Dauguma jaunųjų kauniečių jau yra vedę ekskursijas, skirtas Kauno architektūrai, turinčiai Europos paveldo ženklą. Į priekį į juos ginė smalsumas – o kuo skiriasi modernizmo architektūra kaimyninėje Lenkijoje, kur šis stilius ir art deco interjerai taip pat buvo labai populiarūs tarpukariu?
Nedaugelis žino, bet vienas Lenkijos modernizmo paminklų yra netoli Lietuvos. Augustave 1934 metais architektas Juliuszas Nagorskis ant Balčio ežero suprojektavo prabangų modernistinį karininkų jachtų klubą, kuriame mėgo ilsėtis aukščiausi šios šalies pareigūnai.
Ypač daug statinių, panašių į Kauno gyvenamuosius pastatus, galima rasti Lenkijos sostinės Saska Kempos ir Žolibožo rajonuose, kurie mažai nukentėjo karo metu. Kauno delegacija turėjo progą apsilankyti tikrame Lenkijos modernizmo lopšyje – dar 1929 metais architektų Barbaros ir Stanislawo Brukalskių šeimos pastatytoje viloje. Ją svečiams iš Lietuvos aprodė Žolibožo kūrėjų giminaitė paveldosaugininkė Maria Brukalska. Šiame valstybės saugomu modernizmo paminklu pripažintame pastate gausu laiką aplenkusių erdvės projektavimo sprendimų.
„Vizitas Varšuvoje išmokė vertinti pačių turimą modernizmą.
Pas mus jo daug. Tiesa, abiejų šalių modernizmas, nepaisant tuometės istorijos, turėjo panašias šaknis, meninius ir estetinius principus, pavyzdžiui, suapvalintas detales. Varšuvoje ar Lodzėje visai nekeista pamatyti apskritą „kaunietišką“ langą“, – sakė projekto dalyvis, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto studentas Nerijus Babrauskas.
Kauniečiai susitiko ir su Varšuvos technikos universiteto Architektūros fakulteto studentais, diskusijose pristatė „Ekskurso“ veiklą, savo organizuojamą nemokamų ekskursijų festivalį „L6“, „Kaunas 2022“ programą bei viso Kauno siekį, kad miesto modernizmo architektūra atsidurtų UNESCO Pasaulio paveldo vertybių sąraše.