„Lietuvių konferencija Vilniuje buvo vienas pirmųjų ir esminis žingsnis Lietuvos kelyje į laisvą nuo imperijų priespaudos modernią tautinę valstybę, XIX amžiaus tautinio sąjūdžio kulminacija, atvedusi mus į Vasario 16-ąją. Teatras jaučia pareigą paminėti šį įvykį tame pačiame istoriniame pastate, kuriame ir įvyko Lietuvių konferencija. Tai išskirtinė Vilniaus vieta – visai šalia yra kitas reikšmingas pastatas, kuriame 1915 metais buvo atidaryta pirmoji lietuvių gimnazija Vilniuje.
Džiaugiamės galėdami artėjantį Lietuvos valstybės šimtmetį pasitikti be okupantų jungo. Tačiau kartu norime pakviesti šią svarbią sukaktį minėti apmąstant jos reikšmę, nueitą valstybės kelią ir tai, kokia padėtis yra dabar, ar esame ja patenkinti ir ką galime visi kartu padaryti, kad laisvės ir valstybingumo idealas gyvuotų ne vien deklaracijose“, – sakė Lietuvos rusų dramos teatro vadovas režisierius Jonas Vaitkus.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. tuometinio Vilniaus miesto teatro rūmuose (dabar Lietuvos rusų dramos teatras) vykusi Lietuvių konferencija, vėliau įgijusi Vilniaus konferencijos pavadinimą, išrinko Lietuvos Tarybą Nepriklausomybei pasiekti. Įvairios kilmės ir profesijų lietuviai iš visos Lietuvos ir užsienio, valstiečiai ir inteligentai ilgai posėdžiavę priėmė rezoliuciją., kuria nutarė: „Liuosam Lietuvos plėtojimos reikalinga yra sudaryti nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis. Lietuvos tautinėms mažumoms turi būti patikrintos tinkamos jų kultūros reikalams sąlygos. Galutinai nustatyti nepriklausomos Lietuvos pamatams ir jos santykiams su kaimyninėmis valstybėmis turi būti sušauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiniu būdų visų jos gyventojų išrinktas.“
Prie atminimo ąžuolo sveikinimo žodį tarė Lietuvos rusų dramos teatro vadovas režisierius J.Vaitkus, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas ir Sąjūdžio metų „Atgimimo“ redaktorius, publicistas Linas V.Medelis.
Vėliau Lietuvos rusų dramos teatro Didžiojoje salėje surengta proginė konferencija, kurioje Nepriklausomos Lietuvos kelią apžvelgė Lietuvos istorijos instituto profesorė Rasa Čepaitienė, Kovo 11-osios Akto signataras, rezistentas Algirdas Endriukaitis, buvo perskaitytas Vytauto Didžiojo universiteto doktoranto Simono Jazavitos mokslinis pranešimas. Minėjimą užbaigė jaunųjų aktorių suvaidinta politinė satyra „Nešk savo bulvę ir tikėk“.
