Renginys vyks liepos 6–8 d. autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus.
Kelionė per epochas – nuo akmens amžiaus
Liepos 6-tąją vėl įsikursime XIII–XIV a. viduramžių Kernavės amatininkų namuose, dirbtuvėse, ūkiniuose pastatuose ir kiemuose. Pajusime dūminės pirties ir beržinės vantos kvapą, išgirsime kalvio priekalo dūžius, bliaunančių avelių balsus – ankstyvojo miesto kultūros palikimą...
Prie gražiausių šalies piliakalnių įsikurs Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos ir Norvegijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie rodys ir pasakos, kaip buvo gaminami archajiški įrankiai, lipdomi ir žiedžiami puodai, siuvami rūbai, gaminami papuošalai ir įrengiami būstai.
Vienas esminių šių metų renginio akcentų – seniausiojo priešistorės periodo, akmens amžiaus, gyventojų būstas. Lankytojus pasitiks paslapčių kupini tolimosios epochos medžiotojai, gaminantys titnaginius, akmeninius ir kaulinius įrankius, archajišku būdu išgaunantys ugnį.
Neolito – ankstyvojo bronzos amžiaus - gyvenvietėje susipažinsime su Pamarių ir Narvos, Prūsų archeologinių kultūrų keramika. Matysime, kaip įrengiamas neolitinis būstas – pinamos ir molio skiediniu tinkuojamos pertvaros, taisomi gultai. Čia pat židinyje bus gaminamas maistas, audžiami bei pinami drabužiai ir indai, lipdomi, dekoruojami ir išdegami moliniai puodai.
Susitikimas su neolito gyventojais mažiesiems renginio lankytojams irgi nebus nuobodus – jie patys lipdys puodelius, mokysis virvės vijimo ir dalyvaus virvės traukimo varžybose. Edukaciniai konkursai, archajiški žaidimai ir atrakcionai vyks keliose renginio vietose.
Viduramžių Kernavės sodybose žiūrovai įsisuks į šalies ir užsienio amatininkų šurmulį. Čia bus galima išvysti klajojančių muzikantų, valkatų ir besidarbuojančių budelių.
Ilgametis Kernavės tyrinėtojas doc. dr. Aleksejus Luchtanas pristatys puošnų viduramžių Kernavės moters kostiumą, nuves į tolimos praeities senosios sostinės labirintus.
Atgis ir viduramžių kovos
Šiemet amatų kiemus papildys viduramžių gintarinių papuošalų, juvelyrinių ir rago dirbinių gamyba (Lenkija), pluošto ir audinių gamyba bei dažymas („Leitgiris“, Lietuva), senoji knygrišystė („Dvaro meistrai“, Lietuva).
Latgalių amatus, buities ir muzikavimo ypatumus pristatys „Delves“ amatų ir muzikavimo klubas (Latvija). Vyks Australijos medžiotojų medžioklės įrankių – bumerangų pristatymas ir svaidymas (Lietuva).
Apsilankysime Piastų dinastijos valdovų žygių būstuose („Družyna Chrobry“, „Jantar“, Lenkija) ir vengrų klajoklių jurtoje (Vengrija).
Pirmą kartą į viduramžių kovas įsilies Ukrainos ir Baltarusijos („Vargertorn“) karybos meistrai. Dalyvaus jau žinomi karybos klubai „Varingis“ (Lietuva), „Jantar“ (Lenkija), „True Varing“ (Baltarusija).
Jau aštuonioliktą kartą mus pasitiks šio festivalio pirmtakai – Lietuvos eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ archeologinio paveldo rekonstruotojai, archajiškų amatų žinovai.
Pramogos primins archajišką praeitį
Gyvosios archeologijos dienos neįsivaizduojamos be archajiškos muzikos garsų. Pilies kalne tris dienas koncertuos senosios muzikos ansambliai.
Naują archajiškos muzikos ir šokio programą pristatys ansamblis „Javaryna“ ir „Lity Taler“ (Baltarusija). Koncertuos atlikėjai iš Vengrijos – ansamblis „SUGALLO“.
Muzikuos neofolkloro grupės „Sedula“ ir „ESSA “(Baltarusija), senosios muzikos ansambliai „VISI“, „Trys keturiuose“.
Liepos 6 d. festivalio lankytojus pasveikins renginio svečiai - „Baltica“ festivalio dalyviai iš Graikijos ir Ukrainos.
Liepos 8 d. Pajautos slėnyje startuos žemaitukų ir kitų veislių jojimo žirgais bei važiavimo vežėčiomis ištvermės varžybos.
Pilies kalne, pasiklausę senosios muzikos, galėsime paskanauti įvairių valgių, dalyvauti žaidimuose ir konkursuose, pašaudyti iš lanko, pajodinėti žirgu.
Stabtelėję – pažvelgsite į didingus piliakalnius ir įspūdingą Pajautos slėnį, pajusite mus supančią tūkstantmetę praeitį.
„Renginys leis ne tik giliau suvokti istorinę šalies gyvensenos raidą, bet ir labiau pajusti ryšį tarp praeities ir dabarties, valstybingumo tęstinumą“ – teigė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene ir švietėjiškų programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
***
Bilieto kaina – 5 eurai, vietos gyventojai, vaikai iki 16 metų renginį galės lankyti nemokamai.
Į Kernavę atvykti patogu autostradoje Vilnius–Kaunas pasukant ties Vieviu, autostradoje Vilnius–Ukmergė pasukant ties Avižieniais, Bartkuškiu arba Širvintomis. Festivalio metu mažiausias transporto srautas yra kelyje per Bartkuškį.
Informacija apie Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą :
Kernavė – archeologinė vietovė, unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas. Kultūrinis rezervatas įsteigtas 1998 m. siekiant išsaugoti teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias bei kilnojamąsias kultūros vertybes, jas tinkamai prižiūrėti, tvarkyti ir propaguoti, organizuoti mokslinius tyrimus.
Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas įsteigtas 194,4 ha teritorijoje, aplink rezervatą suformuota buferinė apsaugos zona (2456,2 ha). Kultūrinio rezervato teritorijoje saugomas kultūros paveldo objektų kompleksas, kuriame šiuo metu žinoma ir įteisinta 19 archeologijos, istorijos ir kultūros vertybių:
-
penki piliakalniai;
-
Kernavės senojo miesto vieta (XIII–XIV a.);
-
Kernavės senosios bažnyčios vieta;
-
Kernavės senovės gyvenvietė;
-
XIII–XIV a. Kernavės kapinynas;
-
kiti objektai
-
Per 38 sistemingų mokslinių tyrinėjimų metų atrasta, nustatytos ribos ir dalinai ištirta 16 įvairių laikotarpių archeologinių vertybių. Šiandien ištirta tik apie 2 % kultūrinio rezervato teritorijos, tačiau to visiškai pakanka, kad apie Kernavę galėtume kalbėti kaip apie unikalų objektą ne tik Lietuvos ar Rytų Europos, bet ir pasauliniame kontekste.
Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn., buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, remiantis dviem kriterijais:
- vietovė, liudijanti unikalią ar išskirtinę išnykusią ir/ar gyvą kultūrinę tradiciją ir civilizaciją. Kernavės vietovės archeologiniai paminklai reprezentuoja visas šiame regione egzistavusias archeologines kultūras nuo epipaleolito iki viduramžių. Ypač svarbus viduramžių (XIII-XIV a.) paveldas – miestas, kapinynas, penki piliakalniai. Tai yra unikalus paskutinės Europoje pagoniškos valstybės miestietiškos civilizacijos pavyzdys. Viduramžių Kernavė buvo vienas svarbiausių to meto Lietuvos valstybės politinių bei ekonominių centrų, kuriame matome senąją pagoniškos Lietuvos kultūrą, tačiau jau gana ženkliai veikiamą krikščioniškosios Europos tradicijų.
- vietovė, atstovaujanti išskirtinį teritorinį technologinį kompleksą arba kraštovaizdžio tipą, kuris iliustruoja svarbų(-ius) žmonijos istorijos etapą. Istoriškai susiklostęs Kernavės kultūrinis kraštovaizdis atspindi visus vietovės apgyvendinimo etapus, fortifikacinių įrengimų raidą (piliakalnių gynybinė sistema), o viduramžių archeologiniai radiniai liudija vieną esminių Europos istorijos raidos etapų – pagoniškosios bendruomenės virsmą krikščioniška.
Kernavės archeologinė vietovė – vienas iš keturių UNESCO Pasaulio paveldo objektų Lietuvoje. Į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat yra įrašyti Vilniaus miesto senamiestis, Kuršių Nerija ir Struvės geodezinis lankas.
2012 m. įrengta moderni Kernavės archeologinės vietovės muziejinė ekspozicija.
2016 m. įrengta XIII–XIV. Kernavės miesto fragmento rekonstrukcija, sukurta kultūrinio rezervato – muziejinės ekspozicijos po atviru dangumi – infrastruktūra. Muziejuje vykdoma edukacinė programa „Gyvoji archeologija – kelionė į praeitį“.
