Kaip Vasario 16-oji buvo minima Sovietinėje Lietuvoje

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą "Vasaio 16-osios minėjimas sovietinėje Lietuvoje", kurioje skelbiami archyvo saugomi dokumentai ir fotonuotraukos bei Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos fotonuotraukos. Pateikiame kai kurias jų. 

 Plakatą nupiešė ir 1949 m. vasario 16 d. naktį ant trijų telegrafo stulpų Vilkaviškyje iškabino Juozas Jurgelaitis ir Vytas Kadusauskas.
 Plakatą nupiešė ir 1949 m. vasario 16 d. naktį ant trijų telegrafo stulpų Vilkaviškyje iškabino Juozas Jurgelaitis ir Vytas Kadusauskas.
 Šiuos plakatus 1949 m. vasario 14 d. naktį sugadino Sintautų mašinų-traktorių stoties darbuotojas, legaliai gyvenęs Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas Kostas Miščikas-Jūreivis. Taip pat jis ant klubo sienos parašė „Tegyvuoja Vasario 16“. 
 Šiuos plakatus 1949 m. vasario 14 d. naktį sugadino Sintautų mašinų-traktorių stoties darbuotojas, legaliai gyvenęs Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas Kostas Miščikas-Jūreivis. Taip pat jis ant klubo sienos parašė „Tegyvuoja Vasario 16“. 
Atsišaukimai pagaminti slėptuvėje, įrengtoje Vinco Juodkojo tėvų ūkio kluone Šilkaičių k., Vilkaviškio vls. Juos 1941 m. vasario 15–16 d. Vilkaviškio ir Šakių apskrityse išplatino organizacijos „Geležinio Vilko sąjunga“, veikusios Vilkaviškio vidurinėje mokykloje, nariai. 
Atsišaukimai pagaminti slėptuvėje, įrengtoje Vinco Juodkojo tėvų ūkio kluone Šilkaičių k., Vilkaviškio vls. Juos 1941 m. vasario 15–16 d. Vilkaviškio ir Šakių apskrityse išplatino organizacijos „Geležinio Vilko sąjunga“, veikusios Vilkaviškio vidurinėje mokykloje, nariai. 
 Šiose kapinėse Kėdainių gimnazijos mokinių pogrindinės organizacijos nariai 1945 m. vasario 16 d. iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą ir padėjo eglišakių vainiką.
 Šiose kapinėse Kėdainių gimnazijos mokinių pogrindinės organizacijos nariai 1945 m. vasario 16 d. iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą ir padėjo eglišakių vainiką.
Užrašą ant sienos 1949 m. vasario 14 d. naktį užrašė Kostas Miščikas-Jūreivis. Taip pat jis sugadintino klube kabojusius sovietinius agitacinius plakatus.
Užrašą ant sienos 1949 m. vasario 14 d. naktį užrašė Kostas Miščikas-Jūreivis. Taip pat jis sugadintino klube kabojusius sovietinius agitacinius plakatus.
Pirmoje eilėje iš kairės: 2. Vytauto apygardos štabo narys, Liūto rinktinės Deimanto rajono vadas Antanas Bagačiūnas (Bagočiūnas)-Dūmas. Anykščių rajonas, Šimonių giria. 1950 m. A. Bagačiūno (Bagočiūno)-Dūmo (1924–1951) iniciatyva 1949 m. Anykščių gimnazijoje įkurta pogrindinė organizacija „Vienybė“. Jos nariai 1950 m. vasario 16 d. naktį išplatino partizanų atsišaukimus „Lietuvaite“, „Vasario 16“ ir organizacijos narės Vlados Valavičiūtės pasiūtas Lietuvos trispalves vėliavėles.
Pirmoje eilėje iš kairės: 2. Vytauto apygardos štabo narys, Liūto rinktinės Deimanto rajono vadas Antanas Bagačiūnas (Bagočiūnas)-Dūmas. Anykščių rajonas, Šimonių giria. 1950 m. A. Bagačiūno (Bagočiūno)-Dūmo (1924–1951) iniciatyva 1949 m. Anykščių gimnazijoje įkurta pogrindinė organizacija „Vienybė“. Jos nariai 1950 m. vasario 16 d. naktį išplatino partizanų atsišaukimus „Lietuvaite“, „Vasario 16“ ir organizacijos narės Vlados Valavičiūtės pasiūtas Lietuvos trispalves vėliavėles.
 Stasės Voverytės dainų sąsiuvinio ištraukos. 1951–1953 m. S.Voverytė pasiuvo ir 1953 m. vasario 16 d. ant kryžiaus, stovinčio Sarapiniškių kaimo kryžkelėje Daugų rajone, iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą.
 Stasės Voverytės dainų sąsiuvinio ištraukos. 1951–1953 m. S.Voverytė pasiuvo ir 1953 m. vasario 16 d. ant kryžiaus, stovinčio Sarapiniškių kaimo kryžkelėje Daugų rajone, iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą.
 Iš marlės rankomis pasiūta vėliava, 1957 m. vasario 16 d. naktį buvo iškelta medžių viršūnėse Gailaičių ir Pašilės kaimuose Sedos rajone. 
 Iš marlės rankomis pasiūta vėliava, 1957 m. vasario 16 d. naktį buvo iškelta medžių viršūnėse Gailaičių ir Pašilės kaimuose Sedos rajone. 
 Ant šio semaforo 1957 m. vasario 16 d. naktį Anykščių vidurinės mokyklos mokiniai Vilius Buteliauskas ir Povilas Kuprionis 7 m aukštyje iškabino savo pasiūtą Lietuvos trispalvę vėliavą.
 Ant šio semaforo 1957 m. vasario 16 d. naktį Anykščių vidurinės mokyklos mokiniai Vilius Buteliauskas ir Povilas Kuprionis 7 m aukštyje iškabino savo pasiūtą Lietuvos trispalvę vėliavą.
 Užrašą ant mokyklos rusų dėstomąja kalba sienos 1958 m. vasario 15 d. užrašė Kapsuko 2-osios vidurinės mokyklos mokiniai Sigitas Grigaitis ir Leonas Teiberis.
 Užrašą ant mokyklos rusų dėstomąja kalba sienos 1958 m. vasario 15 d. užrašė Kapsuko 2-osios vidurinės mokyklos mokiniai Sigitas Grigaitis ir Leonas Teiberis.
 1958 m. vasario 16 d. ant elektros stoties kamino buvo iškelta Lietuvos trispalvė vėliava. Vėliavą pasiuvo pogrindinės organizacijos „Laisvę Lietuvai“ narė Nijolė Alfonsa Gaškaitė, o iškėlė Petras Plumpa, lydimas N.A.Gaškaitės ir Algirdo Petro Susnio.
 1958 m. vasario 16 d. ant elektros stoties kamino buvo iškelta Lietuvos trispalvė vėliava. Vėliavą pasiuvo pogrindinės organizacijos „Laisvę Lietuvai“ narė Nijolė Alfonsa Gaškaitė, o iškėlė Petras Plumpa, lydimas N.A.Gaškaitės ir Algirdo Petro Susnio.
 Plakatus iš medžiagos pagamino ir 1958 m. vasario 15 d. vakare ant elektros-telefono laidų Kapsuko (dabar Marijampolė) miesto gatvėse iškabino Kapsuko 2-osios vidurinės mokyklos mokiniai Sigitas Grigaitis ir kiti.
 Plakatus iš medžiagos pagamino ir 1958 m. vasario 15 d. vakare ant elektros-telefono laidų Kapsuko (dabar Marijampolė) miesto gatvėse iškabino Kapsuko 2-osios vidurinės mokyklos mokiniai Sigitas Grigaitis ir kiti.
 Vasario 16-osios minėjimas Jurbarko bažnyčioje. 1988 m. vasario 16 d.
 Vasario 16-osios minėjimas Jurbarko bažnyčioje. 1988 m. vasario 16 d.
 „Laisvės“ paminklo (skulptorius Juozas Zikaras) atidengimo iškilmės. Istorijos muziejaus (dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus) sodelis. Kaunas. 1989 m. vasario 16 d.
 „Laisvės“ paminklo (skulptorius Juozas Zikaras) atidengimo iškilmės. Istorijos muziejaus (dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus) sodelis. Kaunas. 1989 m. vasario 16 d.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Feb 16, 2018, 6:29 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 9:17 PM

* * *

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos valstybės santvarkos griovimas, jos tradicijų ir simbolių naikinimas. Siekiant palaužti tautinę ir pilietinę savimonę, panaikinti Lietuvos valstybės suverenitetą žymėję simboliai – trispalvė vėliava, herbas ir himnas, pradėti griauti valstybingumą reprezentavę paminklai. Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto biuras 1940 m. rugsėjo 26 d. panaikino Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo – valstybinę šventę, įprasminusią Lietuvos nepriklausomybės idėją, ir uždraudė ją minėti.

Nors ir uždrausta, Vasario 16-oji liko gyva visuomenės atmintyje. Jos minėjimai buvo svarbi tautos savimonės dalis, protesto prieš okupacinį režimą išraiška ir viena iš antisovietinio pasipriešinimo formų.

Nuo pat pirmosios sovietinės okupacijos patriotiškai nusiteikę pavieniai ar į pogrindines organizacijas susibūrę Lietuvos gyventojai, daugiausia jaunimas, visuomenei siuntė ženklus, liudijančius, kad laisvės troškimas vis dar gyvas. Vasario 16-tąją, dažniausiai naktimis, įvairiose Lietuvos vietovėse ant pastatų, kaminų, medžiuose ar kitose neįprastose vietose būdavo iškeliamos slapta rankomis pasiūtos Lietuvos trispalvės vėliavos, platinami atsišaukimai, raginantys kovoti už nepriklausomybę, gadinami sovietiniai agitaciniai plakatai.

Ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai Vasario 16-osios atminimą įprasmindavo kasmet šios šventės proga skelbdami šventinius įsakymus, kuriose pabrėždavo nepriklausomybės idėjos reikšmę Laisvės kovoms ir tautos tapatybei, reikšdavo padėkas kovotojams ir rėmėjams už ryžtą ginti Tėvynę. Partizanų ir pogrindžio organizacijų spaudoje buvo primenamas istorinis tautos kelias ir kovų už nepriklausomybę prasmė, raginama branginti Vasario 16-osios idėją kaip pamatinę tautos vertybę, skatinamas jaunimo tautinis ir pilietinis ugdymas.

Vasario 16-ąją simboliškai įprasmino Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija, patvirtinusi Lietuvos valstybės tęstinumą ir galutinį Laisvės kovų tikslą – nepriklausomos parlamentinės Lietuvos valstybės atkūrimą.

Nuslopinus partizaninį judėjimą, Vasario 16-osios minėjimai tapo viena svarbesnių neginkluotos antisovietinės veiklos formų, nors sovietų valdžia Vasario 16-osios šventimą draudė ir vertino kaip politinį nusikaltimą.

 

Vasario 16-osios minėjimų dalyviai buvo persekiojami: teisiami, įkalinami, šalinami iš mokyklų, kviečiami perspėjamiesiems pokalbiams. Kiekvienais metais Vasario 16-osios išvakarėse sovietinio saugumo struktūros rengdavo agentūrinius-operatyvinius planus, kurių tikslas buvo sutrukdyti viešai minėti šią šventę, tačiau saugumui ne visada pavykdavo užkirsti tam kelią, o vėliau išaiškinti antisovietinių akcijų dalyvius.

1985 m. Sovietų Sąjungoje prasidėjus politinėms reformoms, visuomenės gyvenimo liberalizavimas paskatino Baltijos tautų išsivaduojamąjį judėjimą. Prasidėjus tautiniam atgimimui, viešai prabilta apie sovietinę okupaciją ir siekį atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

1988 m. artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 70-mečiui, patriotinės jėgos rengėsi viešai paminėti šią sukaktį. Lietuvos disidentai pasirašė „Kreipimąsi į lietuvių tautą ir visas pasaulio tautas Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio proga“, kurį sausio 30 d. paskelbė Vatikano radijas.

Sovietų valdžia, siekdama sutrukdyti Vasario 16-osios minėjimą, ėmėsi griežtų priemonių. Lietuvos komunistų partijos centro komiteto biuras patvirtino kontrpropagandos renginių planą ir sudarė operatyvinį štabą jam įgyvendinti. Sovietų valdžia išvystė masinę propagandinę kampaniją. Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos SSR prokuratūra ir Valstybės saugumo komitetas (KGB) pravedė įspėjamuosius-profilaktinius pokalbius su 75-iais galimais antisovietinių renginių dalyviais, 18-ai asmenų Prokuratūra pareiškė oficialius įspėjimus. Lietuvos katalikų bažnyčios vadovai buvo iškviesti į LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, kur iš jų buvo pareikalauta, kad bažnyčiose nevyktų jokių Vasario 16-osios minėjimų.

1988 m. vasario 11 d. JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, remdamasis JAV Kongreso rezoliucija, Vasario 16-ąją paskelbė Lietuvos nepriklausomybės diena ir pasiūlė ją minėti kaip visoms laisvės ir nepriklausomybės siekiančioms tautoms svarbią dieną. Sovietų valdžia, reaguodama į šį pareiškimą, 1988 m. vasario 15 d. Vilniuje organizavo mitingą, kuriame pasmerkė JAV prezidento proklamaciją.

1988 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo įvesta pusiau karinė padėtis. Miesto gatvėse patruliavo sustiprinti KGB, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės, milicijos, draugovininkų ir partinių-sovietinių darbuotojų būriai, praeiviams uždrausta rinktis į didelius susibūrimus.

Vasario 16 d. ryte disidentai Vytautas Bogušis, Felicija Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas buvo atvesdinti į KGB pastatą ir iki pat vakaro tardytojų apklausiami. Nors demonstracijų surengti nepavyko, tačiau Vasario 16-osios minėjimo akcijos vis tiek įvyko.

Vilniuje, Rasų kapinėse, ant Jono Basanavičiaus kapo buvo padėtos gėlės, Šv.Mikalojaus bažnyčioje aukotos specialios mišios, o vėlų vakarą žmonės susirinko prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir Gedimino aikštėje, kur buvo giedamas Lietuvos himnas ir patriotinės dainos. Tai buvo paskutinis nesankcionuotas Vasario 16-osios minėjimas sovietinėje Lietuvoje. Nepaisant grasinimų ir trumpalaikių sulaikymų, nė vienas asmuo už dalyvavimą Vasario 16-osios minėjime nebuvo nuteistas.

1988 m. lapkričio mėn. sovietų valdžia grąžino Lietuvos valstybės simbolius – trispalvę ir himną. 1989 m., po ilgų draudimo metų, pirmą kartą visoje Lietuvoje viešai ir iškilmingai buvo švenčiama Vasario 16-oji. Šventiniuose renginiuose dalyvavo antisovietinio pasipriešinimo ir disidentinio judėjimo, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio ir Katalikų bažnyčios atstovai.

Vasario 16 d. Kaune, Istorijos muziejaus sodelyje, atidengtas pokario metais sovietų valdžios nugriautas Juozo Zikaro paminklas „Laisvė“. Vilniuje, prie namo M.Gorkio (dabar Pilies) gatvėje, kur buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės aktas, atidengta memorialinė lenta. Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre įvyko oficialus Vasario 16-osios minėjimas, kuriame dalyvavo Sąjūdžio ir valdžios atstovai.

Svarbus politinis šventės akcentas buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo neeilinėje sesijoje Kaune priimta 1989 m. vasario 16 d. deklaracija, kurioje įtvirtintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir išreikštas galutinis politinis Sąjūdžio tikslas atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vasario 16-ajai sugrįžus į viešą politinį gyvenimą, 1990 m. vasario 7 d. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba įteisino ją kaip valstybinę šventę.

Paskutinį kartą sovietinėje Lietuvoje Vasario 16-oji švęsta 1990 m. Vilniuje, Lietuvos valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre vasario 16 d. įvyko oficialus minėjimas, kuriame kalbėjo Sąjūdžio, Lietuvos komunistų partijos, mokslo ir kultūros veikėjai. Katedros aikštėje suorganizuotame mitinge įvyko sovietinės armijos karinių bilietų grąžinimo akcija. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, atidengtas atstatytas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Vasario 16-osios minėjimo renginiai vyko visoje Lietuvoje, o juos siejo pagrindinė idėja – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

1990 m. rinkimus į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą laimėjus Sąjūdžio atstovams, buvo realizuoti tautos lūkesčiai atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, kuriame konstatuota, kad 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas niekada nebuvo nustojęs teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui 1990 m. spalio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymą, Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – paskelbta valstybine švente.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.