Rytų Berlynas. 1989 m. vasario 5-oji. Artėjo vidurnaktis. Patamsyje pro nedidelius sodų namelius Berlyno sienos link atsargiai slinko du jaunuoliai: Ch.Gueffroy ir Christianas Gaudianas. Jie svajojo pabėgti į Vakarus.
Slaptos aukos
Sovietų Sąjungoje ir kai kuriose kitose socialistinėse šalyse vyko pertvarka ir metų pradžioje VDR pasklido gandai, kad valdžia atšaukė įsakymą šaudyti į bėglius. Todėl vaikinai ryžosi bėgti.
Jiems jau pavyko perlipti daugiau kaip trijų metrų aukščio betoninę sieną. Bet tai tik pirmoji kliūtis. Už jos driekėsi spygliuotos vielos užtvaros, po to – vadinamoji nepastebima kliūtis – suraizgyta laidų užtvara, kontrolinė juosta – tuščia erdvė, apšaudoma iš bokštelių, o po to – dar viena siena.
Suveikė signalizacija. Užkaukė sirenos, įsiplieskė prožektoriai. Perbėgti kontrolinės juostos ir perlipti antros tvoros, už kurios buvo Vakarų Berlynas, Chrisui ir Christianui nepavyko. VDR pasieniečiai pradėjo šaudyti. Informacija, kad VDR valdžia atšaukė įsakymą šaudyti į bėglius, pasirodė esanti klaidinga.
Ch.Gueffroy žuvo nuo kulkų krušos – viena jų pataikė tiesiai į širdį. O sunkiai sužeistas Ch.Gaudianas buvo nusiųstas į kalėjimo ligoninę. Vėliau Rytų Berlyno teismas uždarame posėdyje nuteisė jį trejiems metams kalėjimo „už bandymą neteisėtai kirsti sieną sunkinančiomis aplinkybėmis“.
Šaudynės prie sienos tada sukėlė protestų audrą ir po dviejų mėnesių išties buvo atšauktas įsakymas šaudyti į bėglius. O dar po 9 mėnesių griuvo Berlyno siena. Ch.Gueffroy laikomas paskutine jos auka.
Siena, daugiau kaip 40 metų dalijusi Vokietiją, driekėsi 1400 km. Kiek žuvo vokiečių, bandžiusių nelegaliai ją kirsti ir pabėgti į Vakarus, nežinoma iki šiol. Vienas Berlyno laisvojo universiteto projekto „Forschungsverbund SED-Staat“ tikslų – tai išsiaiškinti.
Paskutiniais duomenimis, Rytų ir Vakarų Vokietijos pasienyje galėjo žūti daugiau kaip tūkstantį žmonių. Tačiau informacijos yra tik apie 327 aukas. Daugelio pavardės apskritai nežinomos – VDR valdžia stengėsi, kiek tai įmanoma, slėpti informaciją apie bandžiusių pabėgti į Vakarus žmonių tragišką likimą.
VDR valstybės saugumo ministerijos („Stasi“) bendradarbiai vertė tai daryti ir žuvusiųjų gimines – raštu pasižadėti neviešinti žinios.
Kaltininkai nubausti?
Nuo Ch.Gueffroy šeimos buvo nuslėpta, kaip jis pasitraukė iš šio pasaulio. Artimiesiems pranešta, kad jis žuvo bandydamas užpulti kažkokį karinį objektą.
Chriso motina nepatikėjo. Be to, tą naktį, kai Chrisas dingo, ji girdėjo šūvius. Po dviejų savaičių KarinGueffroy į Rytų Berlyno laikraštį „Berliner Zeitung“ įdėjo pranešimą apie sūnaus mirtį ir nurodė, kad jis išėjo iš gyvenimo tragiškomis aplinkybėmis.
Jau tuomet kilo įtarimų, kad jis buvo nušautas prie sienos. Bet tai buvo išskirtinis atvejis. Duomenis apie daugumą kitų žuvusiųjų valstybės saugumo bendradarbiams pavyko sėkmingai nuslėpti.
Mokslininkams, dabar bandantiems atskleisti čekistų paslaptis, tenka imtis kruopščių tyrimų.
Naujausiais vokiečių istorikų duomenimis, žuvusiųjų prie Berlyno sienos sąraše – 139 žmonės. Paskutinis jų – Ch.Gueffroy, vos įžengęs į savarankišką gyvenimą. Na, o keturi VDR pasieniečiai, šaudę į Ch.Gueffroy ir Ch.Gaudianą, buvo apdovanoti VDR pasienio kariuomenės pasižymėjimo ženklais ir gavo premijas – po 150 VDR markių.
Griuvus sienai ir suvienijus Vokietiją jie buvo teisiami. Teismas tris išteisino, o ketvirtas – tas, kurio kulka nukovė Ch.Gueffroy, – gavo dvejus metus lygtinai.
