Vokiečių istorikas apie Liudo Mažylio atradimą prabilo lietuviškai: „Tai man buvo siurprizas“

Lietuvos istorija įdomi ne tik lietuviams, bet ir kitų šalių mokslininkams. Tuo buvo galima įsitikinti Ketvirtajame Lietuvos istorikų suvažiavime Kaune, kur pirmąją paskaitą skaitė vokietis profesorius Joachimas Tauberis. Istorikas kone valandą bendravo su auditorija lietuviškai. 

 Vokietčiui istorikui J.Tauberiui (kairėje) L.Mažylio atrastas Vasario 16-osios aktas buvo tikras siurprizas. <br> G.Bitvinsko ir M.Patašiaus nuotr.
 Vokietčiui istorikui J.Tauberiui (kairėje) L.Mažylio atrastas Vasario 16-osios aktas buvo tikras siurprizas. <br> G.Bitvinsko ir M.Patašiaus nuotr.
Istorikas J.Tauberis Kaune skaitė paskaitą apie 1918 Vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos pasirašytą aktą.  <br>G.Bitvinsko nuotr.
Istorikas J.Tauberis Kaune skaitė paskaitą apie 1918 Vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos pasirašytą aktą.  <br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 18, 2017, 6:47 PM, atnaujinta Sep 29, 2017, 2:50 PM

Vokietijos ir Lietuvos santykius narpliojantis mokslininkas skaitė paskaitą apie Lietuvos Tarybą, kuri pasirašė 1918 metų Vasario 16-osios aktą, bei jos reikšmę po 100 metų. 

Istorikas įsitikinęs, kad dokumentas svarbus ir šiandien, nes buvo tarsi durys į dabartyje veikiančią demokratiją. 

J.Tauberis neslėpė, jog jį labai nustebino profesoriaus Liudo Mažylio atrastas Vasario 16-osios akto originalas. Mat jis pats dirbo Vokietijos diplomatiniame archyve, tačiau dokumento nerado. 

Vokiečio įsitikinimu, mūsų šaliai svarbus dokumentas turėtų būti ir laikomas Lietuvoje. 

- Jūs ką tik skaitėte maždaug 40 minučių trukmės paskaitą lietuvių kalba. Kaip jos išmokote? - paklausėme J.Tauberio. 

- Esu istorikas ir tyrinėju Lietuvos ir Vokietijos santykius, Klaipėdos krašto istoriją, holokaustą Lietuvoje. Man reikia suprasti lietuviškai. Negaliu rašyti Lietuvos ir Vokietijos santykių istorijos nemokėdamas lietuvių kalbos.

Pirmą kartą buvau Lietuvoje 1992 metais, Vilniaus unviersitete dalyvavau vasaros kalbos kursuose, jie truko tris savaites. Vėliau daug kartų lankiausi Lietuvoje, skaičiau pranešimus Klaipėdos universitete, todėl pavyksta kalbėti lietuviškai. 

- Kaip susidomėjote Lietuvos ir Vokietijos santykiais? 

- Iš pradžių tai buvo pragmatinis sprendimas. Dirbau Hamburgo universiteto Nord Ost institute, kuris 1993 metų pradžioje skatino tyrinėti Vokietijos ir Pabaltijo santykius, ypač santykius su Lietuva. Latvijoje ir Estijoje buvo stipri vokiečių mažuma, todėl tyrinėjimų apie tas valstybes buvo daugiau, o apie Lietuvą – beveik nebuvo. 

Pabaigiau doktorantūrą ir man pasiūlė orientuoti tyrimus į Lietuvą ir išmokti lietuvių kalbą. Sutikau. 
Labai mėgstu Lietuvą. Daug išmokau apie jūsų šalį – nepriklausybės kovas, sovietinius metus, kaip žmonės gyveno. Niekada nebūčiau to išmokęs, jei būčiau domėjęsis tik Vokietija. Esu Lietuvos pusėje. 

- Ar Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą prieš šimtą metų pavadintumėte vienu esminių Lietuvos ir Vokietijos santykių taškų? 

- Ir taip, ir ne. Iš Lietuvos pusės – visiškai taip. Iš Vokietijos pusės Lietuva buvo pamiršta. Vokietija tuo metu pralaimėjo karą, valstybė rūpinosi savo reikalais. Vokietijoje beveik niekas nežinojo apie Tarybos veiklą. 

Vokietija tuo metu gyvena pirmuoju pasauliniu karu, Versalio mūšiu, Versalio sutartimi, pralaimėjimu, nacionalsocialistų atėjimu į valdžią. 

Vokiečiai ne iš savo širdies padėjo Lietuvai. Buvo tik keli reichstago politikai teigė, jog reikia padėti Lietuvai, kad ji taptų nepriklausoma demokratinė valstybė. 

Bet tie, kurie palaikė Lietuvą, buvo kritikuojami kariuomenės vadovybės. Kariuomenės vadovybė buvo prieš Vasario 16-osios deklaraciją. Ji palaikė 1917 metų gruodžio deklaraciją, kurioje numatyta amžina Lietuvos sąjunga su Vokietija.

- Visus nuopalnus suteikiate Tarybai, tuo tarpu kiti istorikai suteikia nemažai svarbos Vokietijos politikams. Kodėl jūs nuvertinate Vokietijos politikų reikšmę Lietuvos nepriklausomybei? 

- Iš istorijografijos perspektyvos, Vokietijos politika Lietuvos atžvilgiu buvo grynai didžiosios valstybės politika. Tai buvo politika prieš Rusiją. Vokietija suprato, kad sukeldama nepriklausomybės bangą Prūsijos pasienyje, susilpnins Rusiją. Apie tai buvo galvojama 1915 metais, tačiau Vokietija dar tikėjosi susitarti su Rusija ir pasidalinti Rytų Europą. Tik kai vokiečiai suprato, kad taip nebus, jie pradėjo palaikyti šalių nepriklausomybės politiką. 

- Vokietija mielai būtų atidavusi Lietuvą Rusijai, jei tai būtų buvę jai palanku? 

- Taip. 

- Kaip vertinate tai, kad Liudas Mažylis surado Vasario 16-osios aktą Vokietijoje? 

- Man buvo siurprizas. Aš pats dirbau Vokietijos užsienio reikalų archyvuose ir niekada neradau to akto. Maniau, kad aktas turėjo būti kitur. 

Nežinojau, kad buvo ir vokiškas akto vertimas. Kai dabar pagalvoju, tai aišku – turėjo būti ir vokiečių kalba, taip pat lietuvių ir rusų kalba. Taigi buvo trys originalai. 

Tarybos protokoluose daug citatų vokiečių, senąja lotynų kalba. Žmonės buvo intelektualai. 

- Kaip vertinate, kad Vokietija penkerius metus leis dokumentui būti Lietuvoje? 

- Manau, kad būtų gerai, kad aktas būtų laikomas Lietuvoje. Nors Vokietija nenori atiduoti dokumento, bet galima jį nuomoti kaip Vokietijos nuosavybę. Aktas yra Lietuvai svarbus simbolinis dokumentas. 

- Kiek Lietuvai dabar svarbi 1918-ųjų Vasario 16-oji

- Svarbi kaip Lietuvos praeities paminklas, atminimo vieta. Jūs gyvenate demokratinėje šalyje – tokioje, apie kokią rašė Vasario 16-osios akto signatarai. Tai tęstinumas. 

Ten jie rašo, kad tik tauta gali spręsti apie savo likimą. Tokia valstybės santvarka realiai įgyvendinta tik prieš ketvirtį amžiaus. 

Dar nesurasta geresnė valstybės forma negu demokratija. Taryba pirmoji atidarė duris į demokratiją. 

- Kokius Lietuvos ir Vokietijos santykių aspektus nagrinėsite ateityje? 

- Noriu parengti knygelę apie Vokietijai ir Lietuvai svarbius metus. Pavyzdžiui, 1933 metų Klaipėdos krašto aneksiją ar apie tai, kaip 1958 metais paskutiniai lietuvių vokiečiai išėjo iš Lietuvos. Norėčiau rašyti populiariąją istoriją apie tai. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.