Dauguma esame aplankę Trakų saloje esančią pilį. Bet ar nebūtų nuostabu prie restauruotų Trakų pusiasalio pilies bokštų dalyvauti keramikos, kalvystės, lankininkystės edukacinėse programose. Arba pažvelgti į miesto stogų panoramą nuo naujai įrengtų apžvalgos aikštelių Kauno Sobore, Palangos bažnyčioje, Šiaulių katedroje?
Ar nebūtų puiku, jei sostinės Prano Gudyno restauravimo centras būtų sutvarkytas taip, kad mes galėtume stebėti restauratorių darbą, patys dalyvauti edukacinėse paveikslų restauravimo programose?
Jau po poros metų visa tai bus ne ambicijos ir ne svajonės, o tikrovė. Tokia įprasta kasdienybė, tarsi kitaip niekada ir nebūtų buvę. Tiesą sakant, tai tik keli iš kelių dešimčių objektų, kuriuos iki 2020 metų pasieks Europos Sąjungos (ES) fondų investicijos, pirmąsyk administruojamos LR Kultūros ministerijos.
Tarkime, Lietuvos nacionalinio muziejaus projektui „Pilininko namo pritaikymas Lietuvos istorijos ekspozicijai ir edukacinių bei kultūrinių paslaugų teikimui“ numatyta 3,3 mln. eurų, Pasandravio istorinio draustinio – poeto Maironio tėviškės ir gimtinės – pritaikymui kultūrinėms ir edukacinėms reikmėms skirta 0,22 mln. eurų, Žiežmarių sinagogos išsaugojimui ir pritaikymui visuomenės poreikiams atiteko 0,18 mln. eurų.
„Paveldo modernizavimo ir kultūros objektų infrastruktūros atnaujinimui per keletą artimiausių metų iš viso bus skirta 199 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų. Didelė dalis nukeliaus į regionus. Už ES lėšas bus atnaujinti ir pritaikyti specifiniams poreikiams dešimtys paveldo ir kultūros objektų, esančių 57 savivaldybėse.
Šiuo metu esame pasirašę sutartis su dauguma projektų autorių: valstybinių projektų grupėje ES finansavimas jau skirtas 18 paveldo ir 11 kultūros infrastruktūros projektų, o savivaldybių projektų grupėje finansinių injekcijų sulaukė arba netrukus sulauks 44 paveldo ir 37 kultūros infrastruktūros projektai. Per artimiausius mėnesius sutartis planuojame pasirašyti su visais projektų rengėjais, kuriems skirtas ES fondų finansavimas“, – kalbėjo Kultūros ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Jautakis.
199 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų skirstomi dviem tikslais – siekiant atnaujinti paveldo objektus ir modernizuoti kultūros objektų infrastruktūrą. Finansavimo nusipelno tik tie paveldo ir kultūros objektai, kurie planuoja ne tik tapti išoriškai gražesni, bet ir turi konkretų priemonių planą, kaip patenkinti bendruomenės poreikius, kaip pritraukti daugiau vietinių lankytojų ir turistų, kaip paskatinti tuos vietinius lankytojus ir turistus praleisti daugiau laiko tuose objektuose ir juose vykstančiuose renginiuose. Aišku, prieš tai įvertinamas ir rinkodaros, atsiperkamumo, lankytojų finansinio potencialo planas.
Už valstybines ES investicijas tiesiogiai atsakinga Kultūros ministerija – jos specialistai, įvertinę socialinį-ekonominį naudingumą, nusprendžia, kurie valstybiniai objektai ir projektai verti ES investicijų. Atsakomybė už regioninius projektus tenka savivaldybėms, kuriose išrenkami ES finansavimo labiausiai verti projektai. Konkursinius projektus, kuriuos gali pateikti visi norintys paveldo ir kultūros objektai, vertina Centrinė projektų valdymo agentūra. Visais atvejais sprendimą skirti ES finansavimą parašu turi patvirtinti kultūros ministrė.
Su paskolomis susijusi programa – naujovė, kuri dar nestartavo. Jos esmė: paveldo ir kultūros objektai, panašiai kaip daugiabučių renovavimo programos dalyviai, galės gauti lengvatines paskolas geresnėmis sąlygomis.
Pasak A.Jautakio, ES fondų investicijų paveldo ir kultūros objektams traukinys dar nenuvažiavo. Ir ne tik susijęs su lengvatinėmis paskolomis. Norintieji dar gali pretenduoti į ES finansavimą – parašyti projektą ir jį pateikti į konkursinę programą. Su visais šios programos laimėtojais sutartys turėtų būti pasirašytos iki 2018-ųjų pabaigos.
