Kolekcininkas su garsiu paveikslu sugrąžino į Lietuvą ir dalį Vilniaus istorijos

Vilniaus paveikslų galerijoje galima pamatyti kolekcininko Andriaus Jankausko iš užsienio į Lietuvą grąžintą Edvardo Mato Romerio paveikslą „Pavasaris Vilniuje“, vaizduojantį Romerių namą Bokšto gatvėje.

 Namas Vilniaus Bokšto gatvėje 1893 ir 2020 metais.<br> LDM ir R.Danisevičiaus nuotr.
 Namas Vilniaus Bokšto gatvėje 1893 ir 2020 metais.<br> LDM ir R.Danisevičiaus nuotr.
Kolekcininkas A.Jankauskas su dukterėčiomis Leila ir Smilte prie E.M.Romerio nutapyto paveikslo „Pavasaris Vilniuje“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kolekcininkas A.Jankauskas su dukterėčiomis Leila ir Smilte prie E.M.Romerio nutapyto paveikslo „Pavasaris Vilniuje“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Štai taip dabar atrodo Romerių namas, kurį 1893 m. nutapė E.M.Romeris.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Štai taip dabar atrodo Romerių namas, kurį 1893 m. nutapė E.M.Romeris.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
 E.M.Romeris. „Pavasaris Vilniuje“. 1893 m. A.Jankausko kolekcija. <br> LDM nuotr.
 E.M.Romeris. „Pavasaris Vilniuje“. 1893 m. A.Jankausko kolekcija. <br> LDM nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 2, 2020, 9:34 AM, atnaujinta Feb 2, 2020, 9:35 AM

Vieno paveikslo parodos proga Lietuvos dailės muziejus surengė kultūros vakarą „Romeriai ir Vilnius“, kuriame buvo pristatytas ne tik šis 1893 m. Vilniuje nutapytas meno kūrinys, bet ir jame gyvenusios menininkų ir teisininkų Romerių šeimos istorija bei XIX a. čia gyvavęs visos Lietuvos masonų centras.

Pasak dailėtyrininkės Dalios Tarandaitės, paveikslas „Pavasaris Vilniuje“ vaizduoja Romerių namo kiemą ir šoninius korpusus ankstyvą 1893 metų pavasarį.

Tolimesniame paveikslo plane matyti Romerių posesiją nuo gatvės skirianti mūro siena ir pro vartus atsiverianti Savičiaus gatvės perspektyva.

Namo fasadai užlieti vakarėjančios saulės – meistriškai perteikta šviesa ir nuo tuopų ant pastatų sienų bei grindinio krintantys ilgi mirgantys šešėliai, kurie drobei suteikia gyvumo ir kuria šviesią, giedrą nuotaiką.

Tikro meistro peizažas

„Paveikslą „Pavasaris Vilniuje“ ir dėl atlikimo kokybės, ir dėl istorinės bei ikonografinės vertės drąsiai galime priskirti prie svarbiausių išlikusių E.M.Romerio darbų“, – sakė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.

Dailės muziejus savo kolekcijoje neturi daug E.M.Romerio tapybos darbų. Tai daugiausia portretai, kuriuos galima pamatyti nuolatinėje Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijoje.

Iki gegužės mėnesio šalia jų rodomas ir kolekcininko A.Jankausko muziejui paskolintas „Pavasaris Vilniuje“, kuriame dailininkas atsiskleidžia kaip puikus peizažo meistras.

„Nuo šiol visus savo svečius vesiuosi prie to Romerių namo. Čia gyveno ir kūrė protingi žmonės, kurie visais laikais nukenčia, nes yra pavojingi sistemai, o tuo metu – carinės Rusijos valstybei, kuri jokiu būdu neskatino patriotizmo ir savarankiško mąstymo.

Iš mano kartos žmonių Lietuvos istorija buvo atimta. O dabar susigrąžiname savo Lietuvą ir tokių kolekcininkų, meno mėgėjų dėka. Nors šio namo fasadas neatkreipia praeivių dėmesio kaip bažnyčios ar rūmai, svarbus tas vidinis turinys, kuris suteikia miestui prasmę“, – kalbėjo A.Gelūnas.

Įsigijimo istorija

Į Lietuvą paveikslą atvežęs verslininkas ir kolekcininkas A.Jankauskas akleidė jo įsigijimo istoriją.

„Viskas prasidėjo prieš dvejus metus, kai šis darbas buvo pastebėtas Austrijos sostinės Vienos aukcione „Dorotheum“. Tai prestižinis, vienas seniausių Europoje aukcionų. Paveikslas iš karto patraukė mano dėmesį ne tik dėl žinomo autoriaus pavardės, bet ir motyvu – jame vaizduojamas Vilniaus senamiesčio fragmentas.

Visa tai man atrodė labai įdomu, juolab kad ir aukciono rengėjai jį labai gyrė ne tik dėl puikios tapybos. Jų dėmesį patraukė tai, kad ekspozicijoje prie šio paveikslo nuolat būriavosi aukciono publika, kuri neturi nieko bendra su Vilniumi ar Lietuva. Todėl pasiūlė nuvažiuoti ir pamatyti, kaip šis darbas atrodo, ką jis spinduliuoja ir kokį poveikį daro“, – pasakojo kolekcininkas.

Nors E.M.Romeris nutapė šį paveikslą 1983 metais visai netoli dabartinės Vilniaus paveikslų galerijos, Bokšto gatvėje, kūrinys daugiau nei šimtmetį praleido užsienyje, kol pagaliau atėjo ta diena, kai vėl grįžo beveik į tą pačią vietą, kurioje buvo sukurtas.

Įsigijęs paveikslą A.Jankauskas bandė išsiaiškinti, kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis iškeliavo iš Vilniaus. Tačiau sužinojo tik tiek, kad ne mažiau kaip 70 metų Vilniaus peizažas puošė vienus privačius Austrijos sostinės namus, iš kurių ir iškeliavo į aukcioną.

Todėl jo būklė – itin gera. Nėra jokių tapybos nutrupėjimų ar kitų prabėgusio laiko žymių.

Unikali bajorų šeima

„Pavasario Vilniuje“ autorius tapytojas E.M.Romeris (1848–1900) – vienas talentingiausių garsios dailininkų Romerių dinastijos atstovų. Jis gimė Vologdoje (Rusija), kur už nacionalistinę veiklą buvo ištremtas jo tėvas.

1852 metais būsimasis dailininkas su tėvais sugrįžo į Lietuvą ir gyveno daugiausia Vilniuje, Romerių name Bokšto gatvėje.

Pirmąsias dailės žinias jis gavo iš tėvo Edvardo Jono Romerio, dailę studijavusio Vilniaus universitete pas vieną garsiausių to meto dailininkų Joną Rustemą.

E.M.Romerį mokė ir vilnietis dailininkas Kanutas Ruseckas, kuris Romerių namo kieme buvo pasistatęs pirmąją Vilniuje specialiai tapybai suprojektuotą dailės studiją. Vėliau E.M.Romeris dailės studijas tęsė Dresdeno ir Miuncheno dailės akademijose, keliavo po Europą.

Menotyrininkė Jolanta Širkaitė pasidalijo paveikslo autoriaus tėvo Edvardo Jono Romerio dienoraščio fragmentu, užrašytu 1868 metų birželio 30 dieną, kai jie su sūnumi išėjo piešti Vilniaus.

„E.M.Romeris nuėjo į Pranciškonų gatvę piešti Pranciškonų bažnyčios bokšto akvarele.

Sėdi jis ten viduryje gatvės ant sudedamosios kėdutės ir naudojasi žydukų paslaugomis, mokėdamas jiems po 5 ar po 10 grašių. Vienas skėtį laiko jam virš galvos, kitas – vandenį ir dažus. Trečiam pavesta vaikyti būrius smalsuolių. Ir tai nuošalioje gatvelėje, kur, be pačių žydų, ir taip nieko nėra.

O aš su rašaline ir plunksnomis nuėjau į kapines piešti Paplaujos, ir ten kažkieno tai antkapis atstojo man kėdutę, o vienatvės ir tylos niekas man nedrumstė.“

Pasak istorikės Tamaros Bairašauskaitės, ir dailininko tėvas, ir ypač senelis Mykolas Juozapas Romeris padarė didžiausią įtaką visai Romerių šeimai – sukūrė ne tik dailininkų dinastiją, bet ir suformavo išskirtinę Romerių giminės kultūrinę atmosferą, jos kultūrinį veidą.

„M.J.Romeris (1778–1853) ypač daug dėmesio skyrė savo vaikų ir anūkų talentams ugdyti. Tuo metu tai nebuvo įprasta.

Žemvaldžiams, bajorijai muzikavimas ir tapyba buvo privalomi jaunuomenės auklėjimo elementai, ir tiek. Niekas nesirengė tapti dailininkais ar muzikais. O M.J.Romeris siekė tobulumo, todėl specialiai mokė vaikus dailės.

Jo sūnus Edvardas Jonas Vilniuje įsteigė Muzikos ir dainavimo mokyklą, o savo sūnus Alfredą ir Edvardą Matą leido profesionaliai mokytis dailės. Tai viena tokių šeimų, kuri ugdė kultūrininkus, šviesuomenę. Muzika, dailė, literatūra, filantropija, labdara. Viena šeima ant pečių nešė didžiulę naštą. Ir visi jie yra smarkiai nukentėję dėl patriotinės veiklos, nes buvo ir visuomeniškai aktyvūs žmonės“, – garsią šeimą pristatė istorikė.

Masonų veiklos centras

Masonų veiklą Lietuvoje tyrinėjantis istorikas Žygintas Bučys pasakojo, kad visos XIX a. pradžios Vilniaus masonų ložės rinkdavosi Romerių namuose, kuriuos matome paveiksle „Pavasaris Vilniuje“.

Tuo metu masonai Lietuvoje ir Lenkijoje išlaikė dar Abiejų Tautų Respublikos laikais suformuotą struktūrą ir nerengdavo ataskaitų apie savo veiklą valstybės institucijoms, kaip darė kiti tuometės Rusijos masonai. Nenuostabu, kad tokioje aplinkoje tarpo ir savos valstybės atkūrimo idėjos, dėl kurių nukentėjo ne vienas Romerių šeimos narys.

Dar pats nebūdamas masonas M.J.Romeris išnuomojo „Uoliojo lietuvio“ masonų ložei savo namo antrąjį aukštą. Norėdamas pritaikyti patalpas masonų ritualams jis išgriovė septynis kambarius ir suformavo erdvę su visa masoniška atributika.

Netrukus šia vieta ėmė naudotis ir kitos Vilniuje veikusios masonų ložės, jų susirinkimai čia vykdavo dvi ar tris dienas kiekvieną savaitę. Taigi gausios šeimos namuose ir erdviame kieme nuolat buvo daug nuomininkų, svečių.

Menotyrininkai surado Gabrielės Giunterytės-Puzinienės 1823 metų atsiminimuose įrašą apie šį namą, tuomet priklaususį dailininko seneliui, Vilniaus bajorų maršalkai M.J.Romeriui: „Maršalkos Mykolo Romerio namuose jungėsi dvi stichijos – saloninė ir universitetinė, bet pats pastatas priminė kaimo namą.

Jis stovėjo toli nuo pagrindinių gatvių, erdvaus kiemo gilumoje, su sodu, besileidžiančiu Vilnelės link. Vos įėjęs į kiemą pajusdavai, kad čia gyvena šeima.

Tik įėjęs pro vartus, žiemą svečias pamatydavo sniego įtvirtinimus ir apkasus, kuriuose grumdavosi studentai, vasarą – žaidžiant futbolą, gaudynes, žodžiu, kieme visada būdavo linksma ir triukšminga.“

Paveikslas „Pavasaris Vilniuje“ – tai lyg ir atsisveikinimas su Romerių giminei svarbia vieta.

Mat nors dailininkas E.M.Romeris turėjo keletą vaikų, jo sūnūs mirė jauni, o vienintelė likusi duktė Regina Romerytė po tik vienus metus trukusios santuokos su garsiuoju Lietuvos teisininku Mykolu Romeriu pardavė giminės namą, išvyko gyventi į Varšuvą ir nepalaikė jokių ryšių su Romerių gimine.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.