Pirmyn į tarpukario Lietuvą: į skautų stovyklas užsukdavo jų šefas Antanas Smetona

Lietuvos skautai šiemet mini savo gyvavimo šimtmetį. 2018-uosiuos Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Lietuvos skautų judėjimo metais. Šiam jubiliejui paminėti Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristatė virtualią parodą.

SKAUTŲ SUKURTI GEDIMINO STULPAI NIDOS KOPOSE.1933 m. rugpjūčio mėn.<br>LCVA nuotr.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, LIETUVOS SKAUTŲ ŠEFAS ANTANAS SMETONA ATVYKSTA Į SKAUTŲ STOVYKLĄ. Palanga, 1933 m.<br>LCVA nuotr.

LIETUVOS SKAUTŲ BROLIJOS NARIO GEDIMINO VAITEKAVIČIAUS KNYGELĖ. [1928 m. vasario 12 d.–1930 sausio 1d.].<br>LCVA nuotr.

SKAUTAI KELIA INKILUS.Kaunas, 1930 m.<br>LCVA nuotr.

PAMALDOS LIETUVOS SKAUTŲ SĄSKRYDYJE PALANGOJE.Centre – Lietuvos skautų šefo pavaduotojas Jurgis Alekna, šalia jo – vyriausiasis skautininkas pulkininkas Juozas Šarauskas.1933 m. liepos mėn.<br>LCVA (M.Smečechausko) nuotr.

LIETUVOS SKAUTŲ ORGANIZACIJOS ĮKŪRIMO 15-OS METŲ SUKAKČIAI SKIRTO SĄSKRYDŽIO METU SKAUTAI ŽYGIUOJA BALTIJOS PAJŪRIU.Palanga, 1933 m. liepos mėn.<br>LCVA nuotr.

KIRPYKLA ŠIAULIŲ SKAUTŲ VASAROS STOVYKLOJE.Šiaulių apskr., [1930 m.].<br>LCVA nuotr.

PASAULIO SKAUTŲ ŠEFAS LORDAS ROBERTAS BADENAS-PAUELAS (ROBERT BADEN-POWELL) IR JO ŽMONA OLAVE KARTU SU LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTU, LIETUVOS SKAUTŲ ŠEFU ANTANU SMETONA IR JO ŽMONA SOFIJA SĄSKRYDYJE, SKIRTAME LIETUVOS SKAUTŲ ORGANIZACIJOS ĮKŪRIMO 15-OS METŲ SUKAKČIAI.Palanga, 1933 m. rugpjūčio 17 d.<br>LCVA nuotr.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS LIETUVOS SKAUTŲ ŠEFAS ANTANAS SMETONA IR PASAULIO SKAUTŲ ŠEFAS LORDAS ROBERTAS BADENAS-PAUELAS (ROBERT BADEN-POWELL) LIETUVOS SKAUTŲ PARADO METU.Palanga, 1933 m. rugpjūčio mėn.<br>LCVA nuotr.

II-OJE TAUTINĖJE SKAUTŲ STOVYKLOJE PANEMUNĖJE.Skautai gamina pietus.1938 m. liepos mėn.<br>LCVA nuotr.

SKAUTŲ VADŲ STOVYKLOJE KARMĖLAVOJE RUOŠIAMI PIETŪS.1939 m.<br>LCVA nuotr.

JŪRŲ SKAUTŲ RIKIUOTĖ. [1940 m.]<br>LCVA nuotr.

TAURAGĖS SKAUTAI PALANGOS VASAROS STOVYKLOJE.1932 m.<br>LCVA (S. Gulbinsko) nuotr.

LIETUVOS SKAUTAI PALANGOS VASAROS STOVYKLOJE.1933 m. liepos mėn.<br>LCVA nuotr.

SKAUTAI TVIRTINA KOPAS NIDOJE. [1930 m.].<br>LCVA nuotr.

LIETUVOS SKAUTŲ VYČIAI VADŲ STOVYKLOJE PANERIUOSE.[1930 m.].<br>LCVA nuotr.

LIETUVOS SKAUTAI KAUNO GELEŽINKELIO STOTYJE PRIEŠ KELIONĘ Į ESTIJĄ.Kalba Lietuvos vyriausiasis skautininkas pulkininkas Juozas Šarauskas.1932 m.<br>LCVA (J. Bunikio) nuotr.

KUPIŠKIO MOKYKLOS GIMNAZISTĖS SKAUTĖS.[1937–1938 m.].<br>LCVA (J. Karazijos) nuotr.

SKAUTĖS PLATINA SPAUDĄ LIETUVOS SKAUTŲ SĄSKRYDYJE PALANGOJE.1933 m. rugpjūčio mėn.<br>LCVA (M. Smečechausko) nuotr.

SKAUTŲ SĄSKRYDŽIO DALYVIAI NIDOS KOPOSE.1933 m. rugpjūčio mėn.<br>LCVA nuotr.

ALYTAUS SKAUTAI SU 2-OJO ULONŲ LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTIENĖS BIRUTĖS PULKO ŽIRGAIS. Alytus, 1935 m.<br>LCVA nuotr.

JŪRŲ SKAUTĖS PRIE LAIVO ŠTURVALO. [1935 m.].<br>LCVA nuotr.

JŪRŲ SKAUTAI BURINIU LAIVU „ŠAULYS“ PLAUKIA Į ŠVEDIJĄ.[1939–1940 m.].<br>LCVA nuotr.

Daugiau nuotraukų (23)

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

2018-10-15 14:04, atnaujinta 2018-10-19 11:06

Skautai – tai visuomeninė savanoriška vaikų ir jaunimo organizacija, kurią 1907 m. įkūrė Anglijos lordas Robertas Badenas-Pauelas (Robert Baden-Powell). Jis siekė nuobodžiaujančius vaikus užimti prasminga ir įdomia veikla, ugdančia jų savarankiškumą, atsakomybę bei bendradarbiavimo įgūdžius. Šiuo metu skautų organizacijai priklauso daugiau nei 31 milijonas narių iš 216 pasaulio šalių.

Lietuvoje pirmą skautų organizaciją 1918 m. Vilniuje įkūrė karininkas Petras Jurgėla-Jurgelevičius. 1928 m. vasarą Aukštosios Panemunės šile buvo surengta pirmoji Tautinė Lietuvos skautų stovykla, kurioje dalyvavo apie 500 šios organizacijos narių. Tuo metu Lietuvoje buvo apie 2500 skautų.

1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija nutraukė skautų veiklą, tačiau ji buvo tęsiama išeivijoje: lietuvių skautų ir skaučių vienetai kūrėsi Anglijoje, JAV, Brazilijoje, Kanadoje ir kitur. Išeivijoje veikusios lietuvių skautų organizacijos siekė išsaugoti lietuvybę ir skautiškas tradicijas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia keletas skautų organizacijų: Lietuvos skautų sąjunga, Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga, Studentų skautų organizacija, „Raitija“, Jūrų skautija „Divytis“, Žemaitijos skautų organizacija, Lietuvos jūrų skautija, Visagino skautų organizacija, Lietuvos Nacionalinė Europos Skautų asociacija ir Lietuvos skautija, kuri yra Pasaulio skautų judėjimo organizacijos (WOSM) narė.

Žymiausi lietuviai skautai: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958), Pranas Žižmaras (1907–[1941 m.]/[1944 m.]), Petras Jurgėla (1930–1992). Skautų judėjimui priklauso ir Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtualią parodą „Lietuvos skautams šimtas metų“ sudaro keturios dalys: skautų veikla tarpukario Lietuvoje, skautų vasaros stovyklos, pasaulio ir Lietuvos skautų ryšiai bei JAV lietuvių skautų veikla. Daugiausia eksponatų yra atrinkta iš Lietuvos skautų sąjungos fondo. Šiame fonde saugomi Lietuvos skautų sąjungos įstatymas ir statutas, šios organizacijos narių liudijimai, Lietuvos skautų sąjungos šefo aktai, skautų organizacijų susirašinėjimo veiklos klausimais dokumentai.

Parodoje taip pat galėsite susipažinti su skautų uniformos dėvėjimo taisyklėmis, jaunesniųjų skautų įžodžiu, malda, Lietuvos skautų sąjungos ženklų aprašymu. Didelę parodos dalį sudaro archyve saugomi fotodokumentai, susiję su Lietuvos skautų veikla tarpukariu ir okupaciniu laikotarpiu išeivijoje.

Fotografijose įamžintos skautų pilietinės akcijos Lietuvoje ir JAV, akimirkos iš sąskrydžių, skautų kasdienybė įvairaus pobūdžio stovyklose, pasaulio skautų šefo lordo Roberto Badeno-Pauelo vizitas Lietuvoje tarpukariu.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas dar kartą norėtų padėkoti Klivlando lietuvių klubui „Lithuanian Club“ už perduotus Klivlando lietuvio fotografo Jono Garlos fotodokumentus.

Fotografas J. Garla savo nuotraukose įamžino Klivlando lietuvių bendruomenės jūrų skautus, Neringos tuntininkių veiklą, skaučių skiltininkių kursus, sporto varžybas, išvykas ir stovyklos „Atžalynas“ veiklą. Archyvas džiaugiasi galėdamas visuomenės dėmesiui pristatyti dalį šių fotografijų.

Visą Lietuvos valstybės centrinio archyvo virtualią parodą galite apžiūrėti štai čia.

Patogiausias būdas SUŽINOTI DAUGIAU – sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!