo ir nelabai malonių dalykų, susijusių su garsia pavarde.

Mano tėvo šeima buvo ištremta – tėvas, seneliai ir prosenelis. Senelis buvo šaulys, močiutė – mokytoja, taigi galbūt ne vien pavardė lėmė jų tremtį į Rusijos Altajaus kraštą.

– Kaip manote, kas padėjo jūsų šeimai ištverti Altajuje?

– Galiu tik spėlioti. Mano įsitikinimu, tvirti šeimos ryšiai. Buvo ištremta visa šeima ir vienas į kitą rėmėsi.

Visi tie gyvenimo apsunkinimai iš tikrųjų užgrūdina žmogų. Svarbu, kokios jo vertybės.

Manau, kad jų niekada neverta aukoti dėl pinigų, pareigų, karjeros.

– O kaip formavosi jūsų vertybės?

– Senelio brolis A.Šapoka parašė istoriją, kuri, mano požiūriu, – ne vien istorija. Tai – romantizuota Lietuva. Šito mums dabar labai trūksta.

Bet visada verta prisiminti istoriją, kad nekartotum praeities klaidų.

Man viena didžiausių vertybių – elementari pagarba. Vienas kitam ir savo valstybei. Šiuo metu to labiausiai stinga. Pernelyg stengiamės matyti blogus dalykus ir pamirštame, kiek yra nuostabių.

– Jūs gimėte Barnaule 1978 metais, gerokai po to, kai tremtiniams buvo leista grįžti į tėvynę. Kodėl sugrįžote tik 1985 metais? Ar jūsų šeima buvo ir toliau persekiojama?

– Mano giminei teko išskirtinis dėmesys.

Kita priežastis, kodėl negreit parvažiavome į Lietuvą, – mano tėvas sukūrė šeimą Rusijoje ir kilo daug praktinių kliūčių grįžti. Be kita ko – kaip pasikeisti butą Sibiro glūdumoje į būstą Lietuvoje. Tai buvo nelengva.

– Jūsų motina nelietuvė?

– Mano mama rusė.

– Kaip jūsų giminė reagavo į šią santuoką? Patriotiškai nusiteikusi šeima, o žmona – rusė?

– Manau, tai buvo klasikinis atvejis, vadinamas „širdžiai neįsakysi“.

– Ar niekada nesvarstėte, kaip būtų susiklostęs jūsų likimas, jei šeima būtų likusi Barnaule?

– Apie tai nesu mąstęs. Manau, anksčiau ar vėliau vis vien būtume atsidūrę Lietuvoje – tėvynės ilgesio nenuslopinsi.

– Ar tėvai ką nors pasakojo apie Lietuvos istoriją? Gal „Šapokos istorija“ buvo jūsų pasakų knyga?

– Pirmąkart perskaičiau ją dar tada, kai buvo draudžiama, – mokiausi pradinėse klasėse, jau Lietuvoje.

Barnaule „Šapokos istorijos“ neturėjau, į Lietuvą atsikraustėme, kai man buvo septyneri.

Bet kone visą tą istoriją jau buvau girdėjęs. Rusijoje tėvas vietoj pasakų man pasakojo apie didžiuosius Lietuvos kunigaikščius, primindamas, kad istoriją apie juos parašė dėdė.

Domėjimasis istorija, matyt, persiduoda genais. Mano tėvas labai domisi istorija, ji ir man labai įdomi. Baigęs vidurinę mokyklą net svarsčiau tapti istoriku, bet pasirinkau tuo metu populiaresnę ekonomisto profesiją.

Dėl istorijos pamišęs ir mano sūnus dešimtmetis Adomas.

Jei jis pasirinktų šią profesiją, Lietuvoje būtų dar vienas istorikas A.Šapoka.

– Kuris Lietuvos kunigaikštis jums atrodo reikšmingiausias?

– Vytautas Didysis. Manau, tuo metu atsiskleidė visa Lietuvos didybė.

Kita vertus, valstybei nebūtina būti didelei, kad ją mylėtume.

Daug Lietuvos finansų ministrų buvo jaunų

* 38-erių finansų ministras Vilius Šapoka yra vienas jauniausių dabartinės Vyriausybės narių.

* Tačiau žvelgiant į Lietuvos istoriją jis net nepakliūtų į jauniausių finansų ministrų dešimtuką. Iš viso jų buvo 26.

* Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės finansų ministras Martynas Yčas juo tapo 33-ejų. Daugelis vėlesnių tarpukario Finansų ministerijos vadovų irgi buvo jauni: Vytautas Petrulis – 29-erių, Ernestas Galvanauskas – 37-erių, Jonas Dobkevičius – 37-erių, Jonas Karvelis – 28-erių, Julius Indrišiūnas – 37-erių, Jonas Sutkus – 38-erių.

* Iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos laikų V.Šapoką aplenktų Andrius Misevičius, tapęs finansų ministru 32-ejų, Algimantas Križinauskas – 38-erių, Rolandas Matiliauskas – 29-erių, Algirdas Šemeta – 34-erių ir Ingrida Šimonytė – 34-erių.

Vieni mirė tremtyje, kiti išsigelbėjo

* Visa dabartinio finansų ministro Viliaus Šapokos giminė: prosenelis – garsiojo istoriko tėvas, taip pat seneliai, tėvas, kuriam tada buvo 8 metai, mažamečiai dėdė ir teta 1941 metais sovietų valdžios gyvuliniais vagonais buvo išvežta į Barnaulą, o iš ten – į vietovę, pavadintą 67-uoju miškų kvartalu.

* Garsusis istorikas Adolfas Šapoka, 1936 metais paskelbęs „Lietuvos istoriją“, tremties išvengė ir 1944 metais pasitraukė į Vakarus, gyveno Kanadoje. Giminės spėliojo, jog nuo tremties jį išgelbėjo pažintis su Justu Paleckiu, tuomečiu Sovietų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininku, kuriam kartais skolindavęs pinigų.

* Tremtyje netrukus mirė dabartinio ministro prosenelis 85-erių Juozas Šapoka ir Rešiotų lageryje nuo šeimos atskirtas senelis Jonas Šapoka.

* Senelė Vincenta Šapokienė 1947 metais, įsigijusi svetimą sovietinį pasą be nuotraukos, su dviem sūnumis ir dukterimi pabandė bėgti į Lietuvą. Po kelerių metų abu sūnūs buvo suimti ir dar kartą ištremti į Sibirą.

* Jauniausia iš trijų V.Šapokienės vaikų – ministro teta Danutė Šapokaitė visur buvo registruojama su jos vienmetės pusseserės dokumentais ir taip Lietuvoje atsirado dvi Romos Griniūtės, gimusios tą pačią dieną toje pačioje vietoje ir su tuo pačiu tėvavardžiu. Kad niekam nekiltų įtarimų, mergaitės ėjo į mokyklas skirtinguose miestuose ir stengėsi nebūti vienoje vietoje.

* Su nauju R.Griniūtės vardu ir pavarde D.Šapokaitė gyveno iki pat mirties 2003-iaisiais. Jaunystėje ji buvo garsi rankininkė, o vėliau – žymi sporto žurnalistė, dirbusi ir „Lietuvos ryte“.

* Jos motina V.Šapokienė be paso sugebėjo Lietuvoje slapstytis iki 1989 metų. Tada visa ši istorija buvo papasakota milicijai, ji ir išdavė naujus dokumentus.

* Tačiau sugrąžintiems į tremtį broliams Šapokoms sovietų valdžia ir po sovietų diktatoriaus J.Stalino mirties 1953 metais uždraudė grįžti į Lietuvą.

* Dabartinio finansų ministro tėvas Algirdas Šapoka Barnaule tapo kelių eksploatacijos įmonės viršininku, ten sukūrė šeimą.

* Sibire gimęs V.Šapoka į pirmą klasę ėjo jau Lietuvoje, nes 1985-aisiais šeima persikėlė į Šiaulius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.