Kultūros sargai reikalauja įamžinti smuklės pamatus

Archeologai pusantrų metų kasinėjo buvusios „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje Vilniuje, o kultūros paveldo saugotojai pareikalavo, kad radiniai būtų įkomponuoti į statomą namą.

Nors Lietuvos iždininko A.Tyzenhauzo smuklės pamatai jau atkasti, archeologai dar triūsia Paupio gatvėje.<br>D.Umbraso nuotr.
Nors Lietuvos iždininko A.Tyzenhauzo smuklės pamatai jau atkasti, archeologai dar triūsia Paupio gatvėje.<br>D.Umbraso nuotr.
Šioje vietoje ateityje turėtų iškilti daugiabučių pastatų kompleksas.
Šioje vietoje ateityje turėtų iškilti daugiabučių pastatų kompleksas.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 15, 2019, 2:07 PM, atnaujinta Apr 15, 2019, 2:07 PM

„Smuklės fragmentai turi būti išsaugomi ir įkomponuojami į projektuojamus naujus statinius“, – tokią išvadą prieš porą savaičių pateikė Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

Atkasti Lietuvos iždininko Antano Tyzenhauzo smuklės pamatai pripažinti Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės vertingąja savybe. Tad kvartalo plėtotojų bendrovės „Paupio turtas“ laukia nelengva užduotis.

Šioje vietoje turėtų iškilti daugiabučių pastatų kompleksas.

Beje, kita nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar netarė savo žodžio, ką daryti su XIX–XX amžiaus pastatų ir priestatų pamatais ir krosnies pado fragmentais. Šios tarybos posėdis numatytas kitą savaitę.

Apie pastatą žinoma nedaug

Paupio kvartale, kuris anksčiau vadintas Paplavų priemiesčiu, archeologinius tyrimus dar 2017 metų rudenį pradėjo archeologas Linas Kvizikevičius.

Jie užtruko, o pasibaigus leidimui jo darbus pratęsė Stanislavas Rutkovskis, teritorijoje tarp Paupio ir Aukštaičių gatvių besidarbuojantis iki šiol.

Pasak Kultūros paveldo departamento vyriausiosios specialistės Augustinos Kurilienės, detaliųjų archeologinių tyrimų metu atkasus pastato pamatus paaiškėjo, kad jie yra XVIII amžiaus 7-8-ajame dešimtmetyje statytos A.Tyzenhauzo smuklės.

Apie šią smuklę buvo nedaug žinoma. Vienas pirmųjų Vilniaus pramoninių rajonų Paplavos labiau garsėjo alaus daryklomis ir malūnais.

Prieš ketverius metus nugriovus elektros matavimo prietaisų gamyklos „Skaiteks“ pastatus archeologai iš karto pradėjo kasinėjimus.

Nustatyta, kad po buvusiais gamyklos pastatais esantis gruntas smarkiai užterštas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais. Nuodingą gruntą buvo planuojama iškasti.

Miltus malė penki malūnai

Iš įvairių šaltinių žinoma, kad per Paupį tekanti Vilnios vaga buvo užtvenkta ir jau nuo XVI amžiaus čia buvo malami grūdai, gaminamas popierius, parakas.

Paupyje buvo daug malūnų – Vyskupų malūnas Tymo priemiesčio šiaurinėje dalyje, Vaivados (dar vadintas kunigaikščių Oginskių), Perkasos, Potockių.

Netoli dabartinės Zarasų ir Paupio gatvių sankryžos stovėjo dviejų aukštų mūrinis grafų Tiškevičių malūnas.

Šalia malūnų veikė įvairios dirbtuvės, kuriose buvo gaminamas popierius, kruopos, miltai ir parakas. Dėl jų buvo kasamos atskiros vandens atšakos ir kanalai, kai kur net su salomis.

Pagal 1875-ųjų Vilniaus miesto perspektyvinį planą buvo panaikinti Vilnios kanalai ir sumažintos tekančio vandens vagos.

O intensyviau sklypai užstatyti, kai priemiestyje buvo suformuoti du dideli pramoniniai centrai – kailių fabrikas ir alaus bei degtinės gamykla.

Pastatė Gardino seniūnas

Gali būti, kad smuklė Paupyje, kurios pamatus pavyko atkasti, buvo pradėta statyti dar tada, kai A.Tyzenhauzas (1733–1785) buvo Gardino seniūnas.

Nors amžininkai yra skundęsi despotišku A.Tyzenhauzo elgesiu, valdant jam Gardine įvyko daug pokyčių.

Iki XVIII amžiaus vidurio miestas buvo gūdi Lenkijos provincija, bet A.Tyzenhauzo laikais jis tapo kone Vakarų Europos centrams prilygstančiu miestu.

A.Tyzenhauzo iniciatyva Gardine įkurtas teatras, baletas, pastatyta apie 80 manufaktūrų.

Beje, amžininkai pasakojo, kad didikas vaikus iš aplinkinių kaimų prievarta versdavo šokti.

Į Gardiną buvo kviečiami žinomiausi to meto kultūros, politikos veikėjai, o pats A.Tyzenhauzas susirašinėjo su prancūzų filosofu ir rašytoju Jeanu Jacques’u Rousseau.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.