Lietuvos ekonominėje jūroje netoli Klaipėdos nuskendęs vokiečių laivas „Elbing IX“ dunkso 47–50 metrų gylyje. Spėjama, kad jis 1914 metais nugarmėjo į dugną užplaukęs ant minos arba pašautas torpedos.
Šiuo skenduoliu susidomėjo viešoji įstaiga „Baltijos paveldas“, įgyvendinanti su jūrų kultūros istorija ir ekologija susijusius projektus.
Gelmes naršantys povandeninės archeologijos specialistai aptiktus nuskendusius objektus pirmiausia išlaisvina iš juos apraizgiusių žvejybos tinklų, o paskui identifikuoja ir tyrinėja.
Entuziastai šią vasarą vėl nardė prie vokiečių prekybos laivo, valė nuo jo korpuso tinklus. Denyje atrastas varpas su užrašu „Elbing IX. 1913.“ buvo iškeltas į viršų ir perduotas Lietuvos jūrų muziejui.
Prieš tai tyrinėtojai naršė archyvus, surinko daug informacijos apie „Elbing IX“ žūtį. Šis laivas žinomas ir Lietuvos istorikams – pažymėtas teritorinėje jūroje nuskendusių objektų registre.
„Baltijos paveldo“ grupės pažiba vokietė Sabine Kerkau daugiau nei 30 metų tyrinėja nuskendusius laivus. Moterį traukia Rytų Baltija, nes jos protėviai kilę iš Mėmelio krašto.
S.Kerkau nardė Libano, Graikijos, Islandijos, Kroatijos, Sardinijos pakrantėse, dalyvavo Atlanto ekspedicijose: daugiau nei 5 tūkst. kartų leidosi į jūrą, buvo pasiekusi daugiau nei šimto metrų gelmę.
Farmacininkės profesiją įgijusi vokietė darbavosi ir Estijos vandenyse – buvo panirusi prie Suomijos įlankoje vokiečių nuskandinto vienintelio Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“.
„Buvo nelengva, nes jis guli jūros dugne virš judrių laivakelių sankryžos. Kol nardėme, estai šešioms valandoms buvo apriboję keltų ir kitokių laivų eismą“, – pasakojo S.Kerkau.
Suomių įlanka vadinama skenduolių kapinėmis – per du pasaulinius karus čia į dugną nugrimzdo daugybė laivų, pamuštų orlaivių. Jiems suteiktas saugotinų jūrų kultūros objektų statusas.
Prie teritoriniuose vandenyse nuskendusių laivų veržiasi smalsūs nardytojai, tačiau juos tyrinėti gali tik valstybių leidimus gavę profesionalūs povandeninės archeologijos specialistai.
Draudžiama drumsti kapaviečių po vandeniu ramybę – lupinėti įrenginius, savavališkai iškelti į viršų išlikusią ginkluotę, kitokią karinę amuniciją, aptiktas relikvijas.
Jūrų kultūros paveldo gelbėjimo organizaciją įkūrusi S.Kerkau derina istoriją ir ekologiją – su bendraminčiais vaduoja laivus skenduolius iš tinklų, kurie teršia vandenį, pražudo žuvis. „Baltijos paveldo“ grupė LJM anksčiau perdavė dar vieną varpą, atrastą prie nuskendusio laivo „Edith Bosselmann“. Užrašas ant jo nesutampa su skenduolio pavadinimu.
