Trūkinėjanti Holokausto tragedijos atmintis atsiveria dramaturgo Rimanto Ribačiausko, režisieriaus Manto Jančiausko ir kompozitorių Jūros Elenos Šedytės bei Andriaus Šiurio naujausiame kūrybiniame projekte – garso patirtyje „Glaistas“.
Įkvėpė tikros istorijos
Šis unikalaus formato projektas – garsinis pasivaikščiojimas – vyks buvusio Vilniaus geto teritorijoje nuo spalio 27-osios iki lapkričio 3 dienos. Jo publika, lydima autorinės muzikos, klajos po buvusio Vilniaus geto gatves, kiemus, koridorius ir kitas erdves klausydamasi autentiškų Holokaustą išgyvenusių ir į Izraelį persikėlusių žmonių istorijų.
Kūrinio kryptį nurodė unikali medžiaga – 2019 metų gegužę Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje įrašyti Holokaustą išgyvenusių Fridos Sohat (g. 1929), Joshuos Zako (g. 1929), Sores Voloshin (g. 1928) ir Barucho Shubo (g. 1924) atsiminimai.
Jų monologai – ne įprastas žodinis pasakojamas, o įkvėpimo šaltinis garsiniams įvykiams, chorų temoms, elektroninėms kompozicijoms, individualioms istorijoms.
Projekte gausiai naudojami įrašai ausinėse suteiks ypatingą realumo jausmą, tačiau tikėtis istorinio pasakojimo nevertėtų.
„Glaistas“ balansuoja tarp persikėlimo į tuos laikus ir grįžimo į šiandieną ribos.
Vaikštinėsime po mūsų laikų Vilnių, bet tyrinėdami trūkinėjančią istorinę atmintį, palaidotą po nuolat gražinamos ir keičiamos sostinės sluoksniais“, – sako projekto kūrėjai.
Litvakus kalbino Izraelyje
„Ilgai gyvendamas Holokausto tema vis sau primenu kai ką labai paprasto, bet dėl to ne mažiau stebinančio: sakydami „atsimename“ iš tikrųjų mintyse turime „įsivaizduojame“. Po vizito į Izraelį, kur susitikome su Vilniaus gete kalėjusiais litvakais, ši mintis pradėjo kelti klausimus apie atsakomybę.
Žmonių, atsimenančių – ne įsivaizduojančių – tuoj neliks. Liksime mes (o po mūsų kiti) su dokumentuotais pasakojimais. Ką su jais darysime – plėtosime, o gal pamiršime?
Kokios yra tokios atminties-vaizduotės galimybės ir ribos?
„Glaistas“ – apie tai“, – pasakojo kūrinio dramaturgas, Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimo nominantas R.Ribačiauskas.
„Pats „Glaisto“ pasakojimo būdas yra unikalus – kūrinyje sąveikauja muzika, miesto geografija, dokumentinės istorijos. Man tai – prasmingas dialogas su atmintimi.
Kadangi su kūriniu gyvename jau daugiau negu dvejus metus, dabar, dėliojant paskutinius potėpius, norisi susitikimo su publika, savotiškų autorių ir klausytojų mainų, kūrėjų atsitraukimo. Publika būtina, kad padėtų nugremžti paskutinį glaisto sluoksnį.
Po šių rodymų serijos kūrinys bus užrakintas ir pavasarį jo lauks, tikiuosi, ilga kelionė“, – sakė režisierius ir aktorius M.Jančiauskas, jau pelnęs Sidabrinę gervę už geriausią vaidmenį Šarūno Barto filme „Šerkšnas“.
Talkino būrys muzikantų
Svarbiausias vaidmuo „Glaiste“ teks muzikai, tarsi atliksiančiai pasakotojo vaidmenį. Ji formuos kūrinio dramaturgiją, perteiks laiko tėkmės pojūtį.
„Muzika „Glaiste“ formuoja kūrinio stilių, emocinę kreivę, pasąmoninį temos suvokimą, nuspalvina lankomas geto erdves ypatinga atmosfera, sustiprina balso įrašų poveikį.
Be muzikos šis kūrinys būtų plikas dokumentinis pasakojimas, kokių yra begalė“, – aiškino vienas kompozitorių A.Šiurys, šį spalį apdovanotas specialiuoju žiuri prizu už savo muziką 2-ajame tarptautiniame RAVAC kino festivalyje.
„Muzika šiame kūrinyje padeda perteikti tai, ką žodžiais išreikšti sunku. Kūrinyje naudojami įrašyti dar gyvų getą išgyvenusių žmonių pasakojimai, pasitelkiami istoriniai faktai, girdimi pačių kūrėjų balsai, tačiau to negana.
Per muziką bandome priartinti klausytoją prie savo interpretacijos. Ji taip pat paryškina žmonių išgyvenimų nulemtus atminties procesus“, – kolegai antrino kompozitorė J.E.Šedytė.
Kūrybinėje „Glaisto“ komandoje, be geto išbandymus patyrusių žmonių, publika išgirs lietuvių atlikėjus – vokalinį ansamblį „Melos“, vaikų vokalinį ansamblį (Patricia Dahl, Urtė Kretkovskytė, Ignas Masevičius, Kasparas Skuja), smuikininkę Lorą Kmieliauskaitę, saksofonininką Kazimierą Jušinską.
„Glaistas“ bus įdomus daug kam. Jis keliakalbis, šiuo metu verčiamas į lietuvių, anglų, rusų, hebrajų ir kitas kalbas. Tikiuosi, kad grupelės su ausinėmis taps įprasta Vilniaus senamiesčio panoramos dalele“, – dalijosi lūkesčiais R.Ribačiauskas.
„Glaisto“ kelionė prasidės prie Žydų kultūros informacijos centro. Kūrinio prodiuseris – viešoji įstaiga „Operomanija“, pagrindinis partneris – Žydų kultūros ir informacijos centras.
„Glaisto“ rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Garsinio pasivaikščiojimo „Glaistas“ pirmoji versija rodoma spalio 27–lapkričio 3 d. 18 val. Kelionės pradžia – nuo Žydų kultūros informacijos centro (Mėsinių g. 3A). Bilietus platina „Tiketa“.
