Lietuvos valstybės šimtmečiui – ir solidus „dokumentinis romanas“

Ką prieš šimtmetį norėjo pagimdyti mūsų valstybės tėvai – atkurtą senosios Lietuvos tradicijas ir valstybingumą tęsiančią nepriklausomą valstybę ar naują, tik tautų apsisprendimu besiremiantį geopolitinį darinį? Kaip jie patys suvokė tikslą, kurio jie siekė?

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 21, 2017, 11:41 AM

Kaip jie to tikslo siekė, kokiais keliais ir šalikelėmis link jo ėjo? Kokie ginčai ir diskusijos virė tarp jų?

Pagaliau, kas lėmė pergalę tautai siekiant nepriklausomybės – vidaus ryžtas, jėga ir valia ar išorinės, palankios tarptautinės aplinkybės? Ar ši pergalė tikrai buvo neišvengiama ir neabejotina ir istorijos vaga negalėjo pasisukti kita linkme?

Į šiuos ir kitus vis dar išsamių ir, svarbiausia, pagrįstų atsakymų reikalaujančius klausimus savų atsakymų ieško ir mėgina pateikti įspūdinga tiek apimtimi, tiek įdėto darbo kiekiu bei solidumu knyga, kurią patys jos autoriai vadina „dokumentiniu romanu“.

Tai – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistas unikalus prof. Alfonso Eidinto ir prof. Raimundo Lopatos sudarytas dokumentų rinkinys „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914 – 1920 metų dokumentuose“. 

 Daugiau, nei 800 puslapių leidinyje skelbiami šiuolaikinės Lietuvos valstybės atkūrimo planai, rezoliucijos, 1914–1920 m. Lietuvos Valstybės Tarybos, lietuvių atstovų suvažiavimų JAV, Rusijoje, Šveicarijoje, Švedijoje protokolai. Pirmą kartą visi šie dokumentai publikuojami Lietuvos valstybės atkūrimą XX a. pradžioje pristatančiame leidinyje. Jie atspindi lietuvių politinės minties raidą pačia svarbiausia – valstybingumo atkūrimo – tema. 

Pirmasis pasaulinis karas įžiebė viltį, kad palankiai susiklosčius geopolitinėms aplinkybėms Lietuva gali pasiekti savarankiškumą – apie tai liudija lietuvių sambūrių dokumentai nuo pat pirmųjų pareiškimų 1914 metais. 

Dokumentai puslapis po puslapio atskleidžia lietuvių politinės minties valstybės klausimu raidą nuo autonomijos, modernizuotos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės restauracijos iki etnopolitinės nepriklausomybės reikalavimų, parodo, kaip ir kodėl kito tie planai ir sumanymai, kaip kultūrinių ir šalpos lietuvių organizacijų veikla, finansų kaupimas nuo karo nukentėjusiesiems šelpti išsirutuliojo iki politinio centro – Lietuvos Valstybės Tarybos – susidarymo, kuris ėmė rūpintis Lietuvos klausimo kėlimu kariaujančiose valstybėse, JAV, kaip iš Tarybos komisijų radosi valstybės diplomatinės tarnybos, valstybės aparato konstravimo ir išlaikymo įstaigos, vėliau ministerijos.

Lietuvių centrų ir organizacijų Lietuvoje (Didžiojoje ir Mažojoje), JAV, Rusijoje, Šveicarijoje, Švedijoje dokumentai atskleidžia tarptautinių įvykių poveikį lietuvių planams, Pirmojo pasaulinio karo įtaką ir Lenkijos problemą, kaip buvo einama nuo nepalankios Lietuvai situacijos prie nedidelių, bet konkrečių politinių pasiekimų, kaip buvo laviruojama su kraštą okupavusia vokiečių administracija, kaip gimė Vasario 16-osios Aktas, kodėl brandinti monarchijos planai, kokioje teritorijoje buvo projektuojama Lietuvos valstybė, kaip megzti tarpusavio ir tarptautiniai ryšiai ir pagaliau Lietuva gavo Santarvės valstybių politinę ir karinę paramą, kaip Lietuvos Valstybės Taryba perėmė Seimo (parlamento) vaidmenį ir, nepriklausomybės kovas užbaigus, atvedė Lietuvą į pirmąjį Steigiamojo Seimo posėdį 1920 m. gegužės 15 d., kuriame dar kartą, jau laisvoje nuo okupantų teritorijoje, išrinktieji tautos atstovai iškilmingai deklaravo demokratinės Lietuvos Valstybės atkūrimą etnologinėmis sienomis.

Dokumentų rinkinys iliustruotas nuotraukomis ir žemėlapiais. Jį lydi intriguojantis sudarytojų įvadas. Leidinys skiriamas mokslo visuomenei, studentams, tyrinėtojams, istorikams ir politologams ir, aišku, visiems, kurie domisi Lietuvos istorija.

Be abejo, leidiniu turėtų susidomėti ir šalies politikai bei valdininkai. Jie galėtų pasirankioti neblogų savo pirmtakų minčių, citatų. Jos galbūt taps įkvepiančiais pavyzdžiais, skatinančiais valstybinio mąstymo brandą ar bent jau pravers sakant jubiliejines kalbas įvairaus pobūdžio renginiuose, skirtuose Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų