Molėtų rajone braižomi žvaigždžių žemėlapiai ateities kosmoso keliautojams

Kai praėjusio amžiaus pradžioje suintensyvėjęs Vilniaus miesto gatvių apšvietimas ėmė trukdyti mokslininkams stebėti dangaus kūnus, senoji Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija iš miesto širdies buvo perkelta į tuometinį užmiestį dabartinėje M.K.Čiurlionio gatvėje.

 Didžiausiu teleskopu šalyje tyrinėjamos žvaigždės.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Didžiausiu teleskopu šalyje tyrinėjamos žvaigždės.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Vaizdas iš skraidyklės: Etnokosmologijos muziejus smalsuolius vilioja ir įspūdinga statinių architektūra.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Vaizdas iš skraidyklės: Etnokosmologijos muziejus smalsuolius vilioja ir įspūdinga statinių architektūra.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
Etnokosmologijos muziejus – žmonių, bendruomenių santykį su aplinka ir kosmosu pristatantis centras.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
Etnokosmologijos muziejus – žmonių, bendruomenių santykį su aplinka ir kosmosu pristatantis centras.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Pro prasivėrusį observatorijos bokšto kupolą patekusi šviesa nukeliauja į teleskopą.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Pro prasivėrusį observatorijos bokšto kupolą patekusi šviesa nukeliauja į teleskopą.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Ant Molėtų astronomijos observatorijos administracijos bokšto vykdoma ir mėgėjiška dangaus kūnų stebėjimo programa.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Ant Molėtų astronomijos observatorijos administracijos bokšto vykdoma ir mėgėjiška dangaus kūnų stebėjimo programa.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Molėtų astronomijos observatorijoje dangaus kūnų tyrimams naudojami keli teleskopai. Šiame observatorijos bokšte yra įrengtas 63 cm skersmens teleskopas.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Molėtų astronomijos observatorijoje dangaus kūnų tyrimams naudojami keli teleskopai. Šiame observatorijos bokšte yra įrengtas 63 cm skersmens teleskopas.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Molėtų astronomijos observatorijoje dangaus kūnai stebimi įvairaus dydžio teleskopais.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Molėtų astronomijos observatorijoje dangaus kūnai stebimi įvairaus dydžio teleskopais.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
Saulius Lovčikas aiškino, kad ši vieta observatorijai įrengti buvo pati tinkamiausia: Kulionyse dangus tamsus, teritorija mažai apgyvendinta.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
Saulius Lovčikas aiškino, kad ši vieta observatorijai įrengti buvo pati tinkamiausia: Kulionyse dangus tamsus, teritorija mažai apgyvendinta.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 51 cm skersmens Maksutovo sistemos fotografinis teleskopas.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 51 cm skersmens Maksutovo sistemos fotografinis teleskopas.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
  Vaizdas iš skraidyklės: Etnokosmologijos muziejus smalsuolius vilioja ir įspūdinga statinių architektūra.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
  Vaizdas iš skraidyklės: Etnokosmologijos muziejus smalsuolius vilioja ir įspūdinga statinių architektūra.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Netoli teleskopų bokštų yra šventųjų mitologinių akmenų rinkinys. Tai dubenuotieji akmenys, senovėje naudoti saugoti gydomajam Perkūno vandeniui.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Netoli teleskopų bokštų yra šventųjų mitologinių akmenų rinkinys. Tai dubenuotieji akmenys, senovėje naudoti saugoti gydomajam Perkūno vandeniui.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
1969 metais nuspręsta observatoriją įkurti Molėtų rajone, apie 70 km nuo Vilniaus nutolusiuose Kulionyse.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
1969 metais nuspręsta observatoriją įkurti Molėtų rajone, apie 70 km nuo Vilniaus nutolusiuose Kulionyse.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais ėmė kurtis dvi atskiros įstaigos: Molėtų astronomijos observatorija ir Etnokosmologijos muziejus.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais ėmė kurtis dvi atskiros įstaigos: Molėtų astronomijos observatorija ir Etnokosmologijos muziejus.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Molėtų astronomijos observatorijos boškto kupolas.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Molėtų astronomijos observatorijos boškto kupolas.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Molėtuose įrengtas didžiausias Šiaurės Europoje teleskopas.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Molėtuose įrengtas didžiausias Šiaurės Europoje teleskopas.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Anksčiau teleskopo padėtis buvo reguliuojama pagal specialius ženklus ant sienų. Dabar sistema valdoma kompiuteriu. <br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Anksčiau teleskopo padėtis buvo reguliuojama pagal specialius ženklus ant sienų. Dabar sistema valdoma kompiuteriu. <br> V. Ščiavinsko nuotr.
 165 cm skersmens teleskopas pagamintas Sankt Peterburge 1988 metais. Jis kelis kartus buvo atnaujintas Vokietijoje.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 165 cm skersmens teleskopas pagamintas Sankt Peterburge 1988 metais. Jis kelis kartus buvo atnaujintas Vokietijoje.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Didžiausias teleskopas sveria net 24 tonas.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Didžiausias teleskopas sveria net 24 tonas.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Molėtų astronomijos observatorijoje vykdomi ir mėgėjiški dangaus kūnų stebėjimai teleskopais.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Molėtų astronomijos observatorijoje vykdomi ir mėgėjiški dangaus kūnų stebėjimai teleskopais.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Pirmasis teleskopas 1969 metais Molėtų observatorijoje įrengtas mediniame name.<br> Molėtų astronomijos observatorijos archyvo nuotr.
 Pirmasis teleskopas 1969 metais Molėtų observatorijoje įrengtas mediniame name.<br> Molėtų astronomijos observatorijos archyvo nuotr.
 Į observatoriją atvežamas bokšto kupolas.<br> Molėtų astronomijos observatorijos archyvo nuotr.
 Į observatoriją atvežamas bokšto kupolas.<br> Molėtų astronomijos observatorijos archyvo nuotr.
 Atnaujinama Molėtų astronomijos observatorijos dangaus stebėjimo įranga.<br> Molėtų astronomijos observatorijos archyvo nuotr.
 Atnaujinama Molėtų astronomijos observatorijos dangaus stebėjimo įranga.<br> Molėtų astronomijos observatorijos archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (22)

Lrytas.lt

Oct 10, 2017, 9:06 AM, atnaujinta Oct 11, 2017, 2:43 AM

Tačiau po karo prasidėjusi sparti miesto plėtra dar labiau nutvieskė nakties dangų – observatorija ir vėl atsidūrė sostinės centre, todėl imta ieškoti naujos, atokios ir tamsios vietos teleskopams.

Taip 1969 metais nuspręsta observatoriją įkurti Molėtų rajone, apie 70 km nuo Vilniaus nutolusiuose Kulionyse. „Kalva, iš trijų pusių apsupta ežerų ir mažai apgyvendinta, idealiai tiko žvaigždėms, planetoms ir kitiems dangaus kūnams stebėti“, – pasakojo VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutui priklausančios Molėtų astronomijos observatorijos (MAO) paskaitininkas Saulius Lovčikas.

Didžiausias teleskopas

Tų pačių metų rudenį jau buvo sumontuotas 25 cm skersmens Cassegraino sistemos teleskopas – juo pradėti fotometriniai žvaigždžių tyrimai. Prabėgus penkeriems metams observatorijoje atsirado dar vienas, 63 cm skersmens, teleskopas refraktorius, kartu pirmasis žvaigždžių stebėjimo įrenginys pakeistas nauju, 51 cm skersmens Maksutovo sistemos fotografiniu teleskopu.

Ramioje ir tamsioje vietoje ant Kaldinių kalvos 1975 metais pradėta astronomijos mokslo centro plėtra – pastatytas administracinis pastatas su laboratorijomis, mokslinė biblioteka, konferencijų salė su viešbučiu. 1991-aisiais Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjo veikti ligi šiol didžiausias visoje Šiaurės Europoje 165 cm skersmens Ritchey–Chrétieno sistemos teleskopas reflektorius, sveriantis beveik 24 tonas.

Dangus vienas, o kryptys – trys

Kaip pasakojo S. Lovčikas, pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais ėmė kurtis dvi atskiros įstaigos: Molėtų astronomijos observatorija, kurioje atliekami moksliniai tyrimai, stebimas dangus, kaupiama medžiaga teleskopais, ir Etnokosmologijos muziejus – žmonių, bendruomenių santykį su aplinka ir kosmosu pristatantis centras, smalsuolius viliojantis ir įspūdinga statinių architektūra.

Čia pat, Kulionių kaime, 1992 metais įkuriama ir dar viena įstaiga – Molėtų krašto muziejuje esanti senovinė dangaus šviesulių stebykla.

Galinga technika – pasaulinio lygio tyrimams

MAO bokšte įrengtu didžiausiu Šiaurės Europoje teleskopu atliekami stebėjimai, o duomenys apdorojami spektrografu bei kitomis moderniomis technologijomis. Tokią galingą įrangą tenka vėdinti ir džiovinti net azotu. „Tai didžiulis kompiuteris. Viskas yra automatizuota, o teleskopą galima valdyti nuotoliniu būdu ir iš Vilniaus“, – aiškino specialistas.

Observatorijos įranga ir surinkti duomenys padeda atlikti tarptautinius kosmoso tyrimus, o teleskopais renkama informacija sukaupiama fotometrinės sistemos duomenų bazėje. Ja gali naudotis kitų šalių astronomai atlikdami žvaigždžių stebėjimo tiriamuosius darbus.

Molėtų observatorija taip pat yra kosmoso stebėjimo programos WET (Whole Earth Telescope) dalis.

„Pavyzdžiui, vieną žvaigždę vienu metu tam tikrą laiką stebi keletas Europos teleskopų – Vilniaus, Varšuvos ir Budapešto. Žemei sukantis, stebėjimus perima vis labiau į Vakarus esantys teleskopai. Taip vykdomas nenutrūkstamas dangaus kūnų matavimas, stebimas cikliškumas, nustatomi dėsningumai ir pan. Būtent taip atsirado ir astroseismologiniai – žvaigždės paviršiaus kitimų – stebėjimai“, – WET programos veikimo principą aiškino S. Lovčikas.

Žvaigždžių žemėlapis – ateities kosmoso keliautojams

Molėtų astronomijos observatorijoje žvaigždžių katalogai sudarinėjami pasirenkant tam tikras dangaus sritis. Štai Lietuvoje neblogai matyti Persėjo ir Kasiopėjos žvaigždynai. Kaip teigia observatorijos paskaitininkas, astronomai dangaus kūnus tiria pagal tai, kuri sritis juos domina.

„Tarkime, tamsiųjų tarpžvaigždinės medžiagos debesų tyrimas Kasiopėjos žvaigždyno kryptimi. Mokslininkai, kurie ištyrė šią vietą, atstumus, dydį, tankį, sudaro, jei galima šiek tiek pajuokauti, žemėlapį būsimiems kosmoso keliautojams“, – šyptelėjo specialistas.

Išradimai, tinkami net ir NASA

Turėdama galingą įrangą ir puikius mokslininkus, Lietuva tapo tarptautinės astronomų sąjungos nare, o ateityje priklausys ir Europos kosmoso agentūrai (ESA) – dėl narystės jau pasirašyti protokolai.

„Juk Lietuva jau yra paleidusi tris palydovus, ruošiasi ir ketvirtojo paleidimui. Be to, mūsų šalies mokslininkai yra sukūrę įrenginius astronautams, kuriuos gali naudoti net ir NASA“, – laimėjimus vardijo observatorijos paskaitininkas.

Be įvairiausių tiesioginių dangaus kūnų tyrimų ir stebėjimų, Molėtų astronomijos observatorijoje organizuojami tarptautiniai kursai specialistams, studentams, mokslininkams.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.