Šie atsiminimai – tai plati ir daugiasluoksnė. Ji atveria ne tik spalvingus kasdienybės vaizdus, anekdotinius nutikimus, bet pristato ir kultūrinį, akademinį Vilniaus gyvenimą, joje ir 1830–1831 m. sukilimo bei represijų atgarsiai.
Autorė iš arti supažindina su garsiausiomis to meto Lietuvos ir Lenkijos šeimomis, pristato karūnuotas galingiausių to meto valstybių asmenybes ir itin daug dėmesio skiria moterimis, atskleisdama įvairiapusę kūrybinę tos epochos moters prigimtį.
„Gabrielės Giunterytės-Puzinienės atsiminimai – bene garsiausia Lietuvoje XIX a. pirmosios pusės moters rašyta autobiografinė knyga. Tai ne tik egzistencinė aristokratės išpažintis, bet ir kone epinis kūrinys, kuriame pasakojama jos pačios ir jos šeimos istorija. Dėl ypatingo dėmesio detalei ši knyga – tai neišsenkantis šaltinis Lietuvos aukštuomenės gyvenimui ir dvarų istorijai pažinti. Pagaliau tai ir savaip papasakota senojo Vilniaus istorija“, – teigė dr. Reda Griškaitė
„Autorė pasakoja skaitytojui lyg artimam, mylimam žmogui apie bendrų pažįstamų ar giminaičių svajones, darbus, sėkmę ir nesėkmę, apie santykius – apie gyvenimą. Galime pasijusti esą savi tos epochos žmonėms, o gausybė buities, papročių ar įvykių smulkmenų dar labiau pagyvina ir sukonkretina anuomečio Vilniaus gyvenimo panoramą“, – įsitikinusi Liuda Matonienė.
Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose: 1815–1843 metų dienoraštis. Iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 534 p. Knygos dailininkė Asta Puikienė
