Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius išsiaiškino, kad įdomiausių eksponatų reikėtų dairytis Varšuvoje, Sankt Peterburge ir Vilniuje. Dalį jų būtų galima parvežti į Kauną, nes tai yra itin reikšminga miesto istorijos dalis.
K.Ignatavičius neatmetė galimybės istorikams rasti naujų dokumentų, galinčių net perrašyti Kauno istoriją, tačiau pasirinkti teisingą kryptį reikia labai didžiulės sėkmės, mat tektų tyrinėti maždaug tūkstančio metų senumo įrašus.
O kaip saugomi šiais laikais paskelbti svarbiausi miesto dokumentai? Ar istorijos tyrinėtojams po šimtmečio nereikės vargti archyvuose vartant milžiniškus segtuvus ir ieškant Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ar administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko potvarkių?
Išrikiavo 10 kilometrų bylų
Kauno regioninio valstybės archyvo darbuotojams prireikė vos poros valandų aptikti bene svarbiausius miestui naujųjų laikų dokumentus – iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykusių miesto valdžios rinkimų nutarimus.
1990-ųjų balandžio 5-ąją Kauno miesto tarybos pirmininku buvo išrinktas Gintaras Pukas, o gegužės 15-ąją pirmuoju meru tapo Vidmantas Adomonis. Sprendimai tais laikais buvo rašomi spausdinimo mašinėle.
Aptikti senesnius dokumentus gerokai sudėtingiau. Šiame archyve saugoma apie 1,3 mln. bylų, jas išrikiavus nusidriektų 10 kilometrų eilė.
„Kaupiame tai, ką privalome išsaugoti visiems laikams“, – aiškino Kauno regioninio valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus. Būtent šioje įstaigoje galima surasti svarbiausius Kauno dokumentus nuo XVIII amžiaus pabaigos iki šių dienų.
Pavieniai dokumentai paženklinti net XVII amžiaus datomis, tačiau jų nėra daug.
Dairosi į užsienio šalis
„Perversti visas bylas neužtektų kelių žmogaus gyvenimų“, – kalbėjo archyvo vadovas G.Dručkus. Norint susiaurinti paieškas, būtina turėti daugiau informacijos, ką norima surasti.
Būtent taip elgiasi darbus rašantys studentai, istorikai, kuriems nuolat prireikia archyve kaupiamos medžiagos.
Pasak direktoriaus, dėl įvairių politinių įvykių, nelaimių bei neįtikėtinų aplinkybių Lietuvos archyvai patyrė didelių nuostolių, ir Kaunas – ne išimtis.
Gausybę Kauno miesto planų galima aptikti Rusijoje, didžioji dalis Vilijampolės istorijos saugoma Baltarusijos nacionaliniame archyve, o apie įdomiausius Pažaislio vienuolyno istorijos momentus galima perskaityti nuvykus į Gruziją.
Ar įmanoma dar papildyti Kauno istorijos mozaiką?
„Visada galima tikėtis surasti ką nors labai labai įdomaus“, – įsitikinęs G.Dručkus. Jo pavaldiniai nuolat daro šį darbą, tačiau ką nors prognozuoti neįmanoma. Archyvo vadovas norėtų turėti 1408 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir vėliau išduotas Kauno privilegijas, miesto planus.
Prezidentas įvykdė prašymą
Kauno ceremonimeistrui, miesto istorijos tyrinėtojui K.Ignatavičiui tik maždaug 2000 metais pavyko gauti ir į Kauną atgabenti seniausios žinomos Kauno privilegijos kopiją.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio privilegijoje 1463 metų gegužės 20 dieną pirmą kartą paminėtas Kaunas.
Šio dokumento originalo nuorašas saugomas Sankt Peterburgo (Rusija) mokslų akademijos archyve.
Dar dvi itin svarbių dokumentų kopijas atvežė buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis.
Vienas tokių dokumentų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio 1492 metais patvirtinta Kauno privilegija, kurios originalas saugomas Varšuvos senųjų aktų archyve.
Kitas dokumentas – 1574 metais Lenkijos karaliaus Henriko Valua ir kanclerio Mikalojaus Radvilos pasirašyta privilegija, kurios originalas priklauso Varšuvoje įsikūrusiai Lenkijos viešajai bibliotekai.
Pasak K.Ignatavičiaus, Kauno miesto magistrato aktų knygos iš Kauno buvo išvežtos į Rusiją, tarpukariu grąžintos į Kauną, tačiau 1950 metais panaikinus Vytauto Didžiojo universitetą atsidūrė Vilniaus universitete.
Magistrato knygose yra ir Kauno rotušės statybos aktas lotynų kalba.
Jis labai išsamus – nurodomi tuometiniai miesto vadovai, statytojai, aprašyta tradicija po pamatiniu akmeniu padėti midaus statinaitę ir pinigą.
Akte paskelbtas itin tikslus iškilmių laikas – 1542 metų liepos 28 dieną tarp 10 ir 11 valandos pagal vidutinį laikrodį tuometinė aukštuomenė atėjo pasižiūrėti naujos Rotušės statybos pradžios.
„Šio akto perdavimas Kaunui būtų nuostabus dalykas“, – svarstė K.Ignatavičius.
Negali išsklaidyti abejonių
Kokius su svarbiausiais Kauno istorijos faktais susijusius dokumentus galima tikėtis surasti?
„Kauniečiai tikrai labai apsidžiaugtų aptikus šaltinį, kuriame Kaunas būtų anksčiau paminėtas“, – kalbėjo K.Ignatavičius. Lietuva neseniai šventė 1000 metų jubiliejų, todėl labai tikėtina, kad Nemuno ir Neries santakoje žmonės apsigyveno gerokai anksčiau, negu mini žinomi rašytiniai šaltiniai.
K.Ignatavičius priminė romantiškąją Kauno atsiradimo istoriją – miestą dar 1030 metais esą įkūrė legendinio Palemono sūnus Kunas.
Kai kurie istorikai pritarė šiai versijai, o tarpukario Lietuvoje net buvo švenčiama 900 metų Kauno sukaktis.
Arabų keliautojas Muhamadas al Idrisijus savo užrašuose 1154 metais taip pat minėjo vietoves, kurias galima laikyti Kaunu.
Elektroninėje erdvėje – daugiau informacijos
Kauno savivaldybės archyve saugomi po 2001 metų priimti išliekamąją vertę turintys dokumentai – tai mero, administracijos direktoriaus, tarybos, komitetų, padalinių vadovų pasirašyti dokumentai.
Per metus susidaro 500–600 bylų, kurios pakeičia senesnes, išgabenamas į Kauno regioninį valstybės archyvą.
Dokumentų skyriaus darbuotojai naudojasi kompiuterine paieškos sistema, kurioje yra svarbiausios nuorodos, padedančios rasti reikiamą dokumentą.
Kauniečiams archyvinių duomenų dažniausiai prireikia dėl detaliųjų planų, darbo stažo ir užmokesčio.
Mero potvarkių beveik neprireikia, o itin dažnai prašoma pateikti administracijos direktoriaus pasirašytus dokumentus.
Nuo 2014-ųjų pradžios norminiai aktai (dokumentai, skirti ne tik vidiniam naudojimui) skelbiami tik elektroninėje erdvėje.
Kauno savivaldybės Dokumentų skyriaus vedėja Jolanta Bičkauskienė mano, kad elektroniniu parašu pasirašytų dokumentų artimiausiu metu tik daugės. Tačiau popieriniai dokumentai neišnyks dar ilgai, mat vyresnio amžiaus žmonėms elektroninėmis priemonėmis naudotis pernelyg sunku.
Kaip Vilijampolė prisijungė prie Kauno?
Zigmantas Kiaupa
Profesorius, Kauno istorijos
žinovas
„Dauguma su Kaunu susijusių dokumentų žuvę, vienas svarbiausių iš jų – 1408 metais išduota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo privilegija.
Išvis liko labai mažai ankstyvųjų laikų dokumentų, ir jeigu koks nors tyrinėtojas aptiktų ką nors įdomaus, apie tai tikrai būtų paskelbta, tačiau abejoju, ar taip įvyks.
Kauno istorijai labai svarbios magistrato aktų knygos. Dalis jų taip pat žuvo per karus ir gaisrus. Šios knygos buvo išvežtos į Rusiją, o 1930 metais pusė jų buvo grąžinta į Kauną.
Rusijos atstovai tikino, kad likusios knygos pražuvo, tačiau man archyve pavyko rasti labai gerai išsilaikiusią magistrato knygą. Jeigu jų pavyktų rasti daugiau, tai būtų svarbus įvykis.
Galbūt ne visi kauniečiai žino, kad tik maždaug 1920 metais Vilijampolė tapo Kauno dalimi, tačiau nepavyko aptikti jokio šaltinio, kokiu teisiniu pagrindu įvyko ši reforma.
Ar tai svarbus dokumentas? Turbūt ne, tačiau labai įdomus.“
