Šiame pajūrio krašte nuo pat XVI amžiaus kūrėsi evangelikų liuteronų ir kitos reformuotosios bažnyčios bendruomenės. Iki XX amžiaus vidurio didžiausia evangelikų liuteronų bendruomenė turėjo net dvejus maldos namus ir savo kapines. Beveik prieš šimtą metų Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenę norėta padaryti Lietuvos bažnytinės provincijos dalimi. Ginčą Lietuva pralaimėjo, evangelikai liuteronai liko nepriklausomi, išsaugojo savo tradicijas. Todėl Klaipėdos krašte (kaip niekur kitur Lietuvoje) gausu protestantiškojo sakralinio paveldo. Tiesa, po Antrojo pasaulinio karo ir sovietmečio protestantų maldos namų liko daug mažiau, pastatai buvo suniokoti arba nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Šv.Jono bažnyčios akmuo ir baptistų šventovė Klaipėdoje
Daug netekčių patyrė Klaipėdos miestas, ten iki šių dienų yra išlikę dveji maldos namai. Šv. Jono bažnyčia po Antrojo pasaulinio karo buvo nugriauta. Ją dabar mena Klaipėdos senamiesčio Turgaus gatvėje šalia Jono kalnelio esantis akmuo ir informacinis stendas.
Pažintį su protestantiškąja kultūra Klaipėdoje galite pratęsti iš Turgaus gatvės keliaudami palei senąją Danės upės vagą. Taip pasieksite Bažnyčių gatvę, kurioje bažnyčių, deja, neliko. Kadaise sankryžoje su Tiltų gatve tikinčiųjų laukė reformatų ir liuteroniškoji lietuvininkų (Laukininkų arba Šv. Jokūbo) bažnyčios. Reformatų ir Laukininkų bažnyčios stovėjo viena priešais kitą.
Įveikę atstumą nuo Tiltų gatvės Vytauto gatvės link, išvysite Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčią. Tai seniausias Europoje iki šiol veikiantis baptistų bažnyčios pastatas, atlaikęs net didįjį Klaipėdos gaisrą 1854 metais. Per šį tragišką laikotarpį vokiečių liuteroniškoji ir kalviniškoji, taip pat jau minėta Laukininkų bažnyčios sudegė. Kai miestą ištiko tokia nelaimė, baptistai atvėrė savo maldos namus miestiečių reikmėms: čia vyko pamokos vaikams, pamaldas laikė kitų konfesijų dvasininkai. Kadaise bendruomenę sudarė daugiausia vokiečiai, vėliau prie jų ėmė šlietis ir lietuviai. Po karo baptistų bažnyčioje veikė jūrininkų klubas, vėliau – sandėlis, po to – Mokytojų namai. Atgavus nepriklausomybę baptistams buvo pasiūlyta statyti naujus maldos namus, bet jie atsisakė. Taip bažnyčia grįžo į tikrųjų šeimininkų rankas. Dabar į pastatą Vytauto gatvėje melstis renkasi ne tik baptistai, bet ir laisvieji krikščionys. Ant durų svečius pasitinka du užrašai: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ ir „Sekmadienis – Dievo dovana“.
Paskutinis ir labiausiai nuo istorinio miesto centro nutolęs objektas – miesto kapinių koplyčia, kuria nuo seno naudojasi įvairių krikščioniškų konfesijų tikintieji. Liepų ir Trilapio gatvių sankryžoje kadaise buvo pastatyta moderni, istorizmo bruožų turinti klinkerinių plytų kapinių koplyčia su aukštu šlaitiniu stogu ir neogotikiniu bokšteliu. Po Antrojo pasaulinio karo kolonomis paremta koplyčia buvo naudojama kaip grūdų sandėlis, vėliau atiduota stačiatikiams ir pavadinta Klaipėdos stačiatikių visų rusų šventųjų bažnyčia. Dabar liuteronų pamaldos čia vyksta tik po pietų.
Jei važiuosime link pajūrio, pamatysime, kad liuteronai savo maldos namus dar turėjo ir Karklės kaime. Senųjų karklininkų bažnyčios vietą šiuo metu žymi tik informacinis stendas, stovintis greta dviračių tako Klaipėda–Palanga. Pati šventovė, atsidūrusi prie pat sovietinio karinio poligono ribos, buvo nugriauta.
Istoriniai Plikių ir Kretingalės mūrai
Pasivaikščiojus po Klaipėdą ir aplankius Karklę, pažintį su protestantiškuoju paveldu siūlome tęsti penkiose į šiaurę nuo Klaipėdos miesto įsikūrusiose liuteronų parapijose: Palangoje, Būtingėje, Kretingoje, Kretingalėje ir Plikiuose.
14 kilometrų nuo Klaipėdos nutolusiuose Plikiuose aukštasmailį evangelikų bažnyčios bokštą pamatysite iš toli. Raudonų plytų neogotikinio stiliaus statinys – Prūsijos gotikos interpretacija. Pastatas 1896 m. iškilo šalia kelio Klaipėda–Jokūbavas. Atlaikęs skaudžius istorijos smūgius jis dabar laukia ne tik maldininkų, bet ir turistų.
Toliau maršrute – mažoji Kretingos sesuo Kretingalė. Vos 40 parapijiečių vienijanti Kretingalės evangelikų liuteronų parapija atgimė prieš trisdešimt metų. Pagrindinė tikinčiųjų šventovė išsaugota iki mūsų dienų. Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčia – neogotikinė, turi istorizmo epochai būdingų bruožų. Mūruose sustingę lauko akmenys, sienos nutinkuotos, papuoštos plytų mūro karnizais ir įrėminimais. Bažnyčia trinavė, su stačiakampio plano zakristija, vienu dideliu raudonų plytų bokštu ir keturiais stilizuotais bokšteliais. Sekmadieniais prie koplyčios esančiame bokšte skamba du varpai.
Barokinių vargonų garsai Kretingoje
Tęsti sakralinę kelionę kviečia už 23 kilometrų esanti Kretinga. Pačiame miesto centre esančioje Rotušės aikštėje išliko ir amžiaus išbandymus atlaikiusi mūrinė bažnyčia. Neogotikinė bažnyčia apjuosta raudonomis plytomis, netinkuotais akmenimis ir įrėminta aukštaskliaučiais langais. Valstybės saugoma kultūros vertybe pripažinti maldos namai Kretingoje stovi jau beveik pusantro šimto metų. Trinavėje bažnyčioje galite pamatyti Karaliaučiaus meistro Johanno Preusso pagamintus barokinius vargonus. Įspūdingą jų skambesį išgirsite pamaldų metu.
Pajūrio perlas – senoji Būtingės bažnyčia
Iš Kretingos liuteroniškasis kelias veda į Lietuvos pajūrio sostine vadinamą Palangą. Čia liuteronų parapija įkurta XX amžiaus pradžioje. Nuo 1910-ųjų Palangos liuteronai meldėsi vaistininko Oskaro Bertingo namuose. Vėliau namo antrajame aukšte buvo įrengtas erdvus kambarys, kuriame pamaldos vyko trimis kalbomis: lietuvių, latvių ir vokiečių. Pirmieji parapijos namai pašventinti ir atidaryti 1928 metais, Jūratės gatvėje. Tarpukariu čia stovėjusi evangelikų liuteronų bažnyčia sudegė 1938 metais. Sovietmečiu parapijos veikla buvo nutraukta, vėliau maldininkai vykdavo į Būtingę ar Klaipėdą. Prieš penkerius metus bažnyčia atstatyta ir dabar lankytojų laukia Virbališkės kvartale, Saulėtekio tako gatvėje. Tiesa, senosios dvasios čia nelikę. 25 metrų aukščio moderni bažnyčia tarsi skelbia, kad kartu su laikais keičiasi ir žmonės. Palangoje tikinčiuosius melstis kviečia trys iš Vokietijos atgabenti varpai ir Kelno mieste įsigyti vargonai.
Keliaujantys šiuo maršrutu, turėtų užsukti ir į Būtingės gyvenvietę. Į Latvijos pasienį atsirėmęs miestelis priklauso Palangos miesto savivaldybei. Į rytus nuo Šventosios gyvenvietės, prie Palangos–Liepojos kelio, veikia senoji Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia. Šios bažnyčios parapijai – daugiau nei 450 metų. Remiantis istorijos šaltiniais, parapija yra viena iš keturių seniausių Lietuvoje. Iš akmenų ir plytų statyta bažnyčia – seniausi Palangos savivaldybės teritorijoje esantys į kultūros vertybių registrą įrašyti maldos namai. Stačiakampio formos bažnyčia pastatyta beveik prieš du šimtmečius (1824 m.). 1866 metais prie tradicinio neogotikinio statinio pristatytas bokštas, o 1926 metais į grakštų, smailių formų bokštą įkeltas Liepojoje nulietas varpas. Ši bažnyčia – valstybės saugomas, regioninės reikšmės kultūros paveldo objektas, kurį tikrai verta pamatyti.
Kaizerio žmonos dovana Nidoje
Istoriškai susiklostė, kad Kuršių nerijoje, kaip ir visame Klaipėdos krašte, vyravo evangelikų liuteronų tikėjimas. Neringoje stovi dvi iki šių dienų veikiančios bažnyčios. Senųjų nerijos gyventojų būta labai religingų. Religingumą, matyt, skatino nuolatinė grėsmė negrįžti iš jūros.
Pusiasalyje svečius pirmiausia pasitinka mūrinė Juodkrantės bažnyčia, statyta 1885 metais. Raudonų plytų pastatą puošia 21 metro aukščio bokštas. Bokšte iškilmingomis progomis skamba plieninis varpas, languose – spalvoti dailininko A. Bružo vitražai. Sovietmečiu bažnyčioje buvo įrengtas sandėlis, daug vertybių sunaikinta. Vėliau bažnyčia restauruota, 1976–1989 m. joje veikė Miniatiūrų muziejus. Atgimimo laikotarpiu bažnyčia grąžinta tikintiesiems.
Kitas Kuršių nerijos paveldas, priklausantis liuteronams, yra Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. Neogotikinio stiliaus maldos namai išoriškai panašūs į Juodkrantės, tačiau Nidos bažnyčia, stovinti ant kalvelės ir apsupta pušų, turi visai kitą aurą. Nidos bažnyčios viduje įtaisyti puikūs Karaliaučiaus firmos „Gebauer“ vargonai. Pakėlus galvą aukštyn, galima pamatyti kitą vertybę – kaizerio žmonos Augustės Viktorijos dovaną: tris šviestuvus, apšviečiančius medines lubas ir langų vitražus. Pačių šviestuvų iki mūsų dienų nepavyko išsaugoti, todėl pagamintos tikslios jų kopijos. Šalia Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios yra XIX–XX amžiaus Nidos etnografinės kapinės. Čia parimę originalūs antkapiniai paminklai – krikštai, viena seniausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Vyrams juos dirbdindavo iš ąžuolo, uosio, o moterims – iš liepos. Antkapiniai ženklai buvo statomi mirusiojo kojūgalyje, manyta, kad įsitvėrus krikšto, sielai būdavo lengviau pakilti iš kapo. Savo siluetu Nidos krikštas primena medį, o iš arčiau restauruotus krikštus pamatyti galima tolimajame kapinių kampe. Kai kurie senieji antkapiai pažymėti gotiškais rašmenimis.
Svarbi stotelė – Švėkšnoje ir Šilutėje
Sakralinė kelionė bus tikrai visavertė, jei apsilankysite Šilutėje. Miesto centre esančioje Lietuvininkų gatvėje dėmesį iškart prikaustys didingas baltas pastatas. Kadaise laikyta viena gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių Šilutės bažnyčia išskirtine išvaizda garsėja iki šiol. Maldos namai pastatyti 1926 metais pagal architekto K. Gutknechto projektą. Bažnyčia puikuojasi 50 metrų aukščio bokštu su trimis varpais ir miesto laikrodžiu. Pastato viduje stovi įspūdingas altorius, kurio centre – dailininko, buvusio Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus Richardo Pfeiferio freska su 120 originalaus dydžio figūrų.
Visai šalia ir kitas vokiško gyvenimo būdo atspindys – senosios evangelikų liuteronų kapinės. Nors nemažai kapaviečių paminklų su epigrafais buvo smarkiai apgadinti, dalis jų išliko ir iki šiol primena senųjų lietuvininkų būdą.
Šimtmečių dvasią saugo ir 26 kilometrų nuo Klaipėdos įsikūrusioje Švėkšnoje šaknis įleidusi senoji liuteronų bažnyčia. Pirmieji maldos namai čia pastatyti 1819 metais. 1856 metais bažnyčią nusiaubė gaisras, šiandien toje vietoje stovi paminklas šv. Florijonui. Dabartinė lauko akmenų mūro bažnyčia pastatyta po dešimties metų, o keturkampis bokštas šalia jos atsirado dar po 45 metų. Dabar bažnyčios interjere vyrauja ruda ir žydra spalvos, centrinį altoriaus paveikslą 1906 m. nutapė Robertas Rovė.
Už 4 kilometrų – Nikėlų kaime yra veikiančios Švėkšnos parapijos evangelikų liuteronų kapinės. Čia pamatysite metalinių kaltinių ar lietinių savitos ornamentikos kryžių, įdomios kompozicijos tvorelių. Šiose kapinaitėse iki šių dienų vyksta mirusiųjų pagerbimo šventės. Kapinių švenčių tradicija įrašyta į Lietuvos liaudies kultūros centro sudarytą Lietuvos nematerialiosios kultūros paveldo sąrašą.
Mažąją Lietuvą pažinsi, jei šimtą kilometrų numinsi.
