Paraleliai rengiamas ir kurhauzo pastato medinės dalies restauravimo ir pritaikymo projektas. Planuojama, kad neilgai trukus ir medinėje Palangos kurhauzo dalyje įsikurs menų mūzos.
Sukurta meno erdvė
Mūrinė pastato dalis, priklausiusi Palangos miesto savivaldybei, po gaisro atgimė 2013-ųjų gruodį. Po restauravimo kurhauzo salė tapo profesionalaus scenos meno erdve, turinčia vieną geriausių akustikų Lietuvoje.
Dabar čia koncertuoja įžymūs klasikinio žanro profesionalios muzikos atlikėjai, vyksta ir visuomenės susibūrimai, tarptautinio lygio konferencijos. Antrame pastato aukšte įsikūręs Palangos kultūros ir jaunimo centras.
Vyriausybei priėmus nutarimą medinės kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei, praėjusių metų pabaigoje šis kultūros paveldo objektas atiteko kurorto bendruomenei ir taip pat pradėjo kilti iš pelenų.
Nedelsiant buvo parengtas kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo projektas, kurį dalimis finansavo Kultūros paveldo departamentas ir Palangos miesto savivaldybė, liepą pasirašyta pamatų restauravimo sutartis, tad antroje vasaros pusėje prasidėjo medinės kurhauzo dalies atgimimas.
Restauruojami pamatai
Pamažu auga nuo 1,3 metro iki 2,7 metro aukščio kurhauzo medinės dalies pamatai, kuriuos sudaro autentiškas akmens mūras, betonas, o artimiausioje ateityje bus atkurtas plytų mūras. Statybai panaudoti išlikę senieji akmenys.
Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Staskonienės, kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo darbai vyksta pagal numatytus terminus ir šiuo metu jau artėja link pabaigos – jie bus baigti gruodį.
Išlikusius medinės pastato dalies pamatus restauruoja UAB „Pamario restauratorius“ specialistai. „Džiugu, kad galime prisiliesti prie miesto istorijos, juk pastatai, kaip ir žmonės, bėgant metams subręsta, įgyja istorinę aurą.
Betonavimo ir akmenų mūro darbai jau baigti, liko tik atkurti plytų mūrą. Pagrindinė mūsų funkcija – dirbti pagal architektų projektą, o netikėtai radus vertingą detalę – ją išsaugoti“, – teigė UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas statyboms Algimantas Zokaitis.
Atstatys ir pastatą
Paraleliai rengiamas ir kurhauzo pastato medinės dalies restauravimo ir pritaikymo projektas. UAB „Klaipėdos projektas“ parengs kultūros paveldo tvarkybos ir pritaikymo kultūrinei veiklai projektus.
„Projekto tvarkybos dalis, kurioje bus numatytos pastato atkūrimo detalės – jo aukštis, tūris, fasadas, netrukus bus baigta, o iki kitų metų vasaros – ir kurhauzo pritaikymo kultūrinei veiklai dalis“, – sakė V.Staskonienė.
Medinė pastato dalis bus atkuriama pagal surinktą ir archyvuojamą ikonografinę medžiagą. Kartu su pagalbinėmis patalpomis atkurto pastato kvadratūra sieks apie 800 kv. metrų. Planuojama, kad pastato išorė bus atstatyta kitų metų pabaigoje.
Planuojama teatro salė
„Kurhauzo restauravimas svarbus ne tik Palangai bei palangiškiams, bet ir visai Lietuvai. Juk kurhauzas yra istorinis objektas – būtent nuo šio pastato atsiradimo Palanga pradėjo plėtotis kaip kurortas. Tai buvo pirmas Palangos viešbutis, čia vyko ir visuomenės susibūrimai, kultūros renginiai“, – atkreipė dėmesį V.Staskonienė.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, restauravus medinę kurhauzo dalį, joje taip pat įsikurs kultūros bendruomenė – čia planuojama įrengti teatro salę. Juo labiau kad teatrams pritaikytos erdvės šiuo metu Palangoje nėra.
Sėkmės istorija
Buvusi ilgametė Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė, įdėjusi itin daug pastangų, kad šis kurorto simbolis atgimtų, pabrėžė, jog, siekiant atgaivinti šią istorinę ir kultūrinę erdvę, labai svarbus buvo visų institucijų ir Palangos bendruomenės susitelkimas.
„Gaisro nuniokotas kurhauzas dešimtmetį ne tik kenkė kurorto vaizdui, bet ir skaudino palangiškius bei poilsiautojus. Prieš 8 metus prasidėjo kurhauzo atgimimo istorija. 2011 m.
Palangoje vyko Vyriausybės išvažiuojamasis pasitarimas, kurio metu sutarėme, kad kurhauzą restauruoti būtina kuo greičiau ir tad tam yra visos reikiamos prielaidos: Palangos bendruomenės susitelkimas, politikų valia ir paveldosaugininkų palaikymas. Netrukome pradėti ir bendromis pastangomis sukūrėme sėkmės istoriją, o 2013 m. pabaigoje mūrinė kurhauzo dalis atvėrė duris lankytojams.
Bendradarbiavimas su Palangos savivaldybe restauruojant kurhauzo mūrinę dalį, vėliau ginant viešąjį interesą teismuose dėl medinės kurhauzo dalies, sugrąžinant kurhauzo medinę dalį Palangos bendruomenei ir organizuojant sugrąžintos dalies atgaivinimo darbų pradžią man išliks kaip viena svarbiausių ir džiaugsmingiausių patirčių vadovaujant Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos“, – sakė D.Varnaitė.
Paveldosaugininkė pabrėžė, kad atgimstantis kurhauzas simbolizuoja Palangos atgimimą, kurį stebi visa šalis.
„Šiandien tikrai nekalbėtume apie kurhauzo atgaivinimą kaip sėkmės istoriją, jeigu ne palangiškių susitelkimas, kurį jautėme visus tuos metus. Prieš pradėdami kurhauzo tvarkybos darbus susidūrėme ir su skeptikais, kurie netikėjo, kad bene dešimtmetį po gaisro išstovėjusį istorinį pastatą dar įmanoma restauruoti.
Abejonės labai greitai išsisklaidė profesionaliai restauruotame kurhauze įsikūrus menų mūzoms. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Palanga nuėjo ilgą ieškojimų kelią, o pastaruosius aštuonerius metus labai kryptingai susitelkė į jaukaus, šeimų mėgstamo kurorto plėtrą.
Kurhauzo medinės dalies atkūrimą ir pritaikymą teatro salei vertinu labai pozityviai. Šiame žingsnyje matau nuoseklų ir kantrų palangiškių darbą atgaivinant ne tik Palangos kurhauzą, kaip kurorto pradininką, bet ir atkuriant visų mūsų pasitikėjimą bendruomeniškumu, gebėjimu susivienyti bei pilietiškumo stiprinimą“, – apie gražėjantį kurortą ir istorinių statinių atkūrimo reikšmę kalbėjo D.Varnaitė.
