Dievo Šventosios Išminties katedra Stambule: muziejus uždaromas, mečetė atidaroma

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Dievo Šventosios Išminties katedrą Stambule pavertė mečete. Liepos 24-ąją joje įvyko pirmasis namazas (musulmonų religinės apeigos), kurių metu krikščioniškos freskos buvo paslėptos nuo besimeldžiančiųjų akių.

Liepos 24-ąją visam pasauliui žinomoje Dievo Šventosios Išminties katedroje Stambule įvyko pirmasis penktadienio namazas – musulmonų religinės apeigos.<br> M.Augulytės nuotr.
Liepos 24-ąją visam pasauliui žinomoje Dievo Šventosios Išminties katedroje Stambule įvyko pirmasis penktadienio namazas – musulmonų religinės apeigos.<br> M.Augulytės nuotr.
Dievo Šventosios Išminties katedroje per stebuklą išliko senovinės krikščioniškos freskos ir mozaikos.<br> M.Augulytės nuotr.
Dievo Šventosios Išminties katedroje per stebuklą išliko senovinės krikščioniškos freskos ir mozaikos.<br> M.Augulytės nuotr.
Dievo Šventosios Išminties katedroje per stebuklą išliko senovinės krikščioniškos freskos ir mozaikos.<br> M.Augulytės nuotr.
Dievo Šventosios Išminties katedroje per stebuklą išliko senovinės krikščioniškos freskos ir mozaikos.<br> M.Augulytės nuotr.
Dievo Šventosios Išminties katedros interjero fragmentas.<br> M.Augulytės nuotr.
Dievo Šventosios Išminties katedros interjero fragmentas.<br> M.Augulytės nuotr.
 Dievo Šventosios Išminties katedros interjero fragmentas.
 Dievo Šventosios Išminties katedros interjero fragmentas.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 25, 2020, 5:30 PM, atnaujinta Jul 25, 2020, 5:30 PM

Liepos 24-ąją visam pasauliui žinomoje Dievo Šventosios Išminties katedroje įvyko pirmasis penktadienio namazas:  jame dalyvavo tūkstančiai žmonių, tarp jų ir Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas.  Sultanahmeto aikštėje priešais katedrą susirinko minios tikinčiųjų.

Kaip pranešė Turkijos žiniasklaida, miesto gatvėse budėjo 17 tūkst. policininkų. Pamaldų metu krikščioniškos freskos buvo aptemdytos specialiu apšvietimu.

Musulmoniškos maldos buvusioje katedroje, o dabar – Ayasofya mečetėje nuaidėjo praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Turkijos aukščiausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą atšaukti iš katedros muziejaus statusą.

Liepos 10-ąją, praėjus kelioms valandoms po teismo sprendimo, Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas paskelbė įsaką, pagal kurį katedroje bus galima rengti musulmoniškas pamaldas.

Erdoganas prieš Atatiurką

Dievo Šventosios Išminties katedra dešimtmečius buvo ne tik Stambulo simbolis, bet ir populiariausias Turkijos turizmo objektas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šventovė su didžiuliu kupolu ir interjeru, papuoštu senovinėmis freskomis, kasmet pritraukdavo milijonus turistų. Kartu Dievo Šventosios Išminties katedra visada buvo ne tik architektūros, bet ir politikos simbolis.

Monumentalus pastatas iškilo Bizantijos imperatoriaus Justiniano I įsakymu mūsų eros šeštajame amžiuje. Kai 1453-iaisiais Konstantinopolį užgrobė osmanai, sultonas Mehmedas II krikščionių šventyklą pavertė mečete.

O 1934 metais šiuolaikinės Turkijos valstybės įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatiurkas padarė simbolinį gestą ir pasirašė dekretą, pagal kurį Dievo Šventosios Išminties katedra tapo muziejumi.

„Šiuolaikinė Turkija – pasaulietinė šalis“ – toks buvo Atatiurko šūkis.

„Kas paėmė katedrą kardu, tam ji ir priklauso“

Tačiau dabartinis Turkijos prezidentas ir valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (TPP) vadovas R.T.Erdoganas pasuko laiką atgal ir katedrą vėl pavertė mečete. Turkijos lyderis tikisi, kad tai padės jam sutelkti rinkėjus apie savo partiją. Neseniai atliktų sociologinių apklausų duomenimis, TPP reitingas pastaraisiais mėnesiais gerokai krito.

Tokiomis sąlygomis R.T.Erdoganas vėl bando Turkijos visuomenėje sustiprinti nacionalistines nuotaikas. Daugeliui jo šalininkų Dievo Šventosios Išminties katedra yra osmanų užkariauto krikščioniškojo Konstantinopolio simbolis ir islamo pranašumo prieš krikščionybę pavyzdys.

Erdogano partija buvo tikra dėl savo pergalės teisme: gegužės 29-ąją, Konstantinopolio užkariavimo 567-ųjų metinių proga, vienas Stambulo imamų surengė Dievo Šventosios Išminties katedroje Korano surų skaitymą.

„Teritoriškai Dievo Šventosios Išminties katedra yra mūsų nuosavybė. Kas paėmė ją kardu, tam ji ir priklauso“, – pareiškė TPP pirmininko pavaduotojas Numanas Kurtulmuşas.

Musulmonų ir krikščionių taikos simbolis

Tačiau R.T.Erdogano sprendimas patiko anaiptol ne visiems. Konstantinopolio ortodoksų bažnyčios vadovas patriarchas Baltramiejus ryžtingai pasisakė prieš Dievo Šventosios Išminties katedros pavertimą mečete.

Katedra yra vienas svarbiausių kultūros paveldo objektų ir  priklauso ne tik jos tiesioginiams valdytojams, bet ir „visai žmonijai“, pareiškė patriarchas per bažnytines apeigas Stambule. 

Turkijos graikų bendruomenės vadovas Nikolaos Uzunoglu taip pat apgailestavo, kad Dievo Šventosios Išminties katedra tapo politinio ginčo objektu. Šis istorinis pastatas yra įvairių religijų ir civilizacijų taikos simbolis, pabrėžė jis.

„Pareiškimas apie Dievo Šventosios Išminties katedros paėmimą kardu turėtų sukelti visos Turkijos visuomenės nerimą“, – teigė N.Uzunoglu.

Susirūpinimą dėl Turkijos teismo sprendimo išreiškė ir Rusų stačiatikių bažnyčia (RSB). RSB Švenčiausiasis Sinodas pabrėžė, kad šis žingsnis žengtas neatsižvelgiant į stačiatikių vietinių bažnyčių vyskupų ir hierarchų, užsienio valstybių, įvairių visuomeninių ir žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovų, taip pat skirtingų konfesijų ir religinių tradicijų dvasininkų nuomonę.

Švenčiausiasis Sinodas taip pat paragino Turkijos valdžią išsaugoti Dievo Šventosios Išminties katedros krikščioniškas mozaikas.

„Viliamės, kad Turkijos valdžia dės būtinas pastangas, kad būtų išsaugotos per stebuklą išlikusios neįkainojamos krikščioniškos mozaikos ir bus užtikrintas krikščionių maldininkų priėjimas prie jų“, – sakoma Sinodo pareiškime.

Dievo Šventosios Išminties katedra – pasaulio palikimas

Nerimą dėl katedros statuso pakeitimo išreiškė ir Pasaulinė Bažnyčių taryba, Vatikanas, taip pat ES ir Europos Parlamentas. Nerimo varpais skambina istorikai.

„Dievo Šventosios Išminties katedra 1500 metų tarnauja dviem pasaulinėms religijoms be būtinybės iš esmės keisti architektūrą, – sakė istorikas Edhemas Eldemas iš Bosforo universiteto Stambule. – Tokius pastatus pasaulyje galima suskaičiuoti pirštais ir juos reikia saugoti.“

Jis taip pat pabrėžė, kad Dievo Šventosios Išminties katedra yra viso pasaulio civilizacijos paveldas.

„Nejaugi mes norime izoliuoti ir paslėpti šį paveldą? Ar ne geriau jį būtų atverti visam pasauliui?“ – stebėjosi E.Eldemas.

Istorija – permaininga 

Dievo Šventosios Išminties bažnyčia (gr. Αγία Σοφία − Hagia Sophia, turk. Ayasofya) − buvusi Konstantinopolio patriarcho bazilika, vėliau − mečetė ir muziejus Stambule (Turkija). Ji garsi dėl savo kupolo, kuris laikomas Bizantijos architektūros įkūnijimu. Dievo Šventosios Išminties bažnyčia buvo didžiausia katedra pasaulyje iki 1520 m., kai buvo baigta viduramžių Sevilijos katedra. 

Dabartinis pastatas pastatytas 532–537 m. įsakius Bizantijos imperatoriui Justinianui I ir iš tiesų buvo trečioji Šventosios Išminties bažnyčia, užėmusi tą vietą (pirmos dvi buvo sugriautos per maištus). Ją kūrė du architektai: Izidoras Miletietis ir Artemijus Tralietis. Bažnyčiai priklausė daugybė šventųjų relikvijų ir tarp kitų daiktų joje buvo 15 m. ilgio sidabrinėmis ikonomis puošta siena (ikonostasas). 

Apie tūkstantį metų ši bažnyčia buvo Rytų Ortodoksų Bažnyčios centras. 1453 m. Konstantinopolį užgrobė Osmanų imperija ir sultonas Mehmedas II įsakė pastatą padaryti mečete. Varpai, altorius, ikonostasas ir šventieji indai buvo pašalinti, o dauguma mozaikų ilgainiui  užteptos. Osmanams valdant atsirado mihrabas, minbaras ir keturi minaretai soboro išorėje.

Soboras buvo mečete iki 1934 m., kai K.Atatiurko nurodymu tapo pasaulietinės Turkijos Respublikos muziejumi. 500 metų išbuvęs pagrindine Stambulo mečete, Šv.Išminties soboras buvo daugelio kitų osmanų mečečių modelis. Pavyzdžiui, Sultono Ahmedo mečetė, Şehzade mečetė, Suleimanijos mečetė, Rüstem pašos mečetė

Nors kartais tvirtinama, kad soboras skirtas šv.Sofijai, visas bažnyčios pavadinimas yra Dievo Šventosios Išminties bažnyčia (gr. – Ναός τῆς Ἁγίας τοῦ Θεοῦ Σοφίας). Tad bažnyčia skirta išminčiai (graikiškai sofija), o ne kuriai nors šventajai. 

1985 m. Dievo Šventosios Išminties soboras su kitais Stambulo objektais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 

2020 m. liepos 10 d. Turkijos teismas pripažino Dievo Švenosios Išminties soboro pavertimą 1934 m. muziejumi neteisėtu, pastatui grįžo mečetės statusas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.