Į Lietuvą grįžta iš okupanto nagų išplėšta karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava

Į Klaipėdą iš Baltimorės (JAV) šiuo metu gabenama tarpukario Lietuvos karo laive „Prezidentas Smetona“ plevėsavusi trispalvė. Pasirodo, vėliavą išgelbėjo paskutinis šio laivo kapitonas Povilas Labanauskas.

Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – vienas iš tarpukario Lietuvos valstybingumo simbolių.<br> LJM archyvo nuotr.
Karo laivas „Prezidentas Smetona“ – vienas iš tarpukario Lietuvos valstybingumo simbolių.<br> LJM archyvo nuotr.
Kolekcininkas H.Gaidis (kairėje) istorinę  laivo vėliavą perdavė Lietuvos ambasados JAV darbuotojams.<br> LJM nuotr.
Kolekcininkas H.Gaidis (kairėje) istorinę  laivo vėliavą perdavė Lietuvos ambasados JAV darbuotojams.<br> LJM nuotr.
Vienintelis, bet garsus Lietuvos karo laivas saugojo pakrantes.<br> LJM nuotr.
Vienintelis, bet garsus Lietuvos karo laivas saugojo pakrantes.<br> LJM nuotr.
 Lietuvos karo laivas galėjo apšaudyti sienos pažeidėjus.<br> LJM nuotr.
 Lietuvos karo laivas galėjo apšaudyti sienos pažeidėjus.<br> LJM nuotr.
 Laivo kapitonas Povilas Labanauskas išgelbėjo ir išsaugojo vėliavą.<br> LJM nuotr.
 Laivo kapitonas Povilas Labanauskas išgelbėjo ir išsaugojo vėliavą.<br> LJM nuotr.
 Tarpukariu Lietuvos jūrininkai laivuose neliūdėjo.<br> LJM nuotr.
 Tarpukariu Lietuvos jūrininkai laivuose neliūdėjo.<br> LJM nuotr.
 Įgula nuolat atnaujindavo tautos vado vardą ant borto.<br> LJM nuotr.
 Įgula nuolat atnaujindavo tautos vado vardą ant borto.<br> LJM nuotr.
Baltimorės lietuviai demonstruoja išgelbėtą laivo vėliavą.<br> LJM nuotr.
Baltimorės lietuviai demonstruoja išgelbėtą laivo vėliavą.<br> LJM nuotr.
 Kapitonas ir įgula pasitinka Vytauto Didžiojo paveikslą.<br> LJM nuotr.
 Kapitonas ir įgula pasitinka Vytauto Didžiojo paveikslą.<br> LJM nuotr.
Nuskandinto laivo liekanos dunkso Suomijos įlankos dugne.  <br> KU archyvo nuotr.
Nuskandinto laivo liekanos dunkso Suomijos įlankos dugne.  <br> KU archyvo nuotr.
 Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliava pasikeitė.<br>LKJP nuotr. 
 Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliava pasikeitė.<br>LKJP nuotr. 
 Kariai prie vėliavos prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvai.<br> LKJP nuotr.
 Kariai prie vėliavos prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvai.<br> LKJP nuotr.
 Lietuvos karinės jūrų pajėgos Baltijoje.<br> LKJP nuotr.
 Lietuvos karinės jūrų pajėgos Baltijoje.<br> LKJP nuotr.
 Per šventes laivuose plaikstosi valstybės vėliavos.<br> LKJP nuotr.
 Per šventes laivuose plaikstosi valstybės vėliavos.<br> LKJP nuotr.
 Lietuvos karo jūrininkų paradas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Lietuvos karo jūrininkų paradas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

„Lietuvos rytas“

Jan 31, 2018, 1:42 PM, atnaujinta Feb 1, 2018, 12:44 PM

Atrado nuskandintą laivą

Sovietų Sąjungos užgrobtas Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ Antrojo pasaulinio karo pabaigoje užplaukęs ant minos nugarmėjo į Baltijos gelmes. Pernai vasarą jo liekanas Suomijos įlankoje aptiko jūros dugną sonarais naršę Klaipėdos universiteto mokslininkai ir kariškiai.

Baltija tuo metu buvo nerami, tad narams nusileisti ir apžiūrėti 80 metrų gelmėje gulintį skenduolį būtų buvę sudėtinga. Kokią nors laivo detalę šiais laikais įmanoma iškelti į vandens paviršių specialia technika, bet tokia operacija kainuotų didžiulius pinigus.

Ekspedicijai vadovavęs Lietuvos povandeninės archeologijos pradininkas akademikas Vladas Žulkus nepuoselėja iliuzijų, jog „Prezidentas Smetona“ kad nors bus iškeltas: „To galbūt ir nereikia, žinome, kur guli laivas, žūties vieta pažymėta jūrlapiuose.“

Laivo vėliava nepradingo

„Prezidentas Smetona“ – vienas iš tarpukario Lietuvos valstybės simbolių. Anksčiau manyta, kad šiame laive plevėsavusi vėliava, kurią okupantai privertė nuleisti, buvo išniekinta, sunaikinta, kur nors išvežta arba pradanginta be jokios žinios. Pasirodo, klydo net istorikai.

Lietuvos karo laivo vėliavos pėdsakai aptikti ne Rusijos karo trofėjų saugyklose, o anapus Atlanto vandenyno – ši relikvija pateko į Baltimorėje gyvenančio JAV lietuvio kolekcininko Henrio Gaidžio rankas. Išsaugotos karo laivo „Prezidentas Smetonos“ vėliavos nekantriai laukia Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) istorikai – su 78 metų H.Gaidžiu jau sudaryta sutartis dėl karinės relikvijos laikinojo saugojimo ir eksponavimo viešojoje erdvėje.

H.Gaidis pažinojo paskutinį Lietuvos karo laivo kapitoną Povilą Labanauską ir įsitikinęs, kad jis išgelbėjo ir pergabeno į JAV dviejų metrų ilgio ir trijų metrų pločio trispalvę, kurią puošia dvigubas auksinis Vytis raudoname fone.

Istorikas atpažino relikviją

„Nėra abejonių, jog tai – ta pati karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava. Jos būklė itin gera, audinys tik keliose vietose pažeistas kandžių. Ant koto vokiškas – užrašas „Kriegs – Flg. Litauen 2,0 X 3,0“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus darbuotojas istorikas Romualdas Adomavičius.

Vos tik Lietuva pradėjo kurti savo karines pajėgas, užsienyje pagal specialųjį užsakymą buvo pasiūtos 33 mažesnės vėliavos ir dvi didelės. Pastarosios perduotos tuo metu vienintelio ir didžiausio karo laivo „Prezidentas Smetona“ įgulai.

Išvydęs H.Gaidžio rinkinyje saugomos vėliavos nuotraukas R.Adomavičius iškart atpažino trispalvę, kuri prieš 77 metus paskutinį kartą buvo pakelta Lietuvos karo laive, kai jis stovėjo Šventosios uoste, o po to nuleista visiems laikams. Netikėtas atradimas pribloškė R.Adomavičių. „Tokie eksponatai ne kasdien atsiranda. Istorinio laivo vėliava netrukus atkeliaus į Lietuvą, su ja galės susipažinti žmonės“, – džiaugėsi istorikas.

Eksponuos muziejaus salėje

Prieš keletą dienų H.Gaidis didžiulę trispalvę pats atvežė į Lietuvos ambasadą Vašingtone. Diplomatai pranešė, kad siuntinys su brangiu šilko audeklu jau išskraidintas į Vilnių, – muziejininkai greitai jį pasiims.

LJM istorikai jau nužiūrėjo vietą, kurioje išskleis laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą – skliautą pirmajame aukšte. Čia ją galės apžiūrėti visi į Jūrų muziejų ir delfinariumą traukiantys lankytojai. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį unikali istorijos ir kultūros paveldo vertybė bus eksponuojama atnaujinta Kopgalio muziejaus patalpose iki metų pabaigos.

Vėl išplaukęs į dienos šviesą karinis simbolis, pasak R.Adomavičiaus, yra labai svarbus ir Lietuvos jūreivystės, ir kariuomenės praeities tyrėjams

Lietuvai – džiugi žinia iš JAV

P.Labanausko išsaugota vėliava pateko į žinomo JAV kolekcininko H.Gaidžio rankas, nors šie vyrai nebuvo artimi bičiuliai. Jie kartais susitikdavo Merilando valstijos lietuvių sueigose, pasikalbėdavo.

Sensacingą žinią, kad Baltijos dugne gulinčio Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava, laikyta dingusia, atsirado anapus Atlanto, pirmasis paskelbė su H.Gaidžiu susipažinęs buriuotojas Egidijus Nasevičius. Kolekcininkas savo laiške E.Nasevičiui užsiminė gavęs šią vėliavą ne iš P.Labanausko rankų, o iš kito senienų rinkėjo.

„P.Labanauskui buvo striuka su pinigais. Gal jis buvo priverstas pardavinėti savo vertybes ? Įsigijęs vėliavą apie tai su Povilu niekada nekalbėdavau – nenorėjau skaudinti žmogaus“, – kalbėjo H.Gaidis.

Sužinoję apie atsiradusią istorinę vėliavą kariškiai bandė tartis su H.Gaidžiu dėl, ko gero, vienintelės sovietams neatitekusios tarpukario karo laivyno vėliavos pristatymo Lietuvoje. Kolekcininkas tokios galimybes neatmetė, netgi žadėjo dovanoti relikviją Lietuvai, bet vėliau ryšiai nutrūko. Juos atgaivino atkaklus LJM istorikas, Klaipėdos universiteto doktorantas R.Adomavičius.

Nupirko už 500 dolerių

Ne viską žino ir pats H.Gaidis, bet jis įsitikinęs, jog karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava – buvusi P.Labanausko asmeninė nuosavybė, kurią jis išplėšė iš raudonųjų okupantų nagų ir nugabeno į JAV.

„P.Labanauskas vėliavą galėjo kam nors perleisti, kai aš kurį laiką gyvenau Kalifornijoje. Grįžęs į Merilandą lankydavausi ginklų, karinių relikvijų mėgėjų sueigose ir aukcionuose. Tą vėliavą išvydau Grynbelto senovinių ginklų parodoje ir nusprendžiau įsigyti“, – prisiminimais dalijosi H.Gaidis.

Kolekcininkas pardavėjo tąkart taip ir nepaklausė, iš kur jis gavo didžiulę lietuvišką trispalvę su Vyčio kryžiumi. Tik prisiminė pirkęs šią relikviją už 500 JAV dolerių Kolumbijos apygardos apylinkėse iš vieno žmogaus, tikriausiai nežinojusio, ko ji verta iš tikrųjų.

„Negaliu įrodyti, kad būtent ši vėliava plaikstėsi Lietuvos karo laive „Prezidentas Smetona“, tačiau daug aplinkybių sutampa. Kas dar, be P.Labanausko, galėjo ją atgabenti į JAV?“ – retoriškai klausė H.Gaidis.

H.Gaidis didžiuojasi ne tik šia trispalve, bet ir dar viena unikumu – iš paties P.Labanausko rankų gautu Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininko vardiniu kardu. Daugiau tokių ginklų jis niekur nematė.

Kaupia praeities paveldą

Kai P.Labanauskas iš Baltimorės kraustėsi į šiltesnio klimato Floridą, jis H.Gaidžiui paliko saugoti garaže dalį savo asmeninių daiktų, netilpusių į automobilį, sakė vėliau pasiimsiąs.

„Povilas man perdavė ir dalį savo kareiviškos amunicijos – kitelį, kepurę, antpečius, kitokias tarpukario Lietuvos karinio jūrų laivyno aprangos detales“, – pasakojo militarinės atributikos rinkėjas H.Gaidis.

Pažintis su P.Labanausku kolekcininką netgi paskatino anglų kalba parašyti knygą apie Antrajame pasauliniame kare dalyvavusius lietuvius, šiuo metu jis rengia istorinę studiją apie lietuviškus kardus.

H.Gaidžio rinkinyje yra ir daugiau įdomių karybos paveldo vertybių. Jis labai brangina Napoleono karo laikų kardą, šalmą su Vyčiu ir kardą, kitokius senosios ginkluotės atributus. Unikalus šalmas, pasak H.Gaidžio, kažkada priklausė 17-ojo lietuvių ulonų pulko, kuriam vadovavo grafas Mykolas Tiškevičius, kariui – ne bet kokiam, o turbūt itin aukšto rango kavalerijos vadui.

Tėvų kalbos nepamiršo

Baltimorėje gimęs ir augęs H.Gaidis iš pradžių studijavo ekonomikos mokslus, o vėliau baigė JAV karinių oro pajėgų karininkų kursus ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) specialiųjų agentų akademiją. Šis vyras visą gyvenimą darbavosi valstybės tarnyboje FTB agentu. Išėjęs į atsargą rankų nesudėjo – savo žinias panaudojo žmonėms teikdamas teisines paslaugas kaip privatus detektyvas.

Prieškario emigrantų šeimoje augęs H.Gaidis tėvų kalbos nepamiršo, yra Baltimorės lietuvių bendruomenės narys, išrinktas į Amerikos lietuvių tarybos valdybą, darbuojasi Jungtiniame Amerikos baltų komitete.

Kolekcininkas prisipažino, kad lenkų kilmės sutuoktinė anksčiau ne itin norėjo, kad jo rinkinys būtų pergabentas į Lietuvą. Dalį ginklų H.Gaidis laiko namuose, kitus eksponuoja Baltimorės lietuvių muziejuje.

Negali rodyti visų vertybių

JAV lietuvio žmona jau mirusi, tad H.Gaidžiui nebeliko jokių kliūčių eksponuoti savo rinkinį ten, kur jis nori. Tarp jam patikėtų vertybių buvo kone visas P.Labanausko sukauptas „Amerikos balso“ garso ir laidų dokumentų archyvas, kurį H.Gaidis jau perdavė Lietuvos ambasadai JAV, o ši – dovanojo Lietuvos valstybiniam archyvui.

„H.Gaidis savo rinkinį vežioja po įvairius JAV miestus, dalyvauja parodose. Lietuvoje jis lankėsi penkis kartus, tačiau anapus Atlanto surastų vertybių čia dar nebuvo pristatęs, nors visą laiką galvojo apie tai“, – pasakojo R.Adomavičius.

Surengti parodą tėvų žemėje H.Gaidžiui nebūtų lengva, nes ginkluotę, net antikvarinę, sudėtinga transportuoti – reikėtų JAV ir Lietuvos valdžios leidimų. Sukauptų savo vertybių jis negalėjo parodyti Kanados lietuviams.

„Kokia mano rinkinio ateitis ar neketinu jo padovanoti Lietuvai? Apie tai pasišneku ir su savo šeimos nariais. Laikas parodys, kaip bus, užgyvento turto į kapus nenusineši“, – filosofiškai į ateitį žvelgia H.Gaidis.

Okupantai trypė laivo denį

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, vienintelis Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, pakeitęs dislokavimo vietą, kurį laiką kaip gyvasis paminklas dunksojo įkalintas Šventosios uoste – Vokietija jau buvo aneksavusi Klaipėdą.

1940 m. birželį prie Šventosios pasirodę du sovietų karo laivai ir povandeninis laivas blokavo uostą. Lietuvos laivo pavadinimas buvo pakeistas į „Prezidentas“. Žodis „Smetona“ nutrintas ir nuo laivo borto, ir nuo jūrininkų kepurių.

Raudonieji okupantai pareikalavo, kad Lietuvos laivas su visa įgula taptų jiems pavaldus, dar kartą keistų pavadinimą, iškeltų vėliavą su kūju ir pjautuvu, tačiau P.Labanauskas neskuėjo vykdyti visų nurodymų. Kai 1940 metų liepos 20-ąją į Lietuvą atvyko naujas politinis vadovas Levas Trainovas, vėl liepta karo laive nuleisti Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliavą. Nuginkluotą įgulą rusai iškraustė į krantą ir liepė ten būti.

Pakėlę bures spruko iš uosto

Vaikštinėję po laivo „Prezidentas Smetona“ denį, užkaborius šniukštinėję raudonarmiečiai ieškojo ne tik paslėptų ginklų, bet ir nuleistos lietuviškos trispalvės, bet jūrininkai atsitvėrė tylos siena – vėliava mįslingai pradingo.

Jūrų kapitonas leitenantas P.Labanauskas ir dar du karininkai, leitenantai Vytautas Kuizinas ir Ričardas Nakas, okupantams batų nelaižė. Jausdami, kas jų laukia, vyrai nusprendė sprukti iš Šventosios. Karininkai savo mantą susikrovė į žvejų uostelyje stovėjusią nedidelę 6 metrų ilgio burinę jachtą „Nijolė“, vakarop prisidengę tamsa pakėlė bures ir išplaukė į Baltiją. Galėję nuburiuoti iki artimiausios Gotlando salos (Švedija) bėgliai nerizikavo – pasuko nacių užgrobtos Klaipėdos link. Vokiečiai jiems leido prisišvartuoti aneksuotame uoste.

Rusų grobiu tapęs „Prezidentas Smetona“ buvo pervardintas „Pirmūnu“, vėliau – „Koral“. Naudotas pasieniečiams ruošti, paskui parkvalifikuotas į minų traluotoją laivas savo kelionę baigė 1945 metų sausio 11-ąją Suomijos įlankoje užplaukęs ant sprogmens.

Kitų istorinių šaltinių duomenimis, Lietuvos karo laivą galėjo nuskandinti vokiečių paleista torpeda.

Naujas gyvenimas užatlantėje

Klaipėdoje kariai buvo internuoti. Buvusiam Lietuvos pasiuntiniui Vokietijoje Kaziui Škirpai tarpininkaujant P.Labanauskas, gavęs Brazilijos vizą, per Švediją nusigavo į Pietų Ameriką, o iš ten persikėlė į JAV.

P.Labanauskas įsidarbino JAV pakrančių apsaugos tarnyboje. Baigęs Kalifornijos technologijos institutą lietuvis dirbo bendrovėje „General Electric“, kurį laiką dėstė elektros inžineriją Marketo universitete Milvokyje.

Merilando valstijoje įsikūręs buvęs kariūnas įsiliejo į JAV lietuvių veiklą – net 24 metus darbavosi radijo stotyje „Amerikos balsas“. Būtent jis 1952 metais parengė vieną pirmųjų JAV lietuvių televizijos programų.

P.Labanauskas sulaukė Lietuvoje atkurtos nepriklausomybės. Buvęs karo laivo „Prezidentas Smetona“ vadas mirė 1999 metais Floridos valstijoje, palaidotas Port Sent Lusio miestelio kapinėse.

Tik pastaruoju metu paaiškėjo, jog Šventojoje nuleista karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava niekur nepradingo – ją iš Lietuvos išsivežė ir išsaugojo į Vakarus emigravęs kapitonas P.Labanauskas.

Išsaugota ir „Kauno“ vėliava

Sovietų Sąjunga užgrobė ir civilinius krovinius plukdžiusius bendrovės „Lietuvos Baltijos Lloyd'as“ laivus – jiems irgi ėmė vadovauti raudonieji komisarai. Kai kurie jūrininkai dar plaukiojo, o paskui supratę, kuo visa tai gali baigtis, išsilakstė. Nemažai jų pasitraukė į Vakarus, nacionalizuoti Lietuvos prekybos laivai vėliau pražuvo karo audrose.

Traukdamiesi iš laivų lietuviai jūrininkai nenorėdavo skirtis su relikvijomis – palikti jų priešui arba likimo valiai. Pasirodo, tokių patriotų kaip karininkas P.Labanauskas būta ir daugiau.

Didžiausio „Lietuvos Baltijos Lloyd'o garlaivio „Kaunas“, kuriam vadovavo kapitonas Bronius Krikštopaitis, jūrininkai savo trispalvę sugebėjo išgelbėti net mirtino pavojaus akivaizdoje. Šiaurės jūroje užplaukęs ant vokiečių minų užtvaros „Kaunas“ greitai nuskendo, bet įgulai pavyko išsigelbėti.

Šį Lietuvos laivą dabar primena iš Raguvos kilusio B.Krikštopaičio išsaugota vėliava. Čikagoje prieglobstį suradęs B.Krikštopaitis „Kauno“ vėliavą įteikė buriuotojams po to, kai trys burlaiviai („Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“) pirmą kartą su Lietuvos trispalve įveikė Atlanto vandenyną ir finišavo Niujorke prie Laisvės statulos. Jachtos „Audra“ kapitonas Ignas Miniotas brangią kapitono dovaną perdavė Kauno muziejininkams.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.