Greta judrios K.Baršausko gatvės naujai nušvito nedidelė teritorija – Kauno tvirtovės gynybinis įtvirtinimas redutas.
Čia ilgus metu vešėjo medžiai ir krūmai, vietovė buvo virtusi nelegaliu sąvartynu. Dabar teritorija išvalyta ir smalsesniems kauniečiams atsivėrė keli įvairiu laikotarpiu statyti paminklai.
Nedidelė ekskursija į redutą galėtų virsti istorijos pamoka, pasakojančia apie kraupius įvykius. Tačiau ar šie paminklai išliks?
Sutvarkė apleistą redutą
Kauno tvirtovės regioninio parko direktoriaus pavaduotojas Ovidijus Jurkša pasakojo, kad XIX amžiaus antrojoje pusėje statant fortus buvo įrengtas ir centrinis pylimas, kurio žiedas turėjo saugoti miesto centrą.
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje vykstant miesto plėtrai didelė dalis pylimo sulyginta su žeme.
Šio pylimo fragmentų išlikę Botanikos sodo teritorijoje, Studentų, Tvirtovės, Varnių gatvėse. Taip pat ir prie K.Baršausko gatvės. Kadangi pylimas buvo apleistas, neblogai išsilaikė. Iškirtus menkaverčius medžius ir krūmus atsivėrė įdomūs vaizdai.
Stovi trys paminklai
Įspūdingai atrodo išlikę reduto pylimai ir grioviai. Buvusiose gynybinėse griovose tyvuliuoja vanduo.
Šioje vietoje galima aptikti ir tris paminklus.
Ant vieno didžiulio paminklinio akmens parašyta, kad čia 1926 metų gruodžio 27 dieną buvo nužudyti komunistų partijos veikėjai Karolis Požėla, Juozas Greifenbergeris, Kazimieras Giedrys ir Rapolas Čarnas.
Netoli stovi kryžius. Po juo paguldytame akmenyje iškalta, kad taip įamžintas 1936 metų Suvalkijos valstiečių streiko dalyvių Kazio Narkevičiaus, Alfonso Petrausko, Broniaus Pratasevičiaus ir Petro Šarkausko atminimas. Paminklas pastatytas 1968 metais.
Ant kito apynaujo paminklinio akmens iškalti žodžiai: „Čia ilsisi vokiečių karo belaisviai. Tiksli jų palaidojimo vieta nežinoma. Atminkite juos ir visus žuvusiuosius karuose.“
Vieta mena žudynes
O.Jurkša pasakojo, kad ši vieta visais laikais buvo apleista. Be to, ir gana atoki. Todėl, matyt, čia ir vyko keturių komunistų egzekucija.
„Šaltiniuose minima, kad keturi komunistai buvo sušaudyti prie VI forto. Redutas yra netoli jo, todėl tikėtina, kad būtent čia tai ir galėjo nutikti“, – pasakojo fortų žinovas.
1936–1937 metų Suvalkijos valstiečių streiko dalyviai – sušaudyti ūkininkai atgulė netoli komunistų. Sovietmečiu buvo pabrėžiama, kad anuomet juos myriop pasmerkė fašistinis karo lauko teismas. Todėl paminklas ir buvo pastatytas. Vėliau keturių žmonių palaikai buvo perlaidoti. Tik 1994 metais žuvusiųjų artimieji pastatė ir kryžių.
Reikėtų daugiau informacijos
1945–1948 metais šioje vietoje buvo kalinami vokiečių belaisviai, stovėjo jų barakai.
„Belaisviai mirė nuo bado, ligų. Todėl simbolinis paminklas prieš dešimtmetį ir atsirado“, – pasakojo kaunietis.
Tik pernai, aptvarkius užžėlusį redutą, buvo atlikti kasinėjimai. Aptikta masinė vokiečių belaisvių kapavietė. Palaikai perkelti į Aukštųjų Šančių karių kapines. Fortų žinovas sakė, kad nors vieta ir dvelkia žiauriais įvykiais, tačiau kaip miesto istorijos dalis yra įdomi.
„Būtų puiku, kad toje vietoje neatsirastų kotedžų. Vietą būtų galima pritaikyti poilsiui, pateikti daugiau informacijos apie čia vykusius įvykius“, – sakė O.Jurkša.
Klaus kultūros paveldo specialistų nuomonės
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Nors redutas yra valstybinėje žemėje, miesto savivaldybė nori šią vietovę sutvarkyti. Jau išvalyti želdiniai. Gynybiniuose grioviuose susitelkusius tvenkinius nuspręsta palikti, nes vanduo vietovei suteikia žavesio.
Planuojama, kad ši teritorija ateityje virs miestiečių poilsio vieta. Statyti namų neplanuojama.
Dabar ten esantys paminklai, mano nuomone, galėtų likti. Ant jų nėra sovietinės draudžiamos simbolikos. Tačiau reikės klausti ir Kultūros paveldo objektų vertinimo tarybos narių nuomonės. Tada ir paaiškės, ar paminklai liks.“