Kauniečiai ir miesto svečiai, besidomintys tarpukario laikotarpiu, mėgsta apsilankyti Istorinėje Lietuvos Prezidentūroje. Ypač daug žmonių pastatą užplūsta Vasario 16-ąją.
Šio muziejaus darbuotojos džiaugėsi, kad daugeliui lankytojų rūpi ne tik pamatyti istorinius rūmus, ekspozicijas. Žmonės domisi, kaip atrodė prezidentų buitis, miegamasis, vonios kambariai.
Daug šeimininkų pakeitusios Istorinės Prezidentūros Kaune muziejininkės atskleidė pastato ir jų šeimininkų paslapčių bei artimiausius savo planus.
Prezidentūros darbuotojos istorikės intensyviai rengiasi paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Po mėnesio čia bus atidaryta didelė paroda „Šimtmečio belaukiant. Reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“. Joje bus intriguojančių eksponatų. Vienas jų – prezidentui Antanui Smetonai priklausęs rankšluostis, kuris išliko net tada, kai jo namai Klivlande (JAV) sudegė ir per gaisrą žuvo pats A.Smetona.
Balsavo tūkstančiai žmonių
Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė pasakojo, kad parodai, kuri bus atidaryta vasario 16-ąją, rengėsi ne vienus metus. Prie ekspozicijos sudarymo prisidėjo ne tik muziejininkai, istorikai, mokslininkai, bet ir kiekvienas norintis.
Tęstinis projektas „Šimtmečio belaukiant. Reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ prasidėjo 2013 metais ir truko 4 metus.
Muziejininkai, padedami istorikų ir mokslininkų, atrinko 400 svarbiausių to laikotarpio įvykių. Jie buvo suskirstyti į 1918–1922, 1923–1928, 1929–1934 ir 1935–1940 metų laikotarpius.
Kiekvienais metais žmonės galėjo balsuoti ir išrinkti po 100 jiems svarbiausiais atrodančių įvykių.
Pernai vyko paskutinis balsavimo etapas ir iš 100 įvykių buvo išrinktas pirmasis dešimtukas.
Balsavime dalyvavo 20 tūkstančių žmonių. Paaiškėjo, kad svarbiausiu įvykiu daugelis laiko Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimą. Antroje vietoje – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą 1933 metais.
Trečiojoje vietoje – 1922 metų vasario 16-ąją įkurtas Lietuvos universitetas. Tų pačių metų lapkritį įvestas Lietuvos piniginis vienetas litas užėmė 4-ąją vietą. Penktojoje – 1919 metų balandį išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas A.Smetona.
Taip pat svarbus atrodo šalies Konstitucijos paskelbimas, tai, kad Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu, kad gavome priėjimą prie jūros ir kad darbą pradėjo Steigiamasis Seimas.
Muziejininkė R.Mikalajūnaitė sakė, kad jai buvo įdomu stebėti, kaip skirtingi žmonės vertina įvairius istorinius įvykius, kas jiems dabar svarbu.
„Nudžiugino, kad žmonės balsavo ne tik už garsiausius įvykius. Į dešimtuką pateko ir Lietuvos universiteto įkūrimas. Tai rodo, kad žmonės ir dabar supranta švietimo svarbą“, – kalbėjo Prezidentūros vadovė.
Parodys prezidento rankšluostį
Visi svarbiausi 100 įvykių bus atspindėti parodoje. Lankytojai pamatys ne tik įvairių dokumentų, fotografijų, istorinės medžiagos, bet ir apčiuopiamų eksponatų. Juos Prezidentūros darbuotojos rado įvairiuose kituose muziejuose ir pas privačius asmenis.
„Žinome, kad Prezidentūros kanceliarijoje tarpukariu buvo saugoma Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopija. Ji greičiausiai atsidūrė Rusijoje. Todėl tikimės, kad parodoje galėsime eksponuoti Vokietijoje Liudo Mažylio atrasto Akto kopiją“, – sakė R.Mikalajūnaitė.
Įdomu turėtų būti pamatyti A.Smetonai priklausiusį asmeninį daiktą. Tai – lininis rankšluostis, ant kurio išausti „Tautiškos giesmės“ žodžiai.
Istorija byloja, kad prezidentui gyvenant JAV 1944 metais jo namuose Klivlande kilo gaisras. Jis nusinešė prezidento gyvybę. Tačiau rankšluostis išliko ir jį saugojo sūnus Antanas Smetona. Neseniai Klivlando lietuvių namų vadovė Rūta Degutienė ir kunigas Lukas Laniauskas jį įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, o jis perdavė Prezidentūrai Kaune.
Eksponatai labai įvairūs
Kauno botanikos sodo įkūrimą simbolizuos vieno jo įkūrėjų profesoriaus Konstantino Rėgelio rožinis, pagamintas iš agarų vaisių.
„Ypač malonu rasti ir žmonėms parodyti su istorija ir buitimi susijusius daiktus. Pavyzdžiui, visi galės pamatyti, kaip atrodė 1938 metais vykusios tautinės olimpiados dalyvio aprangos dalis. Tai – vilnonis baltas megztinis“, – sakė Istorinės Prezidentūros muziejininkė istorikė Justina Minelgaitė.
Istorikės dar suka galvą, kaip simboliškai atspindėti 1928–1929 m. pastatyto Petro Vileišio tilto statybas. Kauniečiams šis tiltas buvo labai svarbus. Kas ir kaip jį statė, žinių yra, tačiau kaip iliustruoti šį įvykį, nežinia. Todėl gal bus pateikta tiesiog iš Neries pasemto vandens.
Taip pat parodoje bus daugybė kitų įdomių eksponatų, atspindinčių įvairius tarpukario įvykius. Parodos rengėjai pakvies ir į ne vieną edukacinį užsiėmimą, pasiūlys įvairių žaidimų, kurie įtrauks įvairaus amžiaus muziejaus lankytojus.
„Vasario 16-ąją Prezidentūrą paprastai aplanko apie 5 tūkstančius žmonių. Manau, kad šiais metais lankytojų bus dar daugiau, todėl tą dieną dirbsime nuo 12 iki pat 24 valandos“, – atskleidė R.Mikalajūnaitė.
Daiktai atspindi asmenybes
Šventė – proga aplankyti ir kitas Prezidentūros Kaune erdves. Antrajame pastato aukšte taip pat yra įdomių dalykų. Vienas jų – atkurtas prezidento A.Smetonos kabinetas.
Čia stovi žali odiniai baldai, medinis stalas, du nedideli staliukai, spintos, kabo Jono Basanavičiaus portretas. Muziejininkė Ingrida Jakubavičienė pasakojo, kad autentiški yra du nedideli staliukai. Baldai – tikslios buvusiųjų kopijos.
Greta yra nemaža salė – laukiamasis, kuriame vykdavo ir posėdžiai. Čia, be kitų eksponatų ir žaidimų, yra trys stendai, skirti visiems trims Istorinėje Prezidentūroje rezidavusiems prezidentams, – A.Smetonai, Kaziui Griniui ir Aleksandrui Stulginskiui.
Asmeniniai daiktai byloja apie kiekvieno charakterį ir likimus.
Daugiausia išlikę A.Smetonos daiktų.
„Pirmosios sovietų okupacijos metu 1940 metais Prezidentūroje įsikūrė Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas. Laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas Justas Paleckis nemažai daiktų išsiuntė į dabartinio Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus saugyklas, todėl daiktai išliko“, – pasakojo I.Jakubavičienė.
Šiam prezidentui skirtame stende galima pamatyti dailų skėtį su monograma, indų, kitų subtilių nepigių daiktų.
K.Griniui priklausė išlikę daiktai tarsi rodo, kad šis prezidentas buvo asketiškas. Piniginė, akinių dėklas, akinių rėmeliai gerokai sunešioti, nutrinti.
A.Stulginskis buvo ištremtas, duktė pasitraukė į Vakarus, todėl surinkti jo daiktų buvo sunku. Galima pamatyti kelis indus, įvairių dokumentų.
Laiptinę puošia veidrodis
Muziejininkės neslėpė, kad lankytojai, atėję į Istorinę Prezidentūrą, tikisi pamatyti daugiau prezidentų buitį atspindinčių daiktų ir kambarius, kuriuose gyveno šie žmonės bei jų šeimos nariai.
Tačiau Prezidentūra nuo XIX amžiaus vidurio, kai buvo pastatyta, pakeitė ne vieną šeimininką. Ypač pastatas buvo sudarkytas sovietmečiu – pakito vidaus planavimas, neliko didelės dalies daiktų.
Tačiau laiptų aikštelėje vis dar galima pamatyti įspūdingo dydžio veidrodį auksu blizgančiais rėmais. Muziejininkės pasakojo, kad šis veidrodis iš Prezidentūros taip pat buvo kažkur išvežtas. Tik po daugelio metų jis atsirado Seimo rūmuose.
Prie veidrodžio restauravimo prisidėjo politikas Gediminas Kirkilas, ir įspūdingas daiktas vėl grįžo į savo namus.
Pastatas turėjo ne vieną šeimininką
Dviejų aukštų namas dabartinėje Vilniaus gatvėje buvo pastatytas 1846 metais. Tuometis gubernatorius neturėjo savo rezidencijos, todėl šis namas jam buvo išnuomotas.
Vokiečių okupacijos metais nuo 1915 m. būsimojoje Prezidentūroje gyveno vokiečių karinės valdžios viršininkas kunigaikštis Franzas Josephas Isenburgas-Birsteinas, vėliau jo įpėdiniai, civilinės valdžios atstovai.
Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, 1919 metų balandžio 4 dieną čia buvo išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas A.Smetona. Jis Prezidentūroje įsikūrė 1919 metų vasaros pabaigoje. Šiame pastate rezidavo visi trys tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentai A.Smetona, A.Stulginskis ir K.Grinius.
Prezidento rūmuose patalpos buvo skirtos darbui, o dalyje pirmojo aukšto buvo įrengtas privatus Prezidento šeimos butas, į kurį būdavo patenkama pro atskirą įėjimą iš pastato galo.
Antrajame aukšte buvo du salonai, skirti oficialiems priėmimams. Didesniajame vykdavo oficialūs valstybinių delegacijų priėmimai, jame užsienio diplomatai įteikdavo savo kredencialus prezidentui. Taip pat antrajame aukšte buvo įrengtas prezidento darbo kambarys, valgomasis, nedidelis kambarys-muziejus, kuriame buvo galima išvysti prezidento gautas dovanas. Buvo ir gailestingosios sesers kambarys.
Pirmosios sovietinės okupacijos metais 1940 m. prezidento rūmuose įsikūrė LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas. Vėliau, vokiečių okupacijos metu, rūmuose veikė vokiečių karinė krašto vadovybė.
Po karo, apie 1945 metus, pastate buvo Pionierių namai, o 1955 metais įkurti Mokytojų namai. Pastatas patyrė daugybę pertvarkų: pirmajame aukšte buvo išgriauta daug sienų, įrengta kino salė, kurios grindų nuolydžiui teko nukasti dalį žemės grunto. Pagrindiniame fasade buvo nugriautas prieangis su lieto ketaus kolonėlėmis, sunaikinti puošnūs arkinių langų rėmai.
1989 metų pabaigoje pastatą nuspręsta restauruoti. Restauravimo darbai užtruko. Jų metu buvo atstatyta ta pastato plano ir tūrio sandora, kurią pastatas turėjo Lietuvos nepriklausomybės metais.
2005 metais prezidento kanceliarija istorinius Lietuvos Respublikos prezidento rūmus Kaune perdavė Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui. Tų pačių metų liepos 5 dieną Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune atvėrė duris visuomenei.