Restauratoriui pavyko išsiaiškinti, kas yra Ąžuolyne stovinčios parko skulptūros, pavadintos „Sėdintis vyras“, tikrasis autorius.
Ši profesionaliai atlikta realistinė, netgi natūralistinė skulptūra vaizduoja sėdintį nuogą vyrą. Jo figūra anatomiškai tiksli, taisyklingų proporcijų, kruopščiai nulipdyta. Nejudraus kūno poza gerai perteikia poilsio, atsipalaidavimo įspūdį.
Menotyrininkai spėjo, kad ši skulptūra gali būti žinomų XX a. pirmosios pusės lietuvių skulptorių Juozo Zikaro, Broniaus Pundziaus arba Napoleono Petrulio kūrinys.
Klausė, ar labai pasikeitęs
Daugelį metų statula ir postamentas buvo purvini, aptrupėję, apaugę kerpėmis, buvo atsivėrusios kojos konstrukcijos, nuskeltas vyro smakras.
Tik Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę paaiškėjo, kad skulptūroje įamžintas žinomo Kauno visuomenės veikėjo, dramaturgo ir žurnalisto Gedimino Jankaus tėvas Petras Jankus.
„Gerai menu, kai tėvelis atsivesdavo mus, vaikus, prie šios skulptūros ir pasakodavo, kaip pačiame jėgų žydėjime sportavo ir pozavo skulptoriui. Jis neretai atsistodavo prie skulptūros ir klausdavo mūsų, ar labai pasikeitęs“, – šypsojosi prisiminęs senus laikus G.Jankus.
Skulptūra buvo nulipdyta 1938 metais, prieš pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą. Rengdamiesi šiam įvykiui jos organizatoriai sumanė kuo nors papuošti teritoriją netoli stadiono, kuriame vyko olimpiados atidarymas. Buvo nuspręsta nulipdyti sportiško vyro skulptūrą. Tuo metu P.Jankus mieste garsėjo ne tik kaip daugelio sporto šakų šalininkas, aktyvus Šaulių sąjungos narys, bet ir kaip atletiško sudėjimo vyras.
P.Jankui taip pat buvo patikėta šios olimpiados metu nešti vėliavą. Ją sportiškam vyriškiui į rankas įteikė prezidentas Antanas Smetona.
Skulptūros galėjo nelikti
Ilgus metus vis labiau nykstanti skulptūra nebuvo įtraukta į saugotinų objektų sąrašą, buvo teigiama, kad ja turėtų pasirūpinti teritorijos savininkai. Kadangi jie neskubėjo investuoti į kūrinio restauravimą, buvo net minčių jį išmontuoti.
„Būtent šis faktas ir privertė imtis žygių, kad skulptūra būtų restauruota, nes ji man kur kas brangesnė nei kitiems kauniečiams“, – sakė G.Jankus.
Tik pernai pagaliau jam pavyko pasiekti, kad skulptūra būtų įtraukta į saugomų kultūros paveldo paminklų sąrašą, buvo gautas finansavimas jai restauruoti.
Rado autoriaus autografą
Prikelti skulptūrą naujam gyvenimui ėmėsi restauratoriai Kostas ir Danguolė Bieliai.
Įpusėjus darbams tiek jų, tiek G.Jankaus laukė netikėta staigmena – valant nuo skulptūros kerpes netoli vyro kojų netikėtai pasirodė užrašas „Palys“.
„Tie, kurie domisi istorija, gerai žino, kad tai – garsus tarpukario ir pokario laikų skulptorius ir pedagogas Viktoras Palys (1907–1987)“, – sakė K.Bielys.
