Sovietinio teroro aukomis tapo 6 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai (iš jų 2 sušaudyti, 3 mirė kalėjime ar tremtyje), 6 Ministrų kabinetų pirmininkai (iš jų 2 sušaudyti, 3 mirė kalėjime ar tremtyje). Sušaudyti, kalėjimuose ar tremtyje mirė 28 Lietuvos Respublikos Vyriausybių nariai, režimo buvo persekioti kiti ministrai, politikos ir visuomenės veikėjai.
Tarp jų – Nepriklausomybės Akto signataras Pranas Dovydaitis – teisininkas, filosofijos mokslų daktaras. Jis buvo Lietuvos Tarybos narys (1917–1918 m.), Lietuvos III Vyriausybės Ministras Pirmininkas (1919 m.), Lietuvos krikščionių darbininkų sąjungos pirmininkas (1934–1940 m.), vienas iš Lietuvos katalikų jaunimo organizacijos „Ateitis“ steigėjų, Lietuvos darbo federacijos vicepirmininkas (1928–1932 m.), pirmosios lietuviškos Kauno „Saulės“ (vėliau – „Aušros“) gimnazijos direktorius (1916–1922 m.), Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto Religijų istorijos katedros vedėjas, vienas iš Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigėjų (1922 m.), Lietuviškosios enciklopedijos redaktoriaus pavaduotojas.
[[ge:lrytas:lrytas:4755384]]
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, P. Dovydaitis 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallag) Sverdlovsko srityje. 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Sverdlovske. Palaidojimo vieta nežinoma. P. Dovydaičio šeimos nariai 1941 m. birželį ištremti iš Lietuvos į Tomsko ir Archangelsko sritis, grįžo iš tremties 1944–1949 m. 2007 m. Rasų kapinėse Vilniuje P. Dovydaičiui pastatytas kenotafas. 2000 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė P. Dovydaitį kankiniu.
1941 m. birželio 26 d. šalia Bigosovo geležinkelio stoties, Polocko rajone Baltarusijos SSR, buvo sušaudytas Kazys Bizauskas – teisininkas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Jis buvo Lietuvos Tarybos narys (1917–1918 m.) ir jos sekretorius (1918–1919 m.), Lietuvos Respublikos VI Vyriausybės švietimo ministras (1920–1922 m.), Lietuvos Respublikos atstovas Vatikane, JAV, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, XX ir XXI Vyriausybių Ministro Pirmininko pavaduotojas (1939–1940 m.), Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus krašte (1939–1940 m.), Lietuvių krikščionių demokratų partijos veikėjas, vienas iš Lietuvos katalikų jaunimo organizacijos „Ateitis“ steigėjų.
[[ge:lrytas:lrytas:4756345]][[ge:lrytas:lrytas:4755385]]
Tokių istorijų – daugybė. Lietuvos sovietinė okupacija buvo tarptautinis nusikaltimas, kurio padariniai panaikinti Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo, kuriame konstatavo, kad 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas niekada nebuvo nustojęs teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.
XX a. 4-jame dešimtmetyje sustiprėjus geopolitinei įtampai Europoje, Lietuvai iškilo grėsmė prarasti valstybingumą. 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija sudarė slaptuosius susitarimus (Molotovo–Ribbentropo paktą), nulėmusius sovietinę agresiją prieš Baltijos šalis.
1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo Lietuvą, o rugpjūčio 3 d. inkorporavo ją į savo sudėtį. Prasidėjo Lietuvos politinės-socialinės ir ūkinės sanklodos griovimas, kultūros ir tautos dvasinių vertybių naikinimas. Siekiant palaužti tautos pasipriešinimą okupacijai, įbauginti visuomenę ir priversti paklusti režimui, pradėtos masinės gyventojų represijos: suėmimai, kankinimai, įkalinimai, sušaudymai, trėmimai iš Lietuvos.
[[ge:lrytas:lrytas:4756713]][[ge:lrytas:lrytas:4755383]]
Politinių represijų aukomis tapo įvairių profesijų ir užsiėmimų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų, tautinių bendruomenių ir socialinių grupių atstovai. 1940–1953 m. buvo suimta, sušaudyta, iš Lietuvos į lagerius ir tremtį išvežta daugiau nei 280 tūkstančių žmonių.
Parodoje pateikti Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuj saugomi rašytiniai ir vaizdo dokumentai, atspindintys Vasario 16-osios Akto signatarų, Lietuvos Respublikos vyriausybių vadovų ir ministrų veiklą tarpukario Lietuvoje, sovietų valdžios represijas prieš juos ir jų šeimų narius.
Paroda parengta įgyvendinant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtą projektą, kurį finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje ČIA (https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/sovietu-valdzios-represuoti-ir-persekioti-1918-m.-vasario-16-d.-lietuvos-nepriklausomybes-akto-signatarai-valstybes-vadovai-ir-ministrai/exh-61)
Represuotų ir persekiotų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų, valstybės vadovų ir ministrų sąrašas.
1. JONAS PRANAS ALEKSA – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir valstybės turtų ministras.
2. PETRAS ARAVIČIUS – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
3. JUOZAS AUDĖNAS – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.
4. LEONAS BISTRAS – Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas, švietimo ministras.
[[ge:lrytas:lrytas:4755381]]
5. KAZYS BIZAUSKAS – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos švietimo ministras.
6. JULIUS ČAPLIKAS – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
7. VALDEMARAS VYTAUTAS ČARNECKIS – Lietuvos Respublikos susisiekimo ir užsienio reikalų ministras.
8. JONAS ČERNIUS – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
9. TEODORAS MARIJONAS DAUKANTAS – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.
10. PRANAS DOVYDAITIS – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Ministras Pirmininkas.
11. ANTANAS ENDZIULAITIS – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
12. KAZYS GERMANAS – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.
13. BALYS GIEDRAITIS – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.
[[ge:lrytas:lrytas:4755379]]
14. JONAS GUDAUSKAS – Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
15. JULIUS INDRIŠIŪNAS – Lietuvos Respublikos finansų ministras.
16. JUOZAS JANKEVIČIUS – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.
17. KAZIMIERAS JOKANTAS – Lietuvos Respublikos švietimo ministras.
18. VLADAS JURGUTIS – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.
19. PETRAS KARVELIS – Lietuvos Respublikos finansų ministras.
20. PETRAS KLIMAS – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.
21. MYKOLAS KRUPAVIČIUS – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.
22. SILVESTRAS LEONAS – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
23. PRANAS LIATUKAS – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos valdytojas.
24. STASYS LOZORAITIS – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.
25. DONATAS MALINAUSKAS – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.
26. JONAS MASILIŪNAS – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.
27. ANTANAS MERKYS – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Ministras Pirmininkas.
[[ge:lrytas:lrytas:4756344]]
28. VLADAS MIRONAS – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
29. IGNAS MUSTEIKIS – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
30. JUOZAS PAPEČKYS – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.
31. VYTAUTAS PETRULIS – Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės ministras, Ministras Pirmininkas.
32. STASYS PUTVINSKIS-PŪTVIS – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.
33. STASYS RAŠTIKIS – Lietuvos kariuomenės vadas, laikinai ėjęs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pareigas.
34. MEČILOVAS REINYS – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.
35. STEPONAS RUSTEIKA – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
36. JUOZAS SKAISGIRIS – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.
37. KAZYS SKUČAS – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
38. JOKŪBAS STANIŠAUSKAS – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.
[[ge:lrytas:lrytas:4757049]]
39. ZIGMAS PRANAS Starkus – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
40. ALEKSANDRAS STULGINSKIS – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas.
41. JONAS SUTKUS – Lietuvos Respublikos finansų ministras.
42. KONSTANTINAS ŠAKENIS – Lietuvos Respublikos švietimo ministras.
43. STASYS ŠILINGAS – Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
44. PETRAS ŠNIUKŠTA – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.
45. ANTANAS TAMOŠAITIS – Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
46. BENEDIKTAS TOMAŠEVIČIUS – Lietuvos Respublikos susiekimo ministras.
47. JUOZAS TONKŪNAS – Lietuvos Respublikos švietimo ministras.
48. JUOZAS URBŠYS – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.
49. MYKOLAS VELYKIS – Lietuvos krašto apsaugos ministras.
50. ALEKSANDRAS ŽILINSKAS – Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Lietuvos ypatingojo archyvo informacija.
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
