Vilniuje – mokslinė konferencija apie Lietuvos ir vokiškai kalbančių kraštų ryšius

Rugsėjo 27 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyks mokslinė konferencija „Lietuvos ir vokiškai kalbančių kraštų istoriniai ryšiai“. 

Valdovų rūmai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valdovų rūmai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 26, 2018, 5:02 PM

Ši mokslinė konferencija yra tarptautinės parodos „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ mokslinės, kultūrinės ir edukacinės programos dalis. Joje pranešimus apie daugialypius Lietuvos ir vokiškai kalbančių kraštų ryšius skaitys penkiolika mokslininkų.

„Pagrindinis šio mokslinio renginio tikslas – aptarti įvairialypius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinius ryšius su Šventosios Romos imperija, Vokiečių ordinu, Prūsija, Hanzos miestų sąjunga, Austrija, Bavarija ir kitais vokiškai kalbančiais kraštais dinastinių, politinių, diplomatinių, kultūrinių, meninių, ūkinių ir militarinių santykių aspektais“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, pabrėždamas, kad ir idėją surengti šią konferenciją įkvėpusi dabar veikianti tarptautinė paroda iš Dresdeno yra puikus šių tolygių ir įvairiapusių ryšių atspindys.

Mokslinėje konferencijoje bus siekiama pateikti mokslines įžvalgas, apibendrinti įvairiapusius Lietuvos ir vokiškai kalbančių kraštų ryšius nuo seniausių laikų iki pat XVIII amžiaus. Čia bus kalbama apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diplomatiją kryžiaus karų epochoje, ryšių su Vokietija atspindžius XIV–XVI a. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų juvelyrikos ir tekstilės radiniuose. 

Taip pat apie dinastinius ryšius ir vedybų politiką, vokišką Saksų-Magdeburgo teisę Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vokiškai kalbančių kraštų veiksnius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vilniaus rezidencijos raidoje, bendravimo su Šventąja vokiečių tautos Romos imperija XVI a. tendencijas, kultūrų sąveiką Reformacijos laikotarpiu, vokiškąsias tendencijas Lietuvos didikų autografuose XVI a. ir kt.

Apie visa tai pasakos platus būrys konferencijoje dalyvaujančių mokslininkų: prof. dr. Aivas Ragauskas (Vilniaus universitetas), habil. dr. Ingė Lukšaitė, dr. Darius Baronas, dr. Agnė Railaitė-Bardė. Dr. Rūta Čapaitė (Lietuvos istorijos institutas), prof. dr. Raimonda Ragauskienė (Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas), prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), doc. dr. Vydas Dolinskas, doc. dr. Jolanta Karpavičienė, dokt. Rasa Valatkevičienė, dokt. Eimantas Gudas (Valdovų rūmų muziejus, Vilniaus universitetas), prof. dr. Deimantas Karvelis (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), akad. dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija, Lietuvos mokslų akademija), dr. Auksė Kaladžinskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), prof. dr. Valdas Rakutis (Klaipėdos universitetas) ir kt. 

Mokslinę konferenciją „Lietuvos ir vokiškai kalbančių kraštų istoriniai ryšiai“ organizuoja Valdovų rūmų muziejus kartu su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu. Lygiagrečiai su šia konferencija Valdovų rūmuose vyks ir dar viena dvi dienas truksianti tarptautinė mokslinė konferencija „Puikūs susitikimai – VII. Konfliktas ir taikdarystė diplomatijoje (1300–1800)“. 

Joje daugiau kaip tris dešimtis pranešimų skaitys mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Danijos, Rusijos, Ispanijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Vengrijos, Kazachstano ir kitų šalių. Šias konferencijas sies pirmas plenarinis posėdis, kurio metu pranešimus skaitys prof. dr. Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas) ir prof. dr. Dariusz Kołodziejczyk (Varšuvos universitetas, Lenkija).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.