VDU A. Sacharovo centro (angl. Andrei Sakharov Research Centre for Democratic Development at Vytautas Magnus University) atidarymo metu LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, jog naujasis padalinys, pavadintas žinomo disidento, vieno drąsiausių sovietų režimo kritikų vardu, yra didelė garbė ir dar didesnis įpareigojimas.
„Tai vardas, kuris simbolizuoja kovą už žmogaus teises sunkiais laikais, vietose, kur tai sunku daryti. Didžiuojuosi, kad šis centras dirvą plėtos Kaune, VDU, su kuriuo mus sieja labai graži draugystė ir bendradarbiavimas. Neabejoju, kad rasime puikių planų ateičiai“, – sakė ministras.
[[ge:lrytas:lrytas:3962968]]
Atidarymo renginyje taip pat dalyvavo A. Sacharovo dukra, Harvardo universiteto K. W. Davis Rusijos ir Eurazijos studijų centro direktorė Tatjana Jankelevič (JAV). Centro pristatymo ir diskusijos metu viešnia išreiškė įsitikinimą, jog naujasis padalinys bus ilgalaikė duoklė jos tėvo atminimui, pagerbianti jo idėją, jog tarptautinis saugumas ir taika yra neįmanomi be pagarbos žmogaus teisėms.
„Dar 1974-aisiais A. Sacharovas rašė: „Žmonijai gresia teisės ir teisingumo idealų suirimas, augantis nusikalstamumas ir tarptautinė tragedija dėl nacionalistinio bei politinio terorizmo“. Bijau, kad šiandien šie žodžiai ir vėl aktualūs. Sąsajos tarp valstybės institucijų atsakomybės ir tarptautinio elgesio, mokslo ir technologijų, gyvenimo su branduoliniais ginklais ir tarptautinio terorizmo – visos šios A. Sacharovo idėjos yra tokios pat gyvos ir aktualios, kaip ir jo gyvenimo metais“, – A. Sacharovo palikimą aptarė T. Jankelevič.
Harvardo universiteto mokslininkė renginio metu vykusioje diskusijoje priminė ir galimus šių globalių problemų sprendimus, kuriuos numatė A. Sacharovas. Dar prieš ketvirtį amžiaus jis parengė Konstitucijos projektą, kuriame pasaulio problemas siūloma spręsti atsiremiant į nacionalinį altruizmą – idėją, jog žmonijos išgyvenimas Konstitucijoje turi būti iškeltas aukščiau už valstybės interesus.
„Tautos tikslu jis įvardijo laimingą, prasmingą gyvenimą, materialinę ir dvasinę laisvę, saugumą visiems pasaulio piliečiams, Žemės gyventojams, nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, lyties, amžiaus ar socialinės padėties. Nacionalinio altruizmo idėja nėra svetima Rusijos disidentų tradicijoje – galima paminėti Piotrą Čadajevą, Vosylių Sezemaną, Jurijų Lotmaną. Manau, kad šiame centre bus galima įgyvendinti A. Sacharovo deklaruotus siekius“, – kalbėjo T. Jankelevič.
VDU rektorius prof. Juozas Augutis atkreipė dėmesį į simbolinę centro atidarymo vietą – universitetą, kurio istorija yra glaudžiai susijusi su šalies valstybingumu, demokratijos ir laisvės idėjomis.
[[ge:lrytas:lrytas:3962978]]
„VDU yra laisvės universitetas – jis buvo įkurtas, kai Lietuva tapo laisva, jis buvo uždarytas, kai Lietuva buvo okupuota, ir buvo atkurtas, kai šalis atgavo laisvę. Todėl žmogaus teisės, demokratija šiame universitete nagrinėjamos kasdien, joms skiriama labai daug dėmesio. Tikiu, kad ši VDU laisvės ir demokratijos dvasia bus geras pagrindas sėkmingai centro veiklai“, – svečiams istorines paraleles priminė rektorius.
Diskusijoje taip pat dalyvavusi Tarptautinės politikos instituto „Chatham House“ politologė ir analitikė Lilija Ševcova prisiminė, jog A. Sacharovo centras Lietuvoje yra kartu ir profesoriaus Leonido Donskio palikimas, nes jo įkūrimas buvo filosofo idėja. Politologės nuomone, centro pagerbimas Rusijos disidento vardu yra reikšmingas ne tik dėl A. Sacharovo svaraus indėlio kovoje už žmogaus teises, bet ir dėl to, jog šis intelektualas pasauliui priminė pamirštus principus ir vertybes.
„Gyvename intelektinio ir analitinio paralyžiaus laikais, tačiau tvirtai tikiu, kad centre jums pavyks pasiekti revoliuciją: įdiegti adrenalino ir naujų idėjų sferoje, kurios mūsų kartai nepavyko paversti efektyvia ir sėkminga. Tikiuosi, kad naujoji karta pavers neįmanomą misiją įmanoma. Lietuviai vis dar prisimena sovietinės praeities traumą, jiems rūpi vertybės, todėl Lietuva yra viena iš nedaugelio vietų Europoje, kur dera steigti A. Sacharovo centrą“, – teigė L. Ševcova.
[[ge:lrytas:lrytas:3962981]]
Maskvos pilietinio ugdymo mokyklos įkūrėja Lena Nemirovskaja renginio svečiams pranešė liūdną naujieną – centro atidarymo dieną mirė rusų disidentas, vienas iš tarptautinės pilietinių teisių bendruomenės „Memorial“ įkūrėjų Arsenijus Roginskis. Sovietmečiu L. Nemirovskaja kartu su vyru filosofu Jurijumi Senokosovu taip pat palaikė disidentų judėjimą, o prieš 25-erius metus nusprendė imtis veiksmų – Maskvoje įkūrė pilietinio ugdymo mokyklą. Ji pažymėjo, jog per tą laiką pasaulyje daug kas pasikeitė, tačiau jos tautiečių mąstysena iki šiol nepagijo nuo totalitarinio režimo žaizdų.
„Kas nutiko? Kodėl Rusijoje išliko sovietinis mentalitetas – kalbant ne tik apie valdžią, bet ir žmones, kurie ją išrenka? Nesu analitikė, tačiau ieškau būdų tai pakeisti, padedant demokratiškoms valstybėms, Europai, Lietuvai ir pačiai Rusijai. Daug jaunų rusų stengiasi mąstyti kitaip, todėl kartu su jais ir šiuo tarptautiniu tinklu mes galime padėti vieni kitiems ir išplėtoti geresnę rusišką mąstyseną, kuri remtųsi ne į stiprų lyderį, o į teisėtumą“, – vylėsi L. Nemirovskaja.
Tačiau A. Sacharovo centro, kaip ir paties disidento, žvilgsnis aprėpia ne vien Rusiją – šią mintį akcentavo kitas diskusijos svečias, diplomatijos instituto „The Institute for Statecraft“ vadovas Chris Donnelly.
[[ge:lrytas:lrytas:3962970]]
„A. Sacharovo idėjų reikia visiems mums. Pastaruosius 70 metų Vakarai gyveno atostogose nuo istorijos. Pabudimas buvo skausmingas, nes jie pamiršo, kad dėl taikos, žmogaus teisių ir demokratijos reikia kovoti nuolat. A. Sacharovo atminimas yra pamoka, jog ši užduotis tęsiasi visą gyvenimą“, – pažymėjo C. Donnelly.
Pritardamas kitiems renginio dalyviams, „Laisvojo Europos radijo“ analitikas Brian Whitmore akcentavo, jog šiandien A. Sacharovo idėjos kaip niekada aktualios ir išliks tokiomis tol, kol tęsiasi kova už žmogaus teises.
„A. Sacharovas buvo demokratas, žmogiškųjų vertybių pavyzdys. Sutinku, kad šiandien Vakaruose tos vertybės yra puolamos – užtenka pažiūrėti į rinkimų rezultatus. Apklausos rodo, kad Čekijos postmoderni karta yra pirmoji nuo pat II-ojo pasaulinio karo laikų, kuri nemano, jog gyventi demokratiškoje valstybėje yra labai svarbu. Tačiau ne viskas prarasta – jei prisimintume sovietmetį, galiausiai A. Sacharovo idėjos triumfavo ir aš turiu pagrindo manyti, kad jos triumfuos ir vėl“, – kalbėjo B. Whitmore.
Optimizmo dėl ateities neslėpė ir nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ vadovas Lietuvoje Vytis Jurkonis, atkreipęs dėmesį, jog Baltijos šalys šiandien yra demokratijos švyturys posovietiniame pasaulyje – gruodžio pradžioje paskelbta ataskaita „Nations in Transit“ parodė, jog Lietuva ir jos dvi kaimynės išlieka vienomis iš demokratijos lyderių Vidurio ir Rytų Europoje.
[[ge:lrytas:lrytas:3962974]]
„Gal dėl šios priežasties A. Sacharovo centras ir turėtų būti čia. Lietuva buvo viena pirmųjų pasaulio valstybių, turėjusių savo Konstituciją – tai buvo Abiejų Tautų Respublika. Džiaugiuosi, kad Lietuva vis dar yra demokratijos ir laisvės vėliavnešė, turėtume padėti kitiems ir išlikti solidarūs, kaip ir anksčiau, kai praeityje priėmėme sentikius, kai Jurgis Baltrušaitis tarpukariu gelbėjo intelektualus išduodamas vizas“, – priminė V. Jurkonis, pažymėjęs, jog tai vyksta ir šiandien – centro atidarymo metu VDU buvo eksponuojama fotožurnalisto Artūro Morozovo paroda „Kol dega raudona“, kurioje vaizduojama Lietuvoje priimtų politinių pabėgėlių iš Rusijos bendruomenė.
Renginio pabaigoje žodį taręs Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktorius Simas Čelutka papildė L. Ševcovos mintį, jog šiandien nerimą kelia viso pasaulio tendencija nusigręžti nuo vertybių ir pirmenybę teikti pragmatizmui – be moralinės atramos ir pagarbos žmogaus orumui, sunku kovoti prieš kylančias grėsmes iš Rusijos, Kinijos, Artimųjų Rytų.
„Dėl šios priežasties, labai svarbu visa tai rimtai persvarstyti ir prisiminti disidentų tradiciją, A. Sacharovo doktriną. Nuostabu, kad Kaune kuriamas toks centras. Džiaugiamės, kad Vilniaus politikos analizės institutas turės partnerį, kuris galės prisijungti prie žmogaus teisių gynimo iniciatyvų visuose sektoriuose“, – sakė V. Jurkonis.
A. Sacharovo centro atidaryme dalyvavęs Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys pasidžiaugė, kad centras įkuriamas tame pačiame pastate, kaip ir prof. Leonido Donskio biblioteka. „Leonidui A. Sacharovas buvo svarbi figūra, jis visuomet aktyviai dalyvavo diskusijose dėl A. Sacharovo premijos kandidatų. A. Sacharovo idėjos svarbios šiuolaikiniam Kaunui, Lietuvai ir Europai – kad taika, pažanga ir žmogaus teisės privalo egzistuoti kartu, be išimčių. Toks bus ir šio centro tikslas“, – apibendrino vicemeras.
[[ge:lrytas:lrytas:3962984]]
Apie akademiką Andrejų Sacharovą
Andrejus Sacharovas (1921–1989) yra vertinamas kaip vienas drąsiausių sovietų režimo kritikų, tapęs kovos už pagrindines žmogaus teises simboliu. Pirmiausia išgarsėjęs kaip vandenilinės bombos išradėjas, vėliau mokslininkas susirūpino savo atradimo pasekmėmis žmonijos ateičiai ir pradėjo didinti sąmoningumą apie branduolinio ginklavimosi pavojus.
A. Sacharovas Sovietų Sąjungoje buvo laikomas pavojingu disidentu. Iš dalies jo pastangų dėka buvo pasirašyta Branduolinių bandymų uždraudimo sutartis, o 1970-aisiais, nepaisant vis stiprėjančio režimo spaudimo, kartu su bendraminčiais įsteigtas Maskvos Žmogaus Teisių komitetas.
1975 m. A. Sacharovo nuopelnai buvo pripažinti ir jam įteikta Nobelio taikos premija. Dėl nuolatinių pastangų stengiantis išlaisvinti savo šalies disidentus ir režimo kritikos, A. Sacharovas buvo ištremtas į Gorkio miestą, siekiant apriboti jo ryšius su užsieniu. A. Sacharovo vardu pavadinta Europos Parlamento premija, kuri kasmet teikiama kovotojams už minties laisvę.
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
