Atstatyti daug kartų sudegusią ir sovietų valdžios galutinai sunaikintą bažnyčią klaipėdiečiai nusprendė beveik prieš dešimtmetį.
Pagaliau nušvito viltis, kad tai išsipildys, – Seimas nusprendė pripažinti Šv.Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo projektą svarbiu valstybei projektu.
Tokiu sprendimu itin džiaugiasi evangelikų liuteronų bendruomenė, iki šiol neturėjusi Klaipėdoje savų maldos namų. Tikintieji meldėsi nepritaikytose patalpose – buvusiame klebonijos pastate šalia sunaikintos bažnyčios teritorijos.
Ši vieta Klaipėdos senamiesčio širdyje, Turgaus gatvėje, įamžinta 2012 metais – tuomet senosios bažnyčios vieta pažymėta kertiniu akmeniu, primenančiu, kad maldos namai gali būti atstatyti tik bendromis pastangomis, o bažnyčios sienų kontūrai pažymėti gyvatvore.
Visus tuos metus klaipėdiečiai nesėdėjo sudėję rankų: surengta daugybė susitikimų ir aptarimų, sudarytos darbo grupės, parengta galimybių studija su investiciniu projektu, atlikti istoriniai ir archeologiniai tyrimai.
Buvo parengtas ir bažnyčios atkūrimo projektas.
Pernai Kultūros ministerijoje gavus bažnyčios atkūrimo palaiminimą svarstyta, kad originalaus dydžio ir formos bažnyčia su bokštu galėtų iškilti iki 2027 metų pabaigos, o visiems darbams prireiktų apie 17 mln. eurų.
Manoma, kad tai būtų ne tik maldos namai, bet ir miesto bendruomenės susibūrimų, įvairių renginių vieta.
Šv.Jono bažnyčia būtų pirmoji atstatyta bažnyčia iš tų, kurios uostamiestyje buvo sugriautos Antrojo pasaulinio karo metais.
Kai sovietų armija pasiekė Klaipėdą, Šv.Jono bažnyčia dar stovėjo, nors karas buvo gerokai apgadinęs jos sienas ir stogą.
Tačiau okupantams ji buvo tarsi krislas akyje.
Kai kurie klaipėdiečiai dar pamena, kad puikiai išsilaikiusias vokiškas plytas žmonės ardė ir naudojo savoms statyboms.
Po kelerių metų griuvėsiais virtęs pastatas buvo nugriautas.
Naikino gaisrai
Pirmoji bažnyčia Klaipėdoje pastatyta XIII a., kai pilies kaimynystėje ėmė burtis amatininkai ir pirkliai. Per 1540 metų gaisrą ji sudegė, bet netrukus vėl atstatyta.
1630-aisiais maldos namams suteiktas Jono Evangelisto vardas, nuo to laiko visos pastatytos ir po gaisrų vėl iškilusios bažnyčios vadintos šv.Jono vardu.
Apie 1700-uosius metus Turgaus gatvės gale pastatyta bažnyčia labai nukentėjo per didįjį 1854 metų gaisrą. Atstatant ją bokštas iškilo iki 75 metrų aukščio.
