Itališkas picas, makaronus ir desertus spėję pamėgti kauniečiai galėtų išvardyti bent dešimt vietų, kur galima rasti šios šalies virtuvės meistrų pagaminto maisto. Bet ar žinote, kad italų pėdsakai Kaune siekia maždaug pusę tūkstančio metų?
Gidė Liudmila Vitkienė, vedusi nemokamą ekskursiją „Atraskite Italiją Kaune“, paneigė išankstinę nuostatą, kad Kaune iki pirmųjų picerijų atsiradimo maždaug prieš porą dešimtmečių itališkų ženklų nebūta.
„Daugelis žmonių mano, kad mus nuo šios šalies skiria mažiausiai 2 tūkst. kilometrų, italai niekada Kaune nebuvo kaip užkariautojai, pro miestą nežygiavo itališka armija, jų daug čia negyveno, todėl nieko itališko neturime. Tačiau išsamiau pasidomėjus istorija italų palikimo mieste galima rasti apsčiai“, – kalbėjo gidė.
Senamiesčio mūrai, naujamiesčio pastatai ir atokiau centro esantys statiniai slepia daug istorijų, susijusių su menu, religija, žmonėmis.
Ekskursija pradedama prie Kauno pilies, kurios šeimininkė XVI a. buvo karalienė Bona Sforza, kilusi iš galingos italų Sforzų giminės.
„Nuo seno sklando legenda, jog Bona Sforza Kauno pilyje laikė armiją, kuri vėliau prasmegusi po žeme ir laukianti, kada Kauną ištiks didelė bėda, kad galėtų pasirodyti ir jį apginti“, – pasakojo gidė.
Itališko palikimo pėdsakai ypač siejami su religija. Itališki ženklai matomi žvelgiant į Kauno bernardinų vienuolyną ir Šv.Jurgio Kankinio bažnyčią, Šv.Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčią, į Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką, Benediktinių vienuolyną ir Šv.Mikalojaus (benediktinių) bažnyčią. Keliose bažnyčiose ir paveikslų galerijose puikuojasi garsaus italų menininko Francesco Andrioli kūriniai.
Ryškus Italijos atspindys – Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas, statyti pagal naujausias ano meto architektūros itališkas madas. Kompleksą projektavo italų architektas Giovanni Battista Frediani. Dekorą kūrė skulptorius Giovanni Merli ir tapytojas Mykolas Angelas Palonis.
„Net garsioji Kauno modernistinė architektūra turi itališkų šaknų. Juk du žinomi tarpukario Lietuvos architektai Stasys Kudokas ir Vytautas Landsbergis-Žemkalnis studijavo Italijoje. Tai turėjo įtakos jų projektams: Karininkų ramovei ir Vatikano atstovybės namui, kuriame dabar įsikūrę Menininkų namai“, – pasakojo L.Vitkienė.
Ekskursijoje pristatoma ir Istorinė Lietuvos prezidentūra. Jos sodelyje ant sienos iškabintose nuotraukose matyti itališko automobilio „Fiat 519“ fotografija. Juo 1928–1932 metais važinėjo Prezidentas Antanas Smetona.