Kaip pranešė archyvas, šią savaitę Vilniuje lankęsis Nobuki Sugihara, apžiūrėjęs savo tėvo Ch.Sugiharos bei Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko išduotas vizas Lenkijos žydų pabėgėliams, palygino antspaudus, rašmenis ir parašus su oficialiais Japonijos konsulato dokumentais ir nustatė neatitikimų.
Be to, anot archyvo, dalyje suklastotų vizų įrašyta data yra vėlesnė nei konsulato uždarymo data.
N.Sugihara susipažino ir su Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento „svetimšalio Jano Zwartendijko“ byla, joje saugomi jo ir žmonos prašymai gyventi, dirbti Lietuvoje bei grįžti į Olandiją.
Ch.Sugihara 1939–1940 metais gyveno Kaune, ten atidarė Japonijos konsulatą. Jis kartu su olandų konsulu J. Zwartendijku čia išdavė tūkstančius „vizų gyvenimui“, išgelbėjusių ne mažiau kaip 6 tūkst. Lenkijos žydų gyvybių.
Kaip skelbia Lietuvos centrinis archyvas, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje atsidūrė apie 12 tūkst. Lenkijos žydų. Japonija taikė griežtus reikalavimus dėl tranzitinių vizų, įskaitant prievolę turėti pakankamai lėšų pragyvenimui – dauguma žydų pabėgėlių šių reikalavimų neatitiko.
Nepaisant to, Ch.Sugihara vien 1940-ųjų liepos-rugpjūčio mėnesiais išdavė beveik 2,2 tūkst. ranka rašytų vizų. Pasak liudininkų, dalį jų konsulas užpildė jau važiuodamas traukiniu į Vokietiją, o pasirašytus dokumentus mėtė pro traukinio langą.
1984 metais Ch.Sugiharai suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, jo kolegai J. Zwartendijkui šis titulas suteiktas 1997-aisiais.
