Svajojo apie paminklą signatarui, o stinga dėmesio net kapavietei

Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vileišio palikuoniai gali didžiuotis išskirtinėje Kauno vietoje iškilusiu paminklu garsiam valstybės veikėjui. Tuo metu visi bandymai įamžinti signataro Saliamono Banaičio atminimą atsimuša lyg į nematomą sieną.

S.Banaičio pastangomis Kauno autobusų stočiai buvo parinkta dabartinė jos vieta. Dabartiniai stoties šeimininkai tikino visada prisimenantys S.Banaitį – jam atminti buvo surengta paroda.
S.Banaičio pastangomis Kauno autobusų stočiai buvo parinkta dabartinė jos vieta. Dabartiniai stoties šeimininkai tikino visada prisimenantys S.Banaitį – jam atminti buvo surengta paroda.
L.Butkienei apmaudu, kad signataro S.Banaičio anūko sumanymui atnaujinti kapavietę paskutinę akimirką pasipriešino ją prižiūrintys žmonės.<br>M.Patašiaus nuotr.
L.Butkienei apmaudu, kad signataro S.Banaičio anūko sumanymui atnaujinti kapavietę paskutinę akimirką pasipriešino ją prižiūrintys žmonės.<br>M.Patašiaus nuotr.
S.Banaičio pastangomis Kauno autobusų stočiai buvo parinkta dabartinė jos vieta. Dabartiniai stoties šeimininkai tikino visada prisimenantys S.Banaitį – jam atminti buvo surengta paroda.<br>M.Patašiaus nuotr.
S.Banaičio pastangomis Kauno autobusų stočiai buvo parinkta dabartinė jos vieta. Dabartiniai stoties šeimininkai tikino visada prisimenantys S.Banaitį – jam atminti buvo surengta paroda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 16, 2020, 12:27 PM

Žingsniuojant Petrašiūnų kapinėse nutiestu taku reikia akylai dairytis vietos, kur palaidotas garsus prieškario laikų politikas, verslininkas ir lietuvybės saugotojas S.Banaitis.

Apie tai byloja užrašas ant akmeninės knygos didelėje kapavietėje. Ant seno akmeninio paminklo iškaltos toje pačioje kapavietėje palaidotų S.Banaičio giminaičių pavardės, tačiau užrašų beveik neįmanoma įskaityti.

Signataro anūkas, JAV gyvenantis Sigitas Banaitis, kapavietę planavo atnaujinti, tačiau šiam sumanymui sutrukdė netikėta aplinkybė. Kol kas neišsipildė ir jo sumanymas Kaune pastatyti paminklą gausybę reikšmingų darbų valstybei nuveikusiam žmogui.

Paskelbė gražų sumanymą

Prieš porą metų Kaune apsilankęs vienas iš trijų gyvų likusių signataro anūkų S.Banaitis prasitarė apie planus pastatyti savo seneliui paminklą.

Šiam kūriniui jis buvo numatęs net vietą – tai „Aušros“ gimnazijos prieigos Laisvės alėjoje. Ši 1915-aisiais S.Banaičio įkurta gimnazija buvo pirmoji lietuviška mokykla Kaune. Joje prieškario metais mokėsi ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

S.Banaičio skaičiavimais, paminklas galėtų kainuoti iki 100 tūkst. eurų. Maždaug tiek lėšų prireikė ir J.Vileišio paminklui, kurį pirmojo Kauno burmistro palikuoniai 2017 metų vasarą įrengė pačių surinktomis aukomis.

Signataro anūkas vylėsi buvusių „Aušros“ gimnazistų paramos. Praėjo dveji metai, tačiau signataro atminimu besirūpinanti jo žmonos Marijos brolio Juozo Pranaičio anūkė Liucija Butkienė tikino nieko apie konkrečius darbus nežinanti.

Paminklas Kaune – labai gražus sumanymas“, – neabejojo moteris.

Jos žiniomis, JAV gyvenančiam 83 metų S.Banaičiui dėl silpnos sveikatos jau turbūt sunku imtis tokių rimtų darbų. Pastarąjį kartą jis trumpam į Lietuvą buvo grįžęs pernai rudenį, tačiau apie paminklą nieko nepasakojo.

Nerado projekto vadovo

„Paminklo statybas teko atidėti, nes neturime žmogaus, kuris taptų šio projekto vadovu Kaune. Trumpi pokalbiai su skulptoriumi bei draugais pasibaigė be jokių rimtų susitarimų“, – „Laikinajai sostinei“ sakė S.Banaitis.

Jis išgirdo patarimą kreiptis į Kauno savivaldybės Kultūros skyrių. Po visų pokalbių signataro anūkui susidarė įspūdis, kad jokių politinių kliūčių tokiam sumanymui nėra.

„Svarbiausia kliūtis yra finansavimas“, – kalbėjo S.Banaitis. Jo skaičiavimais, bronzos statulos gamyba ir įrengimas kainuotų apie 100 tūkst. eurų. Išeivijos lietuvio šeima pasiryžusi šiam prasmingam sumanymui skirti 20 tūkst. eurų, tačiau neturi galimybių finansuoti viso projekto.

Signataro anūkas įsitikinęs, kad jo senelis yra padaręs gausybę prasmingų darbų Kaunui ir kauniečiams. Štai būdamas garbaus amžiaus jis padėjo statyti Kauno autobusų stotį ir pats kurį laiką gyveno neįrengtame pastate.

„Miesto valdžia turėtų įvertinti jo darbus steigiant pirmąją lietuviškos spaudos spaustuvę, dvylika pradinių mokyklų bei gimnaziją“, – mano S.Banaitis.

Jo nuomone, Saliamono Banaičio figūra galėtų iškilti ant lauko suoliuko prie gimnazijos, o greta atsirastų vietos prisėsti gimnazistams ir praeiviams.

Atsisakė paskutinę akimirką

Dar keistesnėmis aplinkybėmis pasibaigė S.Banaičio sumanymas atnaujinti senelio kapavietę Petrašiūnų kapinėse. Jis tai ketino padaryti savo lėšomis.

Pasamdytas specialistas jau buvo parengęs kapavietės atnaujinimo projektą ir pasiruošęs imtis artimųjų pageidaujamo paminklo, primenančio atverstą knygą, gamybos, tačiau paskutinę akimirką sumanymui paprieštaravo žmonės, atsakingi už kapavietės priežiūrą.

„Priėjus prie kapavietės net sunku suprasti, kad šioje vietoje palaidotas visai šaliai nusipelnęs žmogus“, – svarstė ją apžiūrinėdama L.Butkienė. Ryškiausias akcentas – valstybės lėšomis kampe pastatytas kuklus paminklas – toks, koks pastatytas visiems signatarams.

Kaunietei susidarė įspūdis, kad kapavietei stinga dėmesio, o kartą ją aplankiusi moteris surinko krūvą įvairių atliekų.

„Kapavietę juosiantys akmenys apsamanoję, užrašas ant paminklo neįskaitomas, reikėtų užpilti grunto jos lygiui pakelti“, – būtinus darbus vardijo L.Butkienė.

1933 metais miręs S.Banaitis buvo palaidos Ramybės parke įrengtose kapinėse Vytauto prospekte. Sovietmečiu artimieji palaikus perkėlė į Petrašiūnų kapines.

Paaiškino, kas atsitiko

Signataro S.Banaičio sūnaus Vytauto dukterėčia Aldona Vyšniauskienė patvirtino, kad giminaičiai norėjo atnaujinti kapavietę. Būtent ši moteris yra atsakinga už jos priežiūrą.

„Projektą pateikiau Kultūros paveldo departamento specialistams, kurie po kelių savaičių svarstymo paskelbė nepritariantys pokyčiams, nes kapavietė esą būtų perkrauta“, – aiškino A.Vyšniauskienė. Gautą atsakymą ji pateikė ir giminaičiams.

Pasak kaunietės, dar S.Banaičio sūnus Vytautas norėjo, kad ant tėvo kapo stovėtų paminklas, simbolizuojantis atverstą knygą. Pagal projektą jis būtų gerokai didesnis negu esamas ir kiek pakeltas nuo žemės paviršiaus.

Ar pačiai moteriai patinka esamas kapavietės vaizdas?

„Reikėtų sutvarkyti aplinką, planuojame kapavietę apželdinti naujais augalais“, – kalbėjo A.Vyšniauskienė.

Nespėjo pasidžiaugti statiniu

Tuo metu L.Butkienė planavo ir kitokiais būdais įamžinti S.Banaičio atminimą, tačiau nesėkmingai.

Moteris siūlė Sintautų pagrindinei mokyklai (Šakių r.) suteikti S.Banaičio vardą, mat būsimasis signataras lankė šią švietimo įstaigą. Iš mokyklos vadovybės L.Butkienė išgirdo neigiamą atsakymą.

Kaunietė dar 2016 metais, vos pradėjus statyti naująją Kauno autobusų stotį, pasiūlė ją pavadinti S.Banaičio vardu.

Mat daugiausia S.Banaičio pastangomis Kauno autobusų stočiai buvo parinkta dabartinė jos vieta.

Iš pradžių autobusų stotis veikė Nemuno gatvėje, tačiau smarkiai didėjant autobusų skaičiui jie sunkiai tilpdavo ankštoje aikštelėje, dažnai įvykdavo net susidūrimų, kildavo konfliktų tarp vairuotojų. Transporto priemonių savininkai 1930 metais kreipėsi į miesto valdžią prašydami spręsti problemą.

Naująją stotį nuspręsta statyti Vytauto prospekte, Kauno muitinei priklausančiame pastate. Jį pavyko paversti laukiamąja sale, o autobusams buvo skirta net 8000 kvadratinių metrų ploto aikštė.

Autobusų stoties vadovu dirbęs S.Banaitis prižiūrėjo statybas ir net laikinai buvo įsikūręs viename kambaryje.

Tačiau pasigėrėti kūriniu signataras neturėjo galimybės, mat stotis pradėjo veikti tik 1936 metų rugpjūčio mėnesį – praėjus daugiau kaip trejiems metams po jo mirties.

Reikėtų išsamių tyrimų

Pastaruoju metu L.Butkienė tikino jau nerengianti žygių, kad Kauno autobusų stočiai būtų suteiktas S.Banaičio vardas.

Tuo metu ją valdančios bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas tikino pasigendantis išsamesnio tyrimo, kuris atsakytų į visus klausimus, susijusius su autobusų stoties statyba prieškario metais.

„Saliamono Banaičio nuopelnai šaliai nekelia abejonių, tai buvo neeilinė asmenybė“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Kita vertus, jam labai svarbu, kad nebūtų užmiršti ir kiti žmonės, kurių indėlis buvo labai svarbus statant Kauno autobusų stotį.

„Tikrai būtų labai apmaudu, jeigu pagerbdami vienus žmones užmirštume kitus, o kaitalioti iškabas – labai nesolidu“, – svarstė L.Skardžiukas.

Jis mano, kad tokių nesusipratimų padėtų išvengti išsamios istorikų surinktos žinios, tačiau šiuo metu tokių tyrimų nėra atlikta.

L.Skardžiukas neatmetė, kad galbūt juos ateityje inicijuos pati bendrovė.

Autobusų stoties šeimininkai tikino visada prisimenantys S.Banaitį – jam atminti buvo surengta paroda, kurioje lankėsi ir signataro anūkas S.Banaitis su žmona.

Jie apžiūrėjo tiek parodą, tiek naująjį stoties pastatą, kuris sulaukė gausybės teigiamų atsiliepimų.

Atminimas įvertintas labai skirtingai

Remigijus Gulbinas

Vasario 16-osios klubo pirmininkas, signataro Petro Klimo brolio anūkas

„Vertinant Vasario 16-osios Akto signatarų atminimo įamžinimą išties galima įžvelgti nelygybę.

Galima rasti gausybę A.Smetonai ar J.Basanavičiui skirtų paminklų, jų vardu pavadintų gatvių, mokyklų.

Tuo metu dalis signatarų nepelnytai užmiršti. Tarp jų – S.Banaitis, Kazimieras Bizauskas ir net Aleksandras Stulginskis.

Kaunui itin reikšmingi signatarų J.Vailokaičio ir J.Vileišio istorijoje palikti pėdsakai. Brolių Vileišių giminaičiams pavyko surasti lėšų paminklams Vilniuje ir Kaune.

Tuo metu J.Vailokaičio nuopelnai šalies ūkiui nepakankamai įvertinti. Jis buvo žinomas bankininkas, kartu su broliu Juozu įkūrė draudimo bendrovę, cukraus, plytų gamybos įmones.

Visi Kauno mūriniai pastatai iškilo naudojant šiam signatarui priklausančiose gamyklose pagamintas plytas.

Ne kartą esame kalbėję klubo susirinkimuose, kad nebūtina ant kiekvieno kampo statyti paminklų, visiškai užtenka atminimo lentos.“

Paliko gilių pėdsakų daugelyje sričių

S.Banaitis gimė 1866 metais Vaitiekupių kaime netoli Šakių, tačiau anksti mirus tėvui nebaigė mokslų Marijampolės gimnazijoje, mat turėjo padėti motinai ūkininkauti.

Vėliau gabus jaunuolis baigė buhalterijos ir komercijos kursus Peterburge. Spaudos draudimo metais jis įsitraukė į lietuviškumą puoselėjančią veiklą, paslapčia platino lietuvišką spaudą, pažinojo Vincą Kudirką.

1905 metais S.Banaitis įsikūrė Kaune, čia gyveno iki pat mirties ir būtent čia nuveikė reikšmingiausius savo darbus.

1905 metais būsimasis signataras įsteigė pirmąją lietuvišką spaustuvę Kaune, kuri veikė Rotušės aikštės 23 numeriu pažymėtame name.

Lietuviškoje spaustuvėje Kaune buvo leidžiamos ne tik knygos – vokiečių okupacijos metais buvo spausdinami ir atsišaukimai prieš svetimšalių valdžią.

Kad išlaikytų spaustuvę ir mokėtų algas darbininkams, S.Banaitis įkeitė savo ūkį Vaitiekupiuose.

Vokiečių okupacijos metu, 1915 metais, jis įkūrė 12 lietuviškų pradžios mokyklų ir „Aušros“ gimnaziją.

1917 metais Vilniuje S.Banaitis buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, kuri 1918-ųjų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

Tarpukariu šis signataras prisidėjo prie Prekybos ir pramonės banko, Lietuvos garlaivių akcinės bendrovės steigimo, paskutiniais gyvenimo metais dirbo Kauno autobusų stoties viršininku.

Naujų atminties ženklų neplanuojama

Saulius Rimas

Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas

„Kaune įrengta 17 Vasario 16-osios Akto signatarų įamžinimo atminimo lentų, kai kuriems žmonėms jų skirta net po kelias.

Pastaruoju metu atminimo lentomis įamžinti Jonas Vailokaitis, Vladas Mironas, Steponas Šaulys.

Praėjusių metų lapkritį atidengta atminimo lenta signatarui Antanui Smetonai – Maironio gatvėje esančiame pastate 1919 metų balandžio 4 dieną jis buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu ir davė priesaiką.

Visai neseniai Kaune pastatyti paminklai signatarui J.Vileišiui, taip pat signatarui ir prezidentui Aleksandrui Stulginskiui, paminklinis biustas – Jonui Basanavičiui.

Artimiausiu metu naujų atminimo ženklų Vasario 16-osios signatarams neplanuojama.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.