Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios vargonai garsėja pasaulyje, bet neatkurti iki šiol

Europos komisija 2018-uosius paskelbė Europos paveldo metais, per kuriuos numatyta daug renginių, iš arčiau supažindinančių žmones su kultūros paveldu, skatinančių juo domėtis, jį vertinti – taip stiprinant priklausomybės bendrai Europos erdvei jausmą.

 Garsieji vargonai Vilniuje.<br> Organizatorių nuotr.
 Garsieji vargonai Vilniuje.<br> Organizatorių nuotr.
 Vilniaus vargonų kopija jau seniai skamba JAV.<br> Organizatorių nuotr.
 Vilniaus vargonų kopija jau seniai skamba JAV.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 8, 2018, 11:55 AM, atnaujinta Jan 24, 2022, 12:59 PM

Nacionalinė vargonininkų asociacija jungiasi prie iniciatyvų ir, siekdama aktualizuoti barokinių vargonų Vilniaus Šv. Dvasios (dominikonų) bažnyčioje restauravimo procesą, lapkričio 8-11 dienomis organizuoja tarptautinį simpoziumą „Casparini vargonai Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčioje: kultūros paveldo vertybės atkūrimo keliai“.

Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios Casparini vargonai (1776) – didžiausias barokinis instrumentas Lietuvoje. Taip pat tai yra vienintelis pasaulyje išlikęs vargondirbio Adamo Gottlobo Casparini (1715-1788) tokio dydžio kūrinys, nacionalinės ir tarptautinės reikšmės kultūros paveldo vertybė, įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą. Iki mūsų laikų vargonai išliko beveik nepakitę, nebuvo sugriauti ar suniokoti.

1995 m. Casparini vargonų restauravimo darbai buvo patikėti UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“ (vad. Rimantas Gučas). 2000 m. į projektą įsijungė Geteborgo (Švedija) vargonų meno centras GOArt – buvo atlikti išsamūs vargonų tyrimai, kurių pagrindu paruošta detali dokumentacija, o ja remiantis parengta Casparini vargonų restauravimo programa.

Nors atskiros Vilniaus Casparini vargonų dalys buvo restauruotos, pagrindiniai instrumento atkūrimo darbai neatlikti iki šiol – procesas visiškai sustojo 2007-aisiais. Per vėlesnį dešimtmetį nevykstant darbams kilo visiško instrumento sunykimo grėsmė.

2016 m. pab. Kultūros paveldo departamentas prie LR kultūros ministerijos nutarė užbaigti bendradarbiavimą su UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“: iš dalies restauruotas instrumentas buvo formaliai grąžintas Vilniaus Šv. Dvasios parapijos žinion. 

O nuo 2017 m. visus su Casparini vargonų restauravimu susijusius klausimus Kultūros paveldo departamento sprendimu koordinuoja vargonų istorikas, restauratorius-technologas dr. Girėnas Povilionis. Pagal sutartį tarp Lietuvos ir Lenkijos Kultūros ministerijų, Lenkijos skirtomis lėšomis 2017-2018 m. buvo atlikta būtinoji instrumento dezinsekcija ir išnaikintas pelėsinis grybelis, vykdyti vargonų vamzdžių metalo tyrimai, sutvarkyti dviejų fleitinių registrų vamzdyno defektai.

Priešingai, nei Vilniuje, GOArt‘o specialistams su kolegomis JAV, užsitikrinus reikiamą finansavimą ir išmaniai naudojant Vilniuje surinktą Casparini vargonų dokumentaciją, pavyko greitai pagaminti ir Ročesterio katedroje įrengti tikslią vilnietiškųjų vargonų kopiją, kuri jau lygiai dešimt metų skamba už tūkstančių kilometrų, anapus Atlanto.

Šiandieninis simpoziumas Vilniuje organizuojamas siekiant suteikti Casparini vargonų restauravimo projektui kuo platesnį viešumą, kuris užtikrintų, kad jo neištiks nacionalinio stadiono lemtis.

Kviestinių ekspertų statusu į simpoziumą atvyksta ir pranešimus skaitys pripažinti vargonų paminklosaugos ir restauravimo autoritetai iš Latvijos, Švedijos ir Vokietijos, dalyvavę realizuojant sudėtingus istorinių vargonų restauravimo projektus: Casparini vargonų kopijos Ročesterio katedroje projekto autorius Mats Arvidsson, vargonų meistras-restauratorius, Latvijos kultūros ministerijos atestuotas vargonų ekspertas Alvis Melbārdis, vargonų meistras-restauratorius Kristian Wegscheider. Vamzdyno metalo tyrimų rezultatus atskiru pranešimu pristatys dr. Girėnas Povilionis.

Simpoziumo metu bus kruopščiai įvertinta dabartinė Casparini vargonų būklė, diskusijose nagrinėjama sukaupta Casparini vargonų dokumentacija, išvykoje į regionus bus analizuojami išlikę autentiški instrumentų pavyzdžiai Tytuvėnų ir Adakavo bažnyčiose. Simpoziumo metu tikimasi numatyti restauravimo baigiamųjų etapų koncepciją, aptarti kvalifikuotą proceso eigą ir priežiūrą. Renginį moderuos dr. Balys Vaitkus.

Simpoziumas yra aktualus vargonų paveldo specialistams, vargonų meistrams, restauratoriams, paminklosaugininkams, meno istorikams, menotyrininkams, muzikologams, vargonininkams ir kitiems senosios muzikos atlikėjams, pedagogams, studentams, visiems, besidomintiems Europos kultūros paveldo istorija. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.