Šia paroda praveriame duris į LMA Vrublevskių bibliotekos istoriją, daugiau dėmesio skirdami laikotarpiui iki jos įsteigimo 1912 m. ir slėpiningam XX a. pradžios Vilniaus kolekcininkų ir bibliofilų pasauliui.
Iš tėvų Tadas Stanislovas Vrublevskis (1858 XI 8–1925 VII 3) paveldėjo kažkiek knygų bei rankraščių, tilpusių į dvi spintas. Šį rinkinį jis dar iki Pirmojo pasaulinio karo išplėtė, įsigijęs grafo Juzefo de Broel-Platerio, Juzefo Cechanovičiaus, Juzefo ir Jano Veisenhofų, Juzefo Bielinskio ir kai kurių kitų asmenų bibliotekas ar paskiras reikšmingas kolekcijas.
Vienas tokių asmenų, pardavusių Vrublevskiui savo asmeninę biblioteką, buvo grafas Henrikas de Broel-Plateris (1868 IV 22 ar 23 – po 1926). Apie jį daug nežinome. Genealoginės studijos apie Platerių giminę autorius Simonas Konarskis nurodo grafą buvus I austrų ulonų pulko rezervo karininką, taip pat mini jį turėjus tą garsios Platerių Kraslavos dvaro bibliotekos dalį, kurią sudarė knygos iš „XVI–XVIII a. prancūzų ir lenkų literatūrų“ (Kraslava – dab. to paties pavadinimo savivaldybės centras, esantis Latvijos Respublikoje šalia sienos su Rusijos Federacija).
1907 m. pradžioje patikėtinis Vrublevskiui pranešė, kad grafas Plateris norėtų advokatui parduoti savo asmeninę biblioteką. Ją sudarė beveik 7 000 leidinių. Didesnė jų dalis, tilpusi į 84 pakus, buvo saugoma Vilniuje, kur grafas tuo metu gyveno. Kažkiek knygų buvo likusios grafui priklausiusiame Pustinios dvare (vietovė netoli Kraslavos).
Susipažinęs su bibliotekos katalogu, Vrublevskis iš grafo 1907 m. spalio 30 d. už 2,5 tūkst. aukso rublių nupirko jo rinkinius. Tada Vrublevskio butą pasiekė tik dalis įsigytų leidinių. Nors ir žadėjo, grafas neatsiuntė Pustinios dvare saugotos bibliotekos likučių, be to, kelis šimtus vertingiausių knygų jis nuo Vrublevskio nuslėpė, kad jas galėtų pasiūlyti kitiems pirkėjams.
1908 m. gegužės 13 d. Vrublevskis netgi pagrasino grafui teismu, jei šis jam likusių knygų neatiduosiąs. Atrodo, kad grafo tai neišgąsdino, nes jau tų metų vasarą iš Varšuvos antikvaro Hieronymo Wilderio Vrublevskis gavo žinią, jog grafas jam pasiūlė įsigyti nemažai vertingų leidinių, Wilderis juos nupirko, o paskui pardavė Krasinskių ordinacijos bibliotekai. Vrublevskis gavo iš Wilderio parduotų knygų sąrašą.
Universalaus turinio Pustinios dvaro bibliotekoje būta itin vertingų leidinių: Viljamo Šekspyro, Džono Miltono, Moljero, Voltero, Frydricho Šilerio, Adomo Mickevičiaus kūrinių, Jano Dlugošo, Petro Roizijaus, Petro Skargos, Jano Amoso Komenskio, Bartošo Paprockio, Kasparo Neseckio knygų, keletą garsiausių Karlo Linėjaus botanikos darbų, Motiejaus Dogelio, Stanislovo Bonifaco Jundzilo, Andriaus Sniadeckio, Liudviko Heinricho Bojanaus, kai kurių kitų Vilniaus universiteto profesorių veikalų.
Lieka tik apgailestauti, kad ne visi iš jų pateko į Vrublevskio rankas. Mat tai, ką jis gavo iš grafo ir kas išliko iki mūsų dienų, šiandien sudaro LMAVB senųjų spaudinių aukso fondą. Be kitų dalykų, iš grafo Vrublevskis įsigijo Jono Radvano Radviliadą ir kitus reikšmingus lituanistikos dokumentus.
