Legendomis apipintas kraštas kviečia klajoti vandens ir atminties keliais

Pajūrio kraštą dažnas turistas suvokia kaip vandens kraštą, kuriame laukia išsvajotos atostogos. Smėlis, bangos, pasivaikščiojimai molu ir romantiški saulėlydžiai – vien tai tampa priežastimi keliauti ir atrasti pamario vietoves.

 Paminklas Jonui Karoliui Chodkevičiui.
 Paminklas Jonui Karoliui Chodkevičiui.
 Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia.
 Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia.
 Neoklasicistinio stiliaus Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčia-mauzoliejus.
 Neoklasicistinio stiliaus Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčia-mauzoliejus.
Gargždų miesto senųjų kapinių neoklasicistinio stiliaus vartų arka (XIX a. I p.).
Gargždų miesto senųjų kapinių neoklasicistinio stiliaus vartų arka (XIX a. I p.).
 Gargždų žydų žudynių vieta.
 Gargždų žydų žudynių vieta.
 Gargždų žydų žudynių vieta.
 Gargždų žydų žudynių vieta.
 Žydų senosios kapinės.
 Žydų senosios kapinės.
 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių kryžius Tautos skausmui atminti.
 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių kryžius Tautos skausmui atminti.
 Drevernos k. kapinėse išsaugoti senųjų lietuvininkų antkapiniai paminklai-krikštai.
 Drevernos k. kapinėse išsaugoti senųjų lietuvininkų antkapiniai paminklai-krikštai.
 Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia.
 Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia.
 Etnografinės kapinės ir krikštai.
 Etnografinės kapinės ir krikštai.
 Žvejų sodybos.
 Žvejų sodybos.
 Paminklas G. D. Kuvertui (Nida).
 Paminklas G. D. Kuvertui (Nida).
 Paminklas G. D. Kuvertui (Nida).
 Paminklas G. D. Kuvertui (Nida).
 Grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus.
 Grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus.
 Grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus.
 Grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus.
 Paminklas Jurgiui Pabrėžai.
 Paminklas Jurgiui Pabrėžai.
 Paminklas Berekui Joselevičiui.
 Paminklas Berekui Joselevičiui.
 Paminklas Mahatma Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui.
 Paminklas Mahatma Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui.
 Muižės kapinės.
 Muižės kapinės.
 Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia.
 Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia.
Daugiau nuotraukų (22)

Lrytas.lt

Jun 14, 2018, 9:17 AM, atnaujinta Jun 14, 2018, 10:36 AM

Tačiau autentikos, tautinio identiteto, istorijos entuziastams ir puoselėtojams šis kraštas turi sukaupęs kur kas daugiau paslapčių ir legendų, kurios buvo kuriamos ištisus šimtmečius.

Svečiuodamiesi pajūrio krašte leiskitės atminties keliais, atversiančiais naujų žiūros taškų į tradicijas, kurios formavo tautines, patriotines ir folkloro vertybes.

Planuodami kelionę į pajūrį, aplankykite Gargždų miestą, kurio šiaurinė riba eina išilgai automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Gargždai, nutolę 17 km į rytus nuo Klaipėdos, yra ne tik rajono savivaldybės administracinis centras, bet kartu ir unikalus, autentiškas, turizmui palankus objektas.

Centriniai mūriniai Gargždų senųjų kapinių vartai yra menkai išlikusio Gargždų architektūros paveldo fragmentas, miesto parapijos ir dvaro istorinio ryšio atspindys. Vartai yra ryškiausias XIX a. 4-ajame dešimtmetyje–XX a. pradžioje susiformavusios kapinių istorinės kompozicijos elementas.

Jie (kaip ir pačios kapinės) stovi buvusio Gargždų dvaro žemėje. XIX a. pabaigoje išmūryti kapinių vartai turi neoklasicizmo bruožų. Jų statytojas nežinomas, tačiau, žvelgiant į antkapius, iki šiol galima rasti apie 70 įvairių formų antkapinių paminklų su memorialiniais įrašais hebrajų kalba.

Kapinėse pradėta laidoti maždaug XVII a. viduryje. Išlikusi tik nedidelė dalis – vietinių gyventojų liudijimu, kapinės kadaise užėmė apie 4 hektarų plotą. Naikinti šią amžinojo poilsio vietą pradėta Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečiai čia kasė gynybinius įtvirtinimus. Nuo jų nukentėjo kai kurios kapinių dalys.

8-ajame dešimtmetyje Klaipėdos rajono valdžios nutarimu dalis kapinių teritorijos buvo išdalinta kolektyvinių sodų sklypams. Taip buvo sunaikintos istoriškai susiformavusios kapinių teritorijos ribos, kapų eilių išdėstymas, išvežti seni paminklai. Išlikusią kapinių dalį žymi metalinė tvora.

Svečiuodamiesi Gargžduose, leiskitės tyrinėti Gargždų žydų žudynių vietos – čia 1941 m. birželio 24 d. nacistinės Vokietijos valdžios organizuotos ir Tilžės gestapo, Tilžės SD, Klaipėdos pasienio policijos komisariato, Klaipėdos apsaugos policijos, lietuvių policijos, baltaraiščių įvykdytos egzekucijos metu nužudytas ir užkastas 201 Gargždų miesto vyras žydas, tarp kurių – keletas lietuvių komunistų.

Autentiškas istorijas iki šiol iš lūpų į lūpas perduodantys šio krašto istorijos entuziastai ir tyrinėtojai ne tik pasidalys pasakojimais apie istorines to meto aplinkybes, bet būtinai nurodys ir kitas žymias vietas bei objektus, kurie pamario krašte atskleidžia tautinės atminties kelio vingius, nuokalnes ir platumas.

Gargždų parko prieigose nuo 1989 m. stūkso pašventintas kryžius „Tautos skausmui atminti“. Šventinant jį čia pirmą kartą paminėta Gedulo ir vilties diena, skirta 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungos pradėtiems masiniams gyventojų trėmimams į Sibirą atminti.

Iš 11 Klaipėdos rajono seniūnijų 1941–1953 m. buvo ištremti (apytiksliai) 2402 gyventojai. Jų laukė prievartinis gyvenimas tam nepritaikytuose barakuose ir vergiškas darbas atkampiausiuose SSRS regionuose.

Skaudi tautos patirtis kartu augino ir besąlygišką tikėjimą, pagarbą gimtajai šaliai. Svečiuodamiesi šiame krašte, aplankykite Drevernos kaimą Klaipėdos rajono pietvakariuose, šalia Drevernos upės ir Kuršių marių. Drevernos pakraščiu driekiasi karaliaus Vilhelmo kanalas (iškastas 1863–1873 m.), kuriuo laivai iš Nemuno pasiekdavo Klaipėdą neišplaukdami į Kuršmares.

Prie įvažiavimo jus pasitiks meninė rodyklė – kelių metrų aukščio Neptūnas, laikantis žuvį su Drevernos pavadinimu (skulptūros autoriai J. Bardauskas ir J. Jurgelevičius).

Dreverna, minima jau XIII amžiuje, buvo svarbus prekybinis centras, joje vykdavo dideli žuvų turgūs (vietovė dar vadinta Strykiais). Drevernos kaimo kapinėse taip pat rasite išsaugotų senųjų lietuvininkų antkapinių paminklų -– krikštų.

Atraskite pajūrio turtus 

Šalia Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios yra XIX–XX amžiaus Nidos etnografinės kapinės. Etnografinėse kapinėse iki šiol išlikę originalių formų medinių antkapinių paminklų – krikštų, kurie būdingi Kuršių nerijai.

Krikštas – viena iš seniausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Pagaminti iš storos profiliuotos lentos, savo siluetu krikštai primena medį, dažnai jų šonuose būdavo išpjaustinėjami paukšteliai. Manoma, kad krikštas yra mitologinio pasaulio medžio, jungiančio visas visatos dalis, atspindys.

Dvasine prasme tai yra vėlės arba maldos kelias į dausas, dangiškąsias sferas. Kapinės yra atviros lankytojams, jose palaidotas garsus menininkų mecenatas Hermanas Blode, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios statytojas kunigas Gustavas Echternachas, miesto garbės piliečiai – architektas Algimantas Zaviša, taip pat menininkas Eduardas Jonušas ir miesto meras Stasys Mikelis.

Nida nuo seno žavi savo gamtos grožiu. Tačiau ne visi turistai girdėjo, kad žvejų kaimus užpustydamas smėlis vis vijo jų gyventojus iš vienos vietos į kitą, o per 1706–1846 m. laikotarpį smėlio audrų aukomis tapo net 14 kaimų.

Senoji Nida taip pat liko palaidota smėlyje. Siekiant suvaldyti negailestingas stichijas XIX amžiaus I pusėje medžiais želdinti šią vietovę ėmėsi pašto stoties viršininkas Gottliebas Dovydas Kuwertas kartu su savo sūnumi Georgu. Nelengva buvo į negyvą jūros smėlio žemę įterpti ir joje užauginti medį.

Kol visame pajūrio ruože nebuvo suformuotas apsauginis pylimas, daigelius kelis kartus vis užpustydavo smėlis. Kuwertai vakarinėje kelio pusėje statė užuovėjas, sodino vėjui ir sausrai atsparių augalų rūšis. Čia gimę ir augę, jie gerai pažino Nidos apylinkes, pavojingiausias ir pirmiausia želdintinas vietas.

Šių garbių vyrų apsodintas miškas išgelbėjo Nidą ir apsaugojo Pašto kelią nuo užpustymo. Kuwertai palaidoti Nidos senosiose Miškininkų kapinaitėse. Dėkingi nidiškiai įamžino tėvo ir sūnaus kovą su smėliu kapuose taurės formos paminklėliu.

Ant paminklo lotynų kalba užrašyta padėka: „<…> kurio sūnus Georgas Dovydas Kuwertas Meloviškis, miręs 1856 m., pirmasis pradėjo želdinti miško medžiais liūdną Nidos dykynę“.

Įspūdingos šalia Nidos esančios kopos jau pavergė ne vieną širdį ir visada vilioja sugrįžti. Tarp didžiausių kopų yra Parnidžio kopa su saulės laikrodžiu, neleisiančiu jums pamiršti, kad, planuodami kelionę pajūrio krašte, pasiliktumėte laiko žymiajai grafų Tiškevičių koplyčiai-mauzoliejui Kretingos rajone aplankyti.

Istorinių paminklų miestas

Viename betoninių postamentų, kriptoje, buvo užmūryti Žiemos sodo įkūrėjo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) ir jo žmonos Sofijos Tiškevičienės (1837–1919) palaikai. Didikai palaidoti prašmatniuose sarkofaguose.

Mokslininkams ir muziejininkams praardžius sutuoktinių palaikų slaptavietę paaiškėjo, kad grafų amžinojo poilsio vieta prieš kelis dešimtmečius buvo apiplėšta: vandalai pagrobė vieną iš dviejų grafo kardų, nuplėšė antpečius su sidabriniais epoletais, kitais kultūrą ir tradicijas perteikiančiais objektais.

Kretingos rajonas itin gausus ir turtingas istorinių paminklų, kurie skirti žymiems kultūros veikėjams pagerbti. Paminklas Kretingos miesto bažnyčios vienuolyno ir mokyklos įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui (1560–1621) pastatytas 2009 metais (architektas Adomas Skiezgelas, skulptorius Rimas Eidėjus).

Prasivėrusios durys yra pagrindinis paminklo akcentas, ant jų įkomponuotas paties J. K. Chodkevičiaus bareljefas. Granito ir bronzos kompozicija įkūnija idėją ir sukuria įspūdį, tarsi pats didikas sugrįžęs žiūrėtų į savo nuveiktus darbus ir Kretingą – tokią, kokią ją pažįstame šiandien.

Kretingoje aplankykite ir paminklą Jurgiui Ambrozijui (Ambraziejui) Pabrėžai priešais Kretingos bažnyčią. Šis objektas byloja apie kretingiškių dėkingumą didžiajam žemaičiui ir dvasininkui už ištiestą pagalbos ranką vargo ištiktiems žmonėms, už meilę gimtajai kalbai ir kraštui.

Dvasiškas tėvas J. A. Pabrėža, pranciškonas, gydytojas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, botanikas, – vienas iškiliausių XIX amžiaus švietėjų.

Daugelis Kretingos miesto gyventojų laiko tėvą Ambroziejų šventuoju, lanko jo kapą, meldžia užtarimo nuo ligų ir nelaimių. Broliai pranciškonai dar prieš karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę.

1993 metais priešais vienuolyną ir bažnyčią iškilo paminklas (autorius – skulptorius Algirdas Bosas). Žymaus kunigo vardu pavadinta gimnazija Kretingoje, prie kurios stovi medinis paminklas, mieste yra jo vardo gatvė.

Atminties keliais mindami Kretingoje nesunkiai rasite ir paminklą Berekui Joselevičiui. Paminklas iš Kretingos kilusiam žydų kilmės Abiejų Tautų Respublikos karvedžiui, kovotojui už tautų laisvę, pastatytas 2015 metais (autoriai – architektas Vytenis Mazurkevičius ir skulptorius Gintautas Jonkus).

Karvedys, Tado Kosciuškos sukilimo dalyvis, Napoleono armijos karininkas B. Joselevičius skelbė laisvės, lygybės ir brolybės idėjas, kurios jį užvaldė ir tapo viso gyvenimo siekiu ir tikslu.

Kretingos miesto gyventojai savo svečius kviečia susipažinti su šia kultūrine figūra, atspindinčia ne vien vietinės, bet ir valstybinės reikšmės vertybes, prie kurių formavimo prisidėjo minėtas ryškus laisvės kovotojas.

Įamžino Indijos tautų tėvą

Lankydamiesi pajūrio krašte į savo maršrutą įtraukite Šilutės apylinkes. Šis miestas įkurtas vakarinėje Lietuvos dalyje, Klaipėdos krašte, netoli Kuršių marių ir Rusnės salos.

Šilutė – pamario krašto, Šilutės rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Per miestą teka Šyšos upė, kuriai priklausantis mažųjų laivų uostas traukia turistų dėmesį.

Lankantis Šilutėje nevalia praleisti galimybės savomis akimis pamatyti Mahatmos Gandi ir Hermano Kalenbacho paminklą Rusnėje, Atmatos krantinėje. Iškilus paminklas 2015 metais atidengtas Indijos tautos tėvui M. Gandi ir jo bendražygiui, Rusnės sūnui H. Kalenbachui.

Skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurtas ir rėmėjų lėšomis pastatytas paminklas unikalus tuo, kad garbina dviejų žmonių draugystę. Anot diplomatų, tikimasi, kad skulptūra skatina Indijos, kartu ir viso pasaulio, susidomėjimą Lietuva.

„Lietuva Indijoje kol kas mažai žinoma valstybė. Tai viena iš gerų progų atkreipti Indijos visuomenės dėmesį ir į H. Kallenbacho asmenybę, ir į Lietuvą“, – BNS teigė Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša.

Važiuojant į Ventės ragą, kairėje kelio pusėje yra Muižės kapinaitės, kuriose dar išlikę senųjų užrašų ant kryžių. Po didžiuliu ąžuolu palaidotas vyriausias Kuršių marių inspektorius, etnografas, žvejų ženklų, vėtrungių kūrėjas E. W. Berbomas (1786–1863).

1844 metais jis įvedė vėtrunges kaip Kuršių marių žvejų laivų žymėjimo ženklus. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių tuo metu nebuvo niekur kitur Europoje. Puošnumu šioms vėtrungėms nenusileidžia ir Šilutės bažnyčia, kuri buvo laikoma vienais gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų maldos namų.

Bažnyčia pastatyta 1926 metais (pagal architekto K. Gutknechto projektą). Jos išorėje dominuoja net 50 metrų aukščio bokštas, kuriame yra trys varpai ir miesto laikrodis.

Maldos namų puošmena – įspūdingas altorius. Tai dailininko, buvusio Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus Richardo Pfeiferio nuopelnas. Ant 80 kv. m altoriaus sienos jis nutapė freską su 120 originalaus dydžio figūrų. Viršuje, virš altoriaus, priešais Dievo Avinėlį, klūpo Adomas ir Ieva, o iš kairės ir dešinės pavaizduoti žmonės, minimi Bažnyčios istorijoje. Kitos bažnyčios sienos taip pat papuoštos biblinėmis scenomis.

Kelionės įkvepia. Pažindami vietoves susipažįstame su jų istorija ir kultūra, brandinusia iki šių dienų gyvas tradicijas ir vertybes. Planuokite maršrutą į pajūrio kraštą, į kelionės planus įtraukite objektus, kurie reikšmingi savo tautinės, religinės ir patriotinės atminties krūviu.

ATRASK. PATIRK. IŠSAUGOK

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.