Iš praeities iškilo trimatė Lietuva – unikalūs Vilniaus, Kauno ar Žemaitijos vaizdai

„XIX a. smarkiai išpopuliarėjusias stereoskopines fotografijas galima vadinti net ne mada, o manija. Londone jų per dieną buvo parduodama tūkstančiai“, – sakė fotografijos istorijos žinovas Dainius Junevičius.

S. F. Fleury. „Maudynės prie Žaliojo tilto. Tolumoje – Žaliasis tiltas ir Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia“ (fragmentas). 1900–1903 m. (iš knygos „IŠKILIOJI LIETUVA. 1860–1918“). Šią fotografiją reikia žiūrėti su specialiais akiniais, kurių dėka matysite 3D vaizdą.<br>Leidėjų nuotr.
S. F. Fleury. „Maudynės prie Žaliojo tilto. Tolumoje – Žaliasis tiltas ir Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia“ (fragmentas). 1900–1903 m. (iš knygos „IŠKILIOJI LIETUVA. 1860–1918“). Šią fotografiją reikia žiūrėti su specialiais akiniais, kurių dėka matysite 3D vaizdą.<br>Leidėjų nuotr.
Dainius Junevičius iš užmaršties prikėlė stereoskopinę fotografiją, pagrįstai vadinamą 3D vaizdo pradininke.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Dainius Junevičius iš užmaršties prikėlė stereoskopinę fotografiją, pagrįstai vadinamą 3D vaizdo pradininke.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Stereoskopinių vaizdų albumui „Iškilioji Lietuva. 1860–1918“ peržiūrėti prireiks specialių akinių,kuriuos galima rasti specialioje knygos kišenėlėje. 
Stereoskopinių vaizdų albumui „Iškilioji Lietuva. 1860–1918“ peržiūrėti prireiks specialių akinių,kuriuos galima rasti specialioje knygos kišenėlėje. 
S. F. Fleury. „Ledo ruošos darbai Neryje. 1900–1903 m.“. (iš knygos „IŠKILIOJI LIETUVA. 1860–1918“). Fotografiją reikia žiūrėti su specialiais akiniais, kurių dėka matysite 3D vaizdą.<br>Leidėjų nuotr.
S. F. Fleury. „Ledo ruošos darbai Neryje. 1900–1903 m.“. (iš knygos „IŠKILIOJI LIETUVA. 1860–1918“). Fotografiją reikia žiūrėti su specialiais akiniais, kurių dėka matysite 3D vaizdą.<br>Leidėjų nuotr.
Albumui „Iškilioji Lietuva. 1860–1918“ peržiūrėti prireiks specialių akinių.<br>Leidėjų nuotr.
Albumui „Iškilioji Lietuva. 1860–1918“ peržiūrėti prireiks specialių akinių.<br>Leidėjų nuotr.
Nežinomas fotografas. Nemuno krantinė prie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios. Apie 1900 m.(iš knygos „IŠKILIOJI LIETUVA. 1860–1918“, 2019). Šią fotografiją reikia žiūrėti su specialiais akiniais, kurių dėka matysite 3D vaizdą.
Nežinomas fotografas. Nemuno krantinė prie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios. Apie 1900 m.(iš knygos „IŠKILIOJI LIETUVA. 1860–1918“, 2019). Šią fotografiją reikia žiūrėti su specialiais akiniais, kurių dėka matysite 3D vaizdą.
 Nežinomas fotografas. "Žaliasis tiltas. [b.m.]".(iš knygos „IŠKILIOJI LIETUVA. 1860–1918“). Šią fotografiją reikia žiūrėti su specialiais akiniais, kurių dėka matysite 3D vaizdą.<br>Leidėjų nuotr.
 Nežinomas fotografas. "Žaliasis tiltas. [b.m.]".(iš knygos „IŠKILIOJI LIETUVA. 1860–1918“). Šią fotografiją reikia žiūrėti su specialiais akiniais, kurių dėka matysite 3D vaizdą.<br>Leidėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 4, 2020, 6:26 PM

Naujausia aistringo fotografijų kolekcininko D.Junevičiaus knyga „Iškilioji Lietuva. 1860–1918“ – kiek kitokia nei jo monografija apie pirmąjį Vilniaus fotografą Abdoną Korzoną. Joje esančių nuotraukų beveik neįmanoma žiūrėti neužsidėjus specialių akinių, kuriuos galima rasti specialioje knygos kišenėlėje.

Gausiai iliustruotas leidinys iš užmaršties prikėlė stereoskopinę fotografiją, pagrįstai vadinamą 3D vaizdo pradininke. Pirmosios 3D nuotraukos, tuo metu vadintos stereoskopinėmis, buvo padarytos netrukus po to, kai buvo išrasta fotografija. Galimybė pamatyti erdvinį vaizdą tuomet žmones žavėjo ne mažiau, nei dabar žavi virtualios realybės akiniai.

Žiūrint pro specialius akinius iškyla trimačiai Vilniaus ir jo apylinkių, Kauno, Žagarės, Radviliškio, Žemaitijos ir Šiaurės Lietuvos vietovių vaizdai.

– Kada susižavėjote stereoskopinėmis fotografijomis? Ar daug jų turite asmeninėje kolekcijoje? – paklausiau 61 metų diplomato, fotografijos istoriko D.Junevičiaus.

– Per dvidešimt penkerius metus man pavyko surinkti gal šimtą stereografinių Lietuvos nuotraukų – ne itin daug. Pirmosios mano matytos tokio tipo fotografijos buvo tarpukario Kauno vaizdai. Daugumą fotografijų radau atsitiktinai.

Kelias stereografines nuotraukas nusipirkau Briuselio sendaikčių turguje, bet daugiausia – Lietuvoje ir Lenkijoje. Dar kelias – „eBay“ ir kituose aukcionuose.

– Koks buvo pats sėkmingiausias pirkinys?

– Unikalus dalykas – Pirmojo pasaulinio karo metų vokiečių karininko nuotraukų rinkinys. Jis buvo atsivežęs specialų aparatą į Lietuvą. Kol frontas nejudėjo, jis fotografavo įvairius vaizdus Šiaurės Lietuvoje įkurtoje karinėje stovykloje.

Tarkime, vienoje nuotraukoje karininkai su seselėmis geria vyną ar alų, kitose – karo stovyklos vaizdai, vyras su šunimi. Yra ir etnografinių vaizdų.

Daugeliui vokiečių kariškių tai buvo nepažintas kraštas – egzotiška, atsilikusi Rusija. Žinoma, kiek pabuvus Lietuvoje jų požiūris pasikeitė.

Tas nuotraukas sumedžiojau vokiečių interneto aukcione. Man paskambino bičiuliai ir pasakė, kad tame aukcione parduodamos įdomios fotografijos. Jei ne draugai ir pagalbininkai, daug ką būčiau pražiopsojęs.

Pavyko gera kaina įsigyti visą rinkinį – daugiau kaip septynias dešimtis stereografijų. Jame buvo ir Vilniaus nuotraukų, kurios taip pat sudėtos į naująją knygą.

– Lietuvoje tokios fotografijos pradininkas turbūt buvo pirmasis Vilniaus fotografas A.Korzonas?

– Taip, A.Korzonas buvo pirmasis ir ilgą laiką vienintelis fotografas, žavėjęsis stereoskopijomis. Prie to prisidėjo ir jo kelionė į Paryžių.

Šio fotografo Panerių tunelio statybų nuotrauka yra ne tik pati seniausia Lietuvoje daryta stereografija, bet ir apskritai seniausia išlikusi fotografija Lietuvoje.

– Kuo žmones taip žavėjo tokios dvigubos, erdvinės fotografijos?

– XIX a. viduryje didžiulį stereoskopinių fotografijų populiarumą galima vadinti net ne mada, o manija. Londone per dieną buvo parduodama tūkstančiai, net dešimtys tūkstančių tokių fotografijų. Juk vizualinių pramogų tais laikais nebuvo tiek daug.

Pirmosios stereografijos sukurtos Prancūzijoje, bet išpopuliarėjo tuomet, kai 1851 metais pasaulinėje Londono Didžiojoje parodoje prancūzų optikas Louis Jules’is Duboscqas, sukūręs žiūrėjimo aparatą, jį ir nuotraukas padovanojo Anglijos karalienei Viktorijai.

Kai ji susižavėjo, susižavėjo ir visas pasaulis.

Knygoje apie tai nerašau, bet stereoskopija išpopuliarėjo ir dar vienoje srityje – erotinių fotografijų, pornografijos. Bet tai buvo nelegalu, policija jas konfiskuodavo.

Todėl net keletas tokių fotografijų rinkinių yra išlikę policijos archyvuose. Tiesa, ne Lietuvoje. Knygoje apie tai stengiausi nerašyti, nes joje pateikiama tik trumpa Lietuvos stereoskopijos istorija.

– Tai pirmiausia buvo kilmingųjų ir turtuolių pramoga?

– Kaip ir pati fotografija. Bet atsiradus naujoms medžiagoms atpigo ir paprastos nuotraukos, ir stereografijos. Pavyzdžiui, Vilniuje žmones galbūt mažiausiai domino Vilniaus vaizdai.

Daug įdomesnės buvo užsienio šalių fotografijos, pasaulio vaizdai. Tai buvo tarsi anų laikų kino keliautojų klubas.

Važinėjo net keliaujantys stereogramų teatrai. Jie atvažiuodavo su specialia programa – tolimų kraštų vaizdais ar kokių išskirtinių įvykių, katastrofų fotografijomis.

Esu atradęs ir tokį faktą: Varšuvos laikraštis rašė apie tai, kad 1860 m. į Vilnių atvykęs toks stereoteatras didelio susidomėjimo nesulaukė, nes vilniečiai namuose patys turi labai daug stereogramų. Gal čia tik korespondento nuomonė, bet taip visai galėjo būti.

Vilniaus stereografijas XX a. pradžioje kūrė ir garsus fotografas Stanislawas Filibertas Fleury, ir keletas mėgėjų. Taip pat atvažiuodavo fotografų iš užsienio firmų, kurios platino ir dideliu mastu leido stereoskopines fotografijas, jų rinkinius.

– Ar rengdamas knygą radote visai nematytų fotografijų?

– Galiu paminėti vieną visiškai naują, įdomų dalyką, kurį laikau savo atradimu. 1867 metais Maskvoje vyko didelė etnografijos paroda. Didelę jos dalį užėmė nuotraukos. Sužinojau, kad iš Lietuvos – iš Platelių dvaro – į tą parodą buvo nusiųstas pluoštas nuotraukų, tarp kurių – ir keturios stereografijos.

Platelių dvaras tuo metu priklausė grafams Šuazeliams-Gufjė, bet neaišku, kas darė tas nuotraukas – lietuvis ar atvykėlis.

– Gal pasirodžius leidiniui atsiras ir daugiau trimačių Lietuvos vaizdų?

– Stebuklų pasitaiko. Kai knyga jau buvo išėjusi, atsirado dar kelios S.F.Fleury fotografijos, viena kita – kitų fotografų. Bet tai buvo žinomi fotografai ir žinomos leidyklos.

Tikruoju atradimu galėčiau pavadinti tik 24 Kuršių nerijos stereoskopines nuotraukas, padarytas 1900 metais.

Tai nematyti Tilžės fotografo Roberto Minzloffo darbai. Jos tikrai turėjo būti šioje knygoje, tačiau dabar jau mąstau apie specialų Neringos projektą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.