Kauno rajono savivaldybės užsakymu piliakalnis ir jo prieigos bus labiau pritaikytos visuomenei.
Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje, apačioje driekiasi Kačerginės dviračių takas, šalia dunkso miškas.
Statybininkai jau iškirto nevertingus krūmokšnius, todėl nuo piliakalnio atsivėrė įspūdinga Nemuno ir Nevėžio santaka, Raudondvario bažnyčios bokštai. Iki Pyplių iš Kauno galima atminti ir dviračių taku.
Pietinėje Pyplių piliakalnio pusėje bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, šioje vietoje jau atlikti archeologiniai tyrimai. Senieji laiptai keičiami naujais. Aukščiausioje piliakalnio vietoje planuojama įrengti apžvalgos aikštelę su lauko baldais.
Šiaurinėje dalyje taip pat atsiras laiptai. Kalno papėdėje bus įrengta poilsio aikštelė ir stovai dviračiams, per griovį nutiestas lieptelis. Numatytos vietos informaciniams stendams.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sakė, kad Pyplių piliakalnis bus puiki vieta etnografiniams renginiams, bendruomenių šventėms, čia galės vykti ekskursijos, atviros istorijos pamokos.
„Kartu tai bus gera vieta pailsėti nuo miesto triukšmo, pasivaikščioti, pasiklausyti paukščių čiulbesio ir ramaus Nemuno tekėjimo“, – sakė meras.
Kasinėdami piliakalnį ir jo prieigas archeologai aptiko įvairių laikotarpių radinių. Jie leidžia teigti, kad gyvenimas čia vyko jau nuo paleolito, kai pirmieji į Lietuvos teritoriją atklydę elnių medžiotojai šioje vietoje buvo įrengę stovyklavietę.
Palankios sąlygos kurtis Pypliuose gyventojams išliko ir vėlesniais laikais. Senovės gyvenvietės teritorijoje rastas beveik visas grublėtosios keramikos puodas. Taip pat aptikta geležies lydymo krosnelė, datuojama VIII–XI a., kryžiuočių arbaleto strėlės antgalis, kitų radinių.
Pyplių piliakalnio tvarkymo darbus statybininkai planuoja užbaigti jau šiemet.
