Armėnų tautos padėka lietuviui atgaivino prisiminimus apie žudynes Sumgaite

Atsargos karininkas Saulius Paliulis sulaukė netikėtos padėkos – Armėnijos gynybos ministerijos medalio už tai, kad prieš 14 metų būdamas Vengrijoje grėsmės akivaizdoje vieną armėnų karininką gynė nuo mirties.

Armėnijos ambasadorius T.Mkrtchyanas atsargos karininkui S.Paliuliui įteikė apdovanojimą už narsą.<br> G.Pilaičio nuotr.
Armėnijos ambasadorius T.Mkrtchyanas atsargos karininkui S.Paliuliui įteikė apdovanojimą už narsą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos apskrities biblioteka - parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos apskrities biblioteka - parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Armėnai atidarė parodą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Armėnai atidarė parodą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Armėnų parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Armėnų parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdoje studijuoja merginos iš Armėnijos.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdoje studijuoja merginos iš Armėnijos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Armėnai nepamiršo S.Paliulio poelgio Budapešte.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Armėnai nepamiršo S.Paliulio poelgio Budapešte.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 S.Paliulis padėkojo už apdovanojimą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 S.Paliulis padėkojo už apdovanojimą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos armėnų bendruomenės sveikinimai.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos armėnų bendruomenės sveikinimai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Parodos akimirkos.<br> G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (24)

Gediminas Pilaitis

May 19, 2018, 11:09 AM

Lietuviui kariui apdovanojimas įteiktas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, kur atidaryta istorinė paroda apie armėnų tautos genocidą sovietmečiu Azerbaidžane „Sumgaitas 30“.

Karininkui - medalis už narsą

„Susirinkome čia ne tik tam, kad prisiminę tragedijas ir aukas išvengtume panašių kruvinų incidentų, bet ir tam, kad pagerbtume žmones, kurie rizikuodami savo gyvybe gelbėjo kitus. Armėnų tauta jums bus dėkinga amžinai už tai, ką padarėte jos labui“, – įteikdamas S.Paliuliui buvusio šalies premjero Vazgeno Sargsyano vardu pavadintą medalį už narsą pareiškė Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtchyanas.

Buvęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataljono vadas klaipėdietis S.Paliulis tokios padėkos sulaukė už tai, kad 2004 metais dalyvaudamas Vengrijos sostinėje Budapešte pagal „Partnerystės vardan taikos“ programą vykusiame NATO renginyje armėną karininką Hayką Makuchyaną apgynė nuo sužvėrėjusio azerbaidžaniečio karininko Ramilio Safarovo išpuolių.

Tačiau tragedijos išvengti nepavyko  – prieš tai R.Safarovas jau buvo kirviu užkapojęs vieną bendrabučio kambaryje miegojusį Armėnijos karį Gurgeną Margaryaną. Įsiutęs azerbaidžanietis nurėžė jam ir galvą. S.Paliuliui pavyko apginti kitą armėną karininką, su kuriuo jid gyveno viename kambaryje. Žudiką suėmė ir nuginklavo vengrų policija.

Krauju apšlakstytas išpuolis Budapešte sukrėtė tarptautinę bendriją – Vengrijos teismas R.Safarovą už tyčinę žmogžudystę nuteisė kalėti 30 metų be teisės į amnestiją. Tačiau po šešerių metų kalinys buvo perduotas Azerbaidžanui.

Tuomečio Azerbaidžano prezidento Heidaro Alijevo, kuris sovietmečiu buvo renkamas į Sovietų Sąjungos TSKP Polititinį biurą, asmeniniu dekretu armėno kario krauju susitepęs R.Safarovas atleistas nuo paskirtos bausmės už žmogžudystę.

Naktį surengė kruviną išpuolį

S.Paliulis nenoriai kalba praeities įvykius. Pasak jo, situacija tą naktį iš tikrųjų buvo grėsminga – pastate, kur gyveno į NATO aljanso organizuotus anglų kalbos kursus suvažiavę įvairių tautybių kariai, R.Safarovas elgėsi keistai. Bendrabutyje kažką šūkaliojo apie kerštą, jau užkapojęs vieną armėną su kirviu veržėsi į gretimą kambarį – buvo sumanęs nužudyti ir kitą.

„Bandžiau jį nuraminti, neleidau įsiveržti į mūsų kambarį. Išsigandęs agresyvaus augaloto azerbaidžianiečio armėnas jau rengėsi šokti per langą iš ketvirtojo aukšto“, – kruviną incidentą Vengrijoje prisiminė S.Paliulis.

Paaiškėjo, kad atvykęs į Budapešte R.Safarovas apgalvotai rengėsi kruvinai žudėnmės. Su makedoniečiu viename kambaryje gyvenęs vyras melsdavosi, prekybos centro „Lidl“ parduotuvėje jis buvo iš anksto įsigijo nusikaltimo įrankį – kirvį.

S.Paliulis pasakojo, jog azerbaidžanietis tą naktį NATO pajėgų vadovybės užsakytame bendrabutyje kaip pamišęs mojavo kirviu šaukdams „Alahu Akbar“: „Gal jis buvo religinis fanatikas arba paveiktas kokių nors kvaišalų?“

Nuožmiam žudikui – kankinio laurai?

Specialiajame prezidento H.Alijevo apsaugos padalinyje tarnavęs aukštaūgis karys, pasak S.Paliulio, net tris kartus mėgino laužtis į kambarį: „Nežinau, kodėl tą naktį mes užrakinome duris – gal dėl to, kad į NATO kursus atvykę du azerbaidžaniečiai visą laiką nuožmiais žvilgsniais varstydavo armėnus“.

R.Safarovo agresiją galėjo sukelti įsisenėjęs Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas dėl Kalnų Karabacho, šių šalių nesantaiką kurstantys įvykiai Sumgaite, Baku ir Kirovobade, kur sovietmečiu buvo įsiplieskę etniniai konfliktai. Juos armėnai tapatina su turkų genocidu XX amžiaus pradžioje, o azerbaidžaniečiai galvoja kitaip - dėl visko kaltina savo kaimynus.

„Vengrijos teisėsaugos įstaigų perduotas Azerbaidžanui R.Safarovas gimtinėje pelnė kankinio šlovę – buvo paaukštintas laipsniu, gavo butą, piniginę išmoką už Vengrijoje už grotų praleistus metus. Oficialusis Baku deklaravo, jog jis yra tikrojo patriotiškumo pavyzdys jaunimui, ko ne nacionalinis didvyris“,  – kalbėjo T.Mkrtchyanas.

Tarptautinė bendruomenė pasmerkė Baku valdžios atlaidumą kriminaliniu nusikaltėliu pripažintam R.Safarovui. Pastebėtas ir įvertintas Budapešte Armėnijos kario gyvybę gelbėjusio S.Paliulio poelgis – karininkas Lietuvoje buvo apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Armėnai surado dingusį gynėją

Grįžęs į Lietuvą S.Paliulis dar dvejus metus vadovavo Klaipėdoje dislokuotam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataljonui, o paskui išėjo į atsargą. Kariuomenėje jis praleido apie pusę gyvenimo.

Lietuvos kūno kultūros ir sporto instituto absolventui S.Paliuliui pravertė anksčiau įgytos žinios – buvęs lengvaatletis, atsargos karininkas šiuo metu darbuojasi Klaipėdos savivaldybėje – vadovauja Sporto ir kūno kultūros skyriui.

„Dėkoju armėnų tautai už apdovanijimą. Didvyriu nesijaučiu, manau, jog kiekvienas kariškis būdamas mano vietoje mėgintų apginti šalia esantį žmogų, jeigu jo gyvybei grėstų mirtinas pavojus“, – savo nuopelnų nesureikšmina S.Paliulis.

Armėnai irgi norėjo pagerbti tautiečio gyvybę gelbėjusį S.Paliulį, jo visur ieškojo, bet nesurado.Tuo metu išvykęs į Lenkiją lietuvis tarnavo tenykštėje NATO bazėje, vėliau persikėlė į JAV, kur organizavo Lietuvos karinės misijos Afganistane reikalus.

Sumgaito tragedijos atgarsiai

Klaipėdos apskrities bibliotekoje eksponuojama paroda skirta prieš 30 metų Azerbaidžano mieste Sumgaite įvykusiai šiurpiai tragedijai – per armėnų ir azerbaidžianiečių konfliktą tada nukentėjo ir žuvo daugybė žmonių.

Istorinėje parodoje pristatomos kruopščiai surinktų autentiškų dokumentų kopijos, aukų mirties liudijimai, tarptautinės benduomenės, žymių pasaulio žmonių, žiniasklaidos reakcija į įvykius Sumgaite ir kitose vietovėse. Yra žinių, kad žmonės prieš mirtį buvo mušami ir žiauriai kankinami.

„Sumgaite tuo laiku gyveno apie 17 tūkstančių armėnų. Tai, kas ten įvyko, buvo dar nematyto laukinio žiaurumo savivalės akcija, suorganizuota ir paremta sovietinės Azerbaidžano valdžios. Kremlius stengėsi nutylėti, kad pramoniniame mieste būta neramumų ir riaušių, kad ten pralietas armėnų kraujas“, – pristatydamas parodą kalbėjo T.Mkrtchyanas.

Surengtus pogromus ambasadorius vertino kaip žiaurų sovietinės Azerbaidžano valdžios atsaką į teisėtą Kalnų Karabacho institucijų reikalavimą peržiūrėti 1921 metų deklaraciją, pagal kurią ši etninių armėnų nuo seno apgyvendinta teritorija Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino sprendimu atiteko Azerbaidžanui.

Parodoje „Sumgaitas 30” eksponuojami aukų dokumentai, jų fotografijos, publikacijų faksimilės – akivaizdus įrodymas, jog ko ne visi žuvę armėnai kilę būtent iš Azerbaidžanui perleisto Kalnų Karabacho apylinkių.

Skaudžios praeities pamokos

SSRS valdžia oficialiai skelbė, jog žuvo apie tridešimt žmonių, buvo sužeistųjų. Tačiau žuvusiųjų giminaičiai, kurie Sumgaite, Baku, Mardakayne ieškojo dingusių žmonių, ten atrado daugiau kaip šimtą sužalotų ir išniekintų lavonų. Armėnai to meto įvykius Sumgaite vertina kaip protu nesuvokiamo naujųjų laikų genocido proveržį

Klaipėdos armėnų bendruomenės vadovas Albertas Albertjanas parodos organizatoriams padėkojo už pastangas priminti skaudžias tautos tragedijas ir aukas: „Sumgaito tema mums labai svarbi. Jeigu tauta užmiršta arba iškreipia savo praeitį, likimas būtinai privers tai prisiminti. Istorinė atmintis – būtina armėnų ir kitų tautų išlikimo, jų kultūros apsaugos sąlyga“.

T.Mkrtchyanas sielojasi, jog genocidui palanki aplinka Azerbaidžane ir šiandien ne slopinama, o skatinama, pasak jo, padėtis tampa vis pavojingesnė: „Šioje šalyje neapykanta propaguojama valstybės lygmeniu, istorija falsifikuojama, kuriamos išgalvotos „fake news“ stiliaus istorijos, į kitas šalis eksportuojami vien tiktai neigiami armėnų įvaizdžiai“.

Parodoje eksponuojami istoriniai dokumentai iš Armėnijos nacionalinio archyvo pirmą kartą buvo surinkti į bendrą visumą ir susisteminti. Jie taip pat yra saugomi ir Lietuvos archyvuose.

Paroda „Sumgaitas 30” prieš mėnesį eksponuota ir Vilniuje, Lietuvos genocido muziejuje.

 

 

 

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?