Iki šiol XIX amžiaus rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti Kopgalio kaimas buvo laikomas geologiškai jauniausiu Lietuvos žemės kampeliu.
Archeologų aptikti radiniai verčia perrašyti šios vietovės istoriją.
Atkurs išnykusį kaimą
Lietuvos jūrų muziejus planuoja atkurti Kopgalio kaimą, kur dabar išsidėsčiusi etnografinė pajūrio žvejo sodyba.
Archeologiniai kasinėjimai šioje teritorijoje vyksta nuo 2012 metų. Darbai atliekami vykdant projektą „Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parkas Kopgalyje“.
Nustačius senųjų pastatų vietas, bus bandoma juos atkurti ir vėliau panaudoti muziejaus reikmėms.
Nustatė 8 pastatų vietas
„Archeologinių tyrimų metu jau ištirti 162 kvadratiniai metrai teritorijos, nustatytos aštuonių senųjų pastatų vietos.
Manoma, kad trys jų buvo gyvenamieji namai, penki – ūkiniai pastatai.
Kaip ir tikėtasi, didžioji dalis radinių yra iš XIX amžiaus ir XX amžiaus pirmosios pusės. Tai buitinės keramikos dirbiniai, daiktai, susiję su žvejyba, karyba, prabangos atributai.
Kopgalio kaimas rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti nuo 1840 metų, o 1978-aisiais kaimo istorija baigiasi, nes jis susiliejo į vieną administracinį vienetą – Smiltynę“, – pasakojo archeologas Klaidas Perminas.
Šiemetiniai radiniai – tiesiog maloni staigmena. Galima teigti, kad žmonės čia gyveno prieš penkis tūkstančius metų. Tie radiniai nėra atsitiktiniai – iš kur nors atnešti, kažkieno pamesti ar jūros išplauti.
Yra požymiai ir specialios metodikos, padedančios nustatyti, kad radiniai buvo naudojami būtent šiose vietose.
Radiniai – ir kitose vietose
Bene didžiausias atradimas – akmeninis kirvukas. Taip pat rasta akmens amžiaus neolito laikotarpiui (III tūkstantmetis prieš Kr.–II tūkstantmečio pr. Kr. pradžia) būdingų titnago dirbinių: gremžtukas, rėžtukas, grandukas, skaldytiniai, nuoskalos labai smulkiais ašmenimis.
„Tai iš tiesų akmens amžiuje žmonių naudoti darbo įrankiai. Anksčiau akmens amžiaus reliktų užfiksuota prie Juodkrantės, Gintaro įlankos, prie Pervalkos.
Prie Alksnynės pavyko aptikti kapotą šiaurės elnio ragą, siekiantį paleolito laikotarpį, – matyti, kad iš jo žmogus bandė kažką daryti, – aiškino profesorius Algirdas Girininkas. – Tie radiniai prieškariu pateko į Karaliaučiaus muziejų, kuris per karą stipriai nukentėjo, išliko tik dokumentinė medžiaga. Ir pagaliau – pirmieji akmens amžiaus dirbiniai Kopgalio vietovėje.“
Titnagą naudojo įrankiams
Iš pirmo žvilgsnio surastieji titnago gabalai gali pasirodyti tarsi natūralūs akmenys.
Tačiau specialistai įžvelgia, kad prie jų kadaise prisilietė žmogaus rankos.
Nuskėlus aštrias titago atraižėles jos naudotos žeberklams, strėlių antgaliams, peiliams.
Archeologų teigimu, titnagas galėjo būti atsigabentas iš Pietų Lietuvos arba iš Pietų Baltijos pakrantės, kad ir Riugeno salos (Vokietija).
