Lietuvą palietusi tragedija Juodojoje jūroje: „Vaikų klyksmai buvo baisiausi tos nakties garsai“

Prieš 34 metus, paskutinę 1986-ųjų rugpjūčio dieną, Juodojoje jūroje, už 13 km nuo Novorosijsko uosto nuskendo „Admirolas Nachimovas“ – tuometės Sovietų sąjungos keleivinio laivyno pasididžiavimas. Užsienio žiniasklaida įvykį pavadino „siaubinga sovietų „Titaniko“ tragedija“.

Katastrofos, nusinešusios 423 žmonių gyvybes – tarp jų buvo ir 25 keleiviai iš Lietuvos – priežastimi tapo „Admirolo Nachimovo“ (kairėje) susidūrimas su krovininiu laivu „Piotras Vasevas“.<br>wikipedia nuotr.
Katastrofos, nusinešusios 423 žmonių gyvybes – tarp jų buvo ir 25 keleiviai iš Lietuvos – priežastimi tapo „Admirolo Nachimovo“ (kairėje) susidūrimas su krovininiu laivu „Piotras Vasevas“.<br>wikipedia nuotr.
„Admirolas Nachimovas“ – tuometės Sovietų sąjungos keleivinio laivyno pasididžiavimas.<br>wikipedia nuotr.
„Admirolas Nachimovas“ – tuometės Sovietų sąjungos keleivinio laivyno pasididžiavimas.<br>wikipedia nuotr.
Taip po susidūrimo atrodė „Piotras Vasevas“.<br>wikipedia nuotr.
Taip po susidūrimo atrodė „Piotras Vasevas“.<br>wikipedia nuotr.
Laivų maršrutų ir susidūrimo schema.<br>wikipedia nuotr.
Laivų maršrutų ir susidūrimo schema.<br>wikipedia nuotr.
Navigacijos įranga nepadėjo išvengti katastrofos.<br>wikipedia nuotr.
Navigacijos įranga nepadėjo išvengti katastrofos.<br>wikipedia nuotr.
Lemtingojo kruizo tvarkaraštis.<br>wikipedia nuotr.
Lemtingojo kruizo tvarkaraštis.<br>wikipedia nuotr.
„Admirolas Nachimovas“ – tuometės Sovietų sąjungos keleivinio laivyno pasididžiavimas.<br>wikipedia nuotr.
„Admirolas Nachimovas“ – tuometės Sovietų sąjungos keleivinio laivyno pasididžiavimas.<br>wikipedia nuotr.
„Admirolo Nachimovo“ biografija buvo turtinga. Šis laivas, pavadintas „Belynas“, dar 1925 m. kovo 24 d. buvo nuleistas į vandenį Vokietijos uoste Liubendorfe.<br>wikipedia nuotr.
„Admirolo Nachimovo“ biografija buvo turtinga. Šis laivas, pavadintas „Belynas“, dar 1925 m. kovo 24 d. buvo nuleistas į vandenį Vokietijos uoste Liubendorfe.<br>wikipedia nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Sep 27, 2020, 3:06 PM, atnaujinta Sep 28, 2020, 1:16 PM

Katastrofos, nusinešusios 423 žmonių gyvybes – tarp jų buvo ir 25 keleiviai iš Lietuvos – priežastimi tapo „Admirolo Nachimovo“ susidūrimas su krovininiu laivu „Piotras Vasevas“.

Baisios nelaimės tikrai buvo galima išvengti, tačiau abiejų laivų kapitonai – patyrę „jūrų vilkai“ – dėl tragiško atsitiktinumo padarė lemtingas klaidas, pražudžiusias daugybę žmonių.

Laivo istorijos vingiai

„Admirolo Nachimovo“ – Sovietų sąjungos keleivinio laivyno flagmano – biografija buvo turtinga.

Šis laivas, pavadintas „Belynas“, dar 1925 m. kovo 24 d. buvo nuleistas į vandenį Vokietijos uoste Liubendorfe. Tų pačių metų rugsėjį garlaivis atliko pirmąją kelionę į Niujorką ir netgi dalyvavo gelbstint nuskendusio britų laivo keleivius.

„Berlynas“ reguliariai vykdė transatlantinius reisus iki 1938 m. vasaros. Tuo metu Europoje liko mažiau turtingų klientų, o amerikiečiai vis rečiau naudojosi tarpžemyninių vežėjų paslaugomis, todėl garlaivį buvo imta naudoti kaip kruizinį laivą Viduržemio jūroje.

1939 m. liepos 15 d. „Berlynas“ nutraukė savo taikią veiklą, gavęs Vokietijos karinių jūrų pajėgų vadovybės nurodymą vykti į Svinemiundę. Nepraėjus nė dviem mėnesiams nugriaudėjo pirmieji šūviai, nuo kurių prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

„Berlynas“ buvo paverstas Vokietijos kariuomenės laivu-ligonine. Tada jame įvyko pirmasis incidentas: sprogus katilui žuvo 17 ekipažo narių. Bet paskui per visą karą laivas be praradimų gabeno sužeistus vokiečių kareivius.

1945-ųjų sausio pradžioje Vokietijos padėtis buvo katastrofiška. Karas jau atsirito į Trečiojo reicho teritoriją, vermachtui trūko amunicijos ir ginklų, o svarbiausia – kareivių.

Tuo metu Rytų Prūsijoje ir Pomeranijoje, taip vadinamame Kuršo katile, susitelkė apie 2 milijonai vokiečių – civilių ir kariškių, apsuptų sovietų armijos. Vokietijos karinio laivyno vadas Karlas Donitzas parengė operaciją „Hanibalas“, kurios tikslas buvo evakuoti žmones ir techniką prieš spartų Raudonosios armijos puolimą. Tam buvo pasitelktas ir „Berlynas“.

Liepojos uoste užplaukė ant minų

Operacija prasidėjo 1945 m. sausio 21 d. Po dešimties dienų „Berlynas“ priartėjo prie Latvijos uosto Liepojos. Siekiant apsiginti nuo sovietų aviacijos ir povandeninių laivų, „Berlyną“ lydėjo sustiprintas karinių laivų konvojus.

Bet įplaukiant į Liepojos uostą nuaidėjo sprogimas – „Berlynas“ kliudė povandeninę miną.

Nepaisant didžiulės skylės, laivas plaukė toliau, bet negalėjo normaliai manevruoti. Netrukus įvyko dar vienas sprogimas: „Berlynas“ kliudė kitą miną ir paskendo.

Praėjo dveji metai. Karo pėdsakai ir griuvėsiai Liepojos gyventojams vis dar priminė apie mūšius – kaip ir uosto prieigose iš vandens kyšojęs vokiečių laivas. 1947-aisiais „Berlyną“ apžiūrėjo narai ir buvo nustebinti kokybės: korpusas liko tvirtas, be korozijos pėdsakų.

Specialistai padarė išvadą, kad „Berlyną“ galimą suremontuoti ir naudoti SSRS tikslams.

Antruoju mėginimu laivas buvo pakeltas nuo dugno ir nutemptas į Kronštatą, esantį prie dabartinio Sankt Peterburgo.

Ten laivas buvo pervadintas „Admirolas Nachimovas“ – garsaus Rusijos karinių jūrų pajėgų vado garbei.

Laivą remontavo dvejus metus, kol paaiškėjo, kad Kronštate nepakanka specialistų ir pajėgumų. Todėl 1949-aisiais „Admirolą Nachimovą“ išsiuntė į Rytų Vokietiją, kur jis prabuvo net iki 1957-ųjų – pokariu SSRS sprendė svarbesnius rūpesčius nei laivo remontas.

Laivas tapo prestižinis

Pagaliau „Admirolas Nachmovas“ sulaukė naujo ekipažo. Pirmasis jo sovietinis kapitonas Nikolajus Sobolevas buvo nustebintas jam patikėto garlaivio vidaus apdailos. Apžiūrėjęs kajutes, denius ir technines patalpas N.Sobolevas pamatė, kad „Admirolas Nachimovas“ primena muziejų ar rūmus.

Į Juodają jūrą atplukdytas „Admirolas Nachimovas“ garsėjo nepriekaištinga reputacija dėl kapitono, komfortiškumo ir ekipažo, nuolat tobulinusio meistriškumą. Tai garantavo stabilų keleivių srautą. Maža to, per sustojimus uostuose visiems norintiems keleiviams buvo siūlomi trijų valandų pasivaikščiojimai. Ši atrakcija tapo ypač populiari ir išgarsino laivą visoje pakrantėje.

1960-1970-aisiais patekti tarnauti į „Admirolą Nachimovą“ svajojo daugybė jūrininkų. Laive buvo filmuojamos televizijos laidos, didelio populiarumo sulaukęs vaidybinis filmas „Damos kviečia kavalierius“. Dėl to laivu plaukdavo žinomi žmonės, kas garantavo ekipažui stabilų uždarbį ir premijas.

„Admirolas Nachimovas“ atlikdavo ir tarpžemyninius reisus: pasiekė Kubą, Afrikos pakrantes, Artimųjų Rytų uostus.

Bet 1978-aisiais kapitonas N.Sobolevas dėl sveikatos paliko tarnybą. Naujuoju kapitonu tapo 56-erių Vadimas Markovas – patyręs jūreivis, dideliais keleiviniais laivais plaukiojęs tarptrautiniais maršrutais. Būtent jis vadovavo „Admirolui Nachimovui“ lemtingą 1986-ųjų rugpjūčio 31-osios naktį.

Pramušė lyg taranas

Japonijoje pastatytas 170 metrų ilgio krovininis laivas „Piotras Vasevas“ gabeno 30 tūkst. tonų kanadietiškų grūdų. Milžinas aukštais bortais – tikras plieno taranas, kuris po susidūrimo akimirksniu pramušė kad ir pakankamai tvirtą, kniedytą „Admirolo Nachimovo“ bortą.

Gelbėjimo operacija nelaimės vietoje truko kelias dienas, nors visi išgyvenusieji buvo rasti katastrofos naktį. Aktyviai dirbo ir „Piotro Vasevo“ komanda – iš vandens ištraukė 37 žmones.

Bet aukų skaičius buvo milžiniškas – žuvo 423 iš 1234 žmonių, plaukusių „Admirolu Nachimovu“: 359 keleiviai ir 64 ekipažo nariai.

Žuvusiuosius gabeno į vieną Novorosijsko uosto prieplaukų, kur stovėjo geležinkelio vagonai-šaldytuvai. Į juos buvo kraunami kūnai, ten pat atpažinti aukų buvo įleidžiami artimieji. Visi jie reikalavo kuo greičiau nustatyti tragedijos kaltininkus – to paties telefonu pareikalavo tada atostogavęs SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas.

Tyrimas vis tiek truko kelis mėnesius. Susidūrusių laivų kapitonai V.Markovas ir Viktoras Tkačenka visą tą laiką leido už grotų.

Spąstai vidury jūros

Parodymus davę nukentėjusieji pasakojo, kad išplaukiant nebuvo jokių nelaimės ženklų.

Tarsi klasikiniame filme apie katastrofas, laive iškart prasidėjo diskoteka, ketvirtajame denyje vyko gyvo garso koncertas, restoranus ir barus užpildė poilsiautojai, besimėgaujantys kruizu jūroje.

Buvo karšta diena, daugelis į kruizą pasiėmė vaikus. Keleiviai, apsistoję žemutinių denių kajutėse, atsidarė iliuminatorius prasivėdinimui.

22 val. 30 min. laivo kino salėje pradėjo rodyti filmą „Aš mylėjau tave labiau už gyvenimą“, susirinko nemažai žiūrovų.

Susidūrimo momentą pastebėjo tik tie keleiviai, kurie gėrėjosi naktiniu dangumi laivo dešinėje pusėje.

Jie matė, kaip artėja didžiulis krovininis laivas, bet iš pradžių pamanė, kad viskas tvarkoje. 23 val. 12 min. žmonės strimgalviais puolė į šalis – likus sekundėms iki akimirkos, kai sausakrūvis priekiu pramušė keleivinio laivo bortą.

„Piotras Vasevas“ po vandeniu pramušė „Admirolo Nachimovo“ korpuse 84 kvadratinių metrų skylę. Ji tęsėsi nuo 7-ojo iki 10-ojo vandeniui nepralaidžių skyrių, kuriuose buvo išsidėstę variklių skyrius, mazuto ir dyzelinio kuro talpyklos, maisto sandėliai ir laivo triumas.

Keleiviai, kurie nematė susidūrimo, nors ir buvo išversti iš kojų, bet nesuprato, kas įvyko. „Admirole Nachimove“ pavojus nebuvo paskelbtas ir jis toliau plaukė. Vėliau tardytojai nustatys, kad kapitonas bandė gelbėti laivą, kreipdamas jį ant seklumos.

Netrukus kruiziniame laive užgeso šviesos. Paskui įsijungė, bet vėl užgeso, o laivas ėmė svirti ant šono. Praėjus 4 minutėms po susidūrimo „Admirolas Nachimovas“ pasviro 45 laipsnių kampu ir laive prasidėjo baisi panika.

Vanduo plūstelėjo į vidų – tą pagreitino atviri apatinių denių iliuminatoriai. „Admirolą Nachimovą“ žaibiškai užpildė vanduo.

Tie, kas buvo denyje, šoko į jūrą. Kiti ropštėsi ant kylančio borto ir nuo jo slydo į vandenį. Iš bakų pasipylė kuras, sukaustydamas vandenyje atsidūrusių žmonių judesius. Tik per stebuklą nekilo gaisras.

Į jūrą slystantys suoliukai ir gultai šlavė už borto bandančius laikytis keleivius.

Laivo palydovės ir jūreiviai stengėsi išvesti žmones iš vidinių kajučių. Tamsoje, pasvirusiuose koridoriuose jie darė tai apgraibomis, tik apytikriai įsivaizduodami, kur dabar apačia, o kur viršus.

Žmonės, nesuprasdami, kur bėgti, siauruose koridoriuose spaudė vienas kitą. Baisus likimas buvo vaikų, kuriuos tėvai paguldė miegoti ir užrakino kajutėse, o patys nuėjo į viršutinius denius.

Išgyvenusieji prisiminė, kad į pagalbą tėvus šaukusių vaikų klyksmai buvo baisiausi tos nakties garsai. Mažai kas sugebėjo tamsoje ištrūkti į koridorius, o per atvirus iliuminatorius kajutes staigiai užpildė vanduo.

Katastrofos liudininkų žodžiais, ties mirties slenksčiu akivaizdžiai pasireiškė tikroji žmonių prigimtis. Buvo tokių, kurie atiminėjo iš kitų gelbėjimosi liemenes, kovojo už bet kokį plūduriuoti galintį daiktą – ar tai būtų laivo apdailos gabalas, gelbėjimosi ratas, medinis suolas, ar gultas.

Tačiau buvo tokių, kurie iki paskutinio kartu su įgulos nariais padėjo gelbėtis pagyvenusiems žmonėms, moterims ir vaikams, atiduodami jiems savo liemenes.

Daug keleivių išgyveno laivo palydovės Tatjanos dėka, kuri viršutiniame denyje vilko ant keleivių gelbėjimosi liemenes. Žmonės prisiminė, kad ji buvo ramybės sala aplink verdančioje beprotybėje: susikaupusi ir greitai atliekanti savo darbą, nepasidavusi emocijoms. Jos kūnas jūros gelmėje buvo rastas tik po poros dienų.

O „Admirolo Nachimovo“ kapitonas V.Markovas pragyveno savo laivą. Jis, pasak įgulos narių, iki paskutinės akimirkos liko ant kapitono tiltelio, kol buvo nuplautas už borto. V.Markovą išgelbėjo iš vandens.

Lemtinga klaida

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad „Admirolo Nachimovo“, „Piotro Vasevo“ ir Novorosijsko laivybos kontrolės posto kapitonai žinojo, jog laivai turės prasilenkti 23 val. 10 min.

Pagal tarptautines navigacijos taisykles „Admirolas Nachimovas“ turėjo praleisti sausakrūvį laivą (jūrų principas – praleidžia kairėje esantį laivą). Tačiau uosto dispečeris susisiekė su „Piotro Vasevo“ kapitonu V.Tkačenka ir paklausė, ar šis galėtų praleisti keleivinį garlaivį.

Dispečeris teigė: laive yra beveik tūkstantis keleivių su vaikais, geriau būtų jam duoti kelią. V.Tkačenka pažadėjo.

22 val. 30 min. keleivinio laivo įgula pasidomėjo situacija ir jiems pranešė apie prasilenkimą su krovininiu laivu, informuodami, kad pastarojo kapitonas praleis „Admirolą Nachimovą“.

Paaiškėjo, kad 23 val. kapitonas V.Markovas nustatė 160 laipsnių kursą (teisę jį pakeisti turi tik kapitonas) ir perdavė valdymą savo padėjėjui Aleksandrui Čudnovskiui, o pats nuėjo į savo kajutę ir ilsėjosi skaitydamas žurnalą.

Apskritai kapitonas galėjo stebėti situaciją ir nuo sofos – matė kurso žymeklius.

Po poros minučių A.Čudnovskis atkreipė dėmesį į pasirodžiusias laivo šviesas. Vairininko jis paprašė nustatyti atstumą.

„Kurso pasikeitimas per dvi minutes – du laipsniai, mes artinamės vienas prie kito“, – atsakė jam „Admirolo Nachimovo“ vairininkas Jevgenijus Smirnovas. Po poros minučių A.Čudnovskis vėl paprašė nustatyti atstumą ir vėl gavo patvirtinimą, kad atstumas tarp laivų sparčiai mažėja.

„Admirolo Nachimovo“ kapitono padėjėjas susinervino ir radijo telefonu susisiekė su sausakrūvio įgula. Jis pasitikslino, ar susitarimas galioja ir ar krovininis laivas juos praleis – ir gavo patvirtinimą.

Tačiau atstumas tarp laivų ir toliau mažėjo. A.Čudnovskis pamatė, kad „Piotras Vasevas“ netrukus bus toje linijoje, kuria turi praplaukti „Admirolas Nachimovas“. Užuot skubiai paskambinęs V.Markovui ir informavęs apie tai, kas vyksta, A.Čudnovskis, pažeisdamas visus nurodymus, pasuko kairėn, tikėdamasis, kad dešinėje paliks „Piotrą Vasevą“.

Tada A.Čudnovskis vėl ir vėl keičia kursą. Jis mato, kad vyksta katastrofiškas suartėjimas ir skambina į sausakrūvį klausdamas, ką jie daro. Po dviejų minučių įvyksta susidūrimas.

Vėliau ekspertai nustatys, kad jei A.Čudnovskis nebūtų pakeitęs kurso, susidūrimo nebūtų. Laivai, nors ir pavojingai arti, galėjo prasilenkti.

Iškart po susidūrimo ant tiltelio atbėgo kapitonas V.Markovas, kuris ėmė keikti padėjėją klausdamas, kodėl šis pakeitė kursą. Galiausiai brangus laikas šioje situacijoje buvo iššvaistytas ieškant kaltininko.

Po dviejų minučių, kai laivas pradėjo svirti, A.Čudnovskis nusileido į kajutę ir užsidarė viduje. Vėliau narai turėjo atlikti daug darbo, kad išlaužtų duris ir iškeltų jo kūną į paviršių iš „Admirolo Nachimovo“, nugrimzdusio į 50 metrų gylį.

Tiltelis be kapitono

Tyrimo metu ir teisme kilo daug klausimų kapitonui V.Markovui. Pirmasis buvo susijęs su elgesiu prieš susidūrimą. Pagal pavojingų zonų praplaukimo ir artėjimo prie kito laivo taisykles, jis privalėjo būti ant kapitono tiltelio ir asmeniškai vadovauti procesui.

Šis keistas faktas vis dar verčia sąmokslo teorijos šalininkus spėlioti apie kapitono suinteresuotumą tuo, kas nutiko – neva, jis turėjo tam tikrų motyvų pakišti „Admirolą Nachimovą“ po smūgiu.

Be to, kapitonas V.Markovas tęsė laivo, kuris greitai pasviro ir užsipildė vandeniu, judėjimą užuot nedelsdamas paskelbęs pavojų ir davęs įgulai įsakymą evakuoti keleivius.

Teisme kapitonas paaiškino, kad to padaryti negalėjo, nes užgeso šviesa.

Tačiau praėjus dviem minutėms po susidūrimo antrasis mechanikas sugebėjo pasiekti denį, kuriame buvo avarinis generatorius, ir jį užvedė. Kurį laiką maitinimas buvo atkurtas, tačiau kapitonas nepaskelbė aliarmo. Vietoj to, V.Markovas pasiuntė porą jūreivių į apačią įvertinti žalos laivui dydį.

Kai laivas pradėjo greitai svirti ant dešinio borto, kapitonas nusiuntė sausakrūviui pranešimą, reikalaudamas nedelsiant nuleisti į vandenį visą gelbėjimo įrangą ir taip pat įsakė savo įgulai nuleisti valtis.

Tačiau komanda buvo pavėluota. Jūreiviai numetė tik vieną valtį, kuri buvo kairėje pusėje. Jie pradėjo mesti į vandenį savaime išsiskleidžiančius plaustus, tačiau dalis jų dėl pažeistų tvirtinimų buvo tvirtai pririšti viela, todėl liko nepajudinti.

„Visi veiksniai buvo prieš keleivius“

„Piotro Vasevo“ kapitonas V.Tkačenka iš Kanados uosto Be-Como gabeno grūdus ir skubėjo greitai pasiekti Novorosijską. Jis plaukė 12,5 mazgo greičiu.

21 val. 30 min. „Piotro Vasevo“ kapitonas užlipo ant tiltelio ir perėmė laivo valdymą. Šalia jo buvo trečias padėjėjas Piotras Zubiukas.

Kai „Admirolas Nachimovas“ išplaukė iš uosto, V.Tkačenka tiek dispečeriui, tiek A.Čudnovskiui patvirtino, kad praleis laivą, tačiau to nepadarė.

V.Tkačenka vairavo sausakrūvį vadovaudamasis navigacine aparatūra, nors pagal taisykles privalėjo stebėti situaciją žiūronais. Tuo pat metu jam puikiai matėsi ryškiai apšviestas keleivinis garlaivis. Kai tyrėjai jo klausė, kodėl jis neužleido kelio, V.Tkačenka atsakinėjo: „Maniau, kad prašoksiu“.

Pasak vėliau liudijusių kolegų, V.Tkačenka buvo savo srities profesionalas, išmanė darbą, turėjo apdovanojimų už nuopelnus. Tačiau sausakrūvio kapitonas garsėjo pomėgiu ekstravagantiškiems veiksmams: jam patiko pavojingi ir tuo pačiu tikslūs manevrai, dėl kurių jo kolegas kartais apimdavo siaubas.

Po pirmojo A.Čudnovskio skambučio „Piotro Vasevo“ kapitono padėjėjas P.Zubiukas taip pat paprašė nustatyti atstumą ir pranešė V.Tkačenkai, kad vyksta pavojingas suartėjimas. Kapitonas, žiūrėdamas į ekraną, pasakė, kad viskas einasi pagal planą, ir paprašė jo netrukdyti.

Vis dėlto P.Zubiukas darsyk pakartojo, kad atstumas darosi pavojingas.

Tačiau V.Tkačenka vėl nepaklausė pareikšdamas, kad įranga rodo: tuoj įvyks „gražus prasilenkimas“

Vėliau ekspertizės metu bus nustatyta, kad navigacijos sistema perdavė duomenis pavėluotai. V.Tkačenka tik po kito paniško skambučio iš „Admirolo Nachimovo“ suprato, kad bus bėda.

Jis įsakė sulėtinti greitį, tada liepė visa jėga jungti atgalinę pavarą, tačiau buvo per vėlu: laivas iš inercijos judėjo pirmyn. Pavėluotas manevras į dešinę visiškai nepadėjo: sausakrūvis visu greičiu taranavo „Admirolą Nachimovą“.

V.Tkačenka greitai pradėjo gelbėjimo operaciją. Jo vyrai iš vandens ištraukė 37 žmones, tačiau kitą dieną „Piotro Vasevo“ kapitonas suprato, kad įklimpo, ir pavogė laivo žurnalą iš savo padėjėjo P.Zubiuko.

Pastarasis žurnalą pildė ranka – kaip ir priklauso, detaliai įrašydamas viską, kas vyko sausakrūvyje.

Vėliau V.Tkačenka tyrėjams sakė, kad jis pratrynė tos nakties duomenis ir paprašė P.Zubiuko įrašyti kitus duomenis. Jūreivio garbei, jis atsisakė, o vėliau iš pieštuko atspaudo ant popieriaus atkūrė kiekvieną žodį tyrėjams.

Tragedija nebūtų įvykusi, jei būtų suveikęs bent vienas iš trijų faktorių: V.Tkačenka būtų praleidęs keleivinį laivą, V.Markovas būtų likęs savo darbo vietoje, o A.Čudnovskis nebūtų pakeitęs kurso.

Tą naktį visi trys veiksniai buvo nukreipti prieš „Admirolo Nachimovo“ keleivius

Kapitonų likimas

V.Markovas ir V.Tkačenka buvo teisiami 1987 m. kovo mėnesį Odesoje. Jiems pateikti kaltinimai pagal baudžiamojo kodekso straipsnį „Saugaus eismo taisyklių ir transporto eksploatacijos pažeidimas“, nors iš pradžių buvo siekiama kapitonams inkriminuoti straipsnį „Tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis“ – tai būtų reiškę neišvengiamą mirties bausmę.

Abiem buvusiems kapitonams teismas skyrė po 15 metų laisvės atėmimo, tačiau po ketverių metų Sovietų sąjunga nustojo egzistuoti

Toliau V.Markovas bausmę atliko Rusijoje, o V.Tkačenka – Ukrainoje. 1992 m. abiejų šalių prezidentai Borisas Jelcinas ir Leonidas Kravčukas nusprendė kapitonams suteikti malonę.

V.Tkačenka tuo metu gydėsi psichinį sutrikimą.

Paleisti iš kalėjimo du buvę kapitonai apsigyveno Odesoje ir neretai sulaukdavo grasinimų iš žuvusiųjų per „Admirolo Nachimovo“ katastrofą artimųjų.

V.Markovas netgi rašė pareiškimus milicijai, prašydamas apsaugoti jo šeimą nuo galimų pasikėsinimų. Odesoje jis vėl įsidarbino Juodosios jūros laivybos kompanijoje, kur mokė kursantus kapitono darbo. 2007 m. V.Markovas mirė nuo vėžio.

Netrukus po išlaisvinimo V.Tkačenka su šeima persikėlė gyventi į Izraelį, kur pakeitė pavardę ir tapo Viktoru Taljoru.

Kalbama, taip jis pasielgė dėl to, kad „Admirolo Nachimovo“ žuvusių keleivių artimųjų gyveno ir Izraelyje.

Šioje šalyje V.Taljoras vėl tapo kapitonu – tiesa, dabar vairavo privačią jachtą. 2003 m. rugsėjį, nepaisant gresiančios audros, jis išplaukė savo laivą į jūrą. Po kurio laiko V.Taljoro ir dviejų jo padėjėjų kūnus bei į uolas sudužusią jachtą prie Kanados krantų rado pakrantės patruliai.

Parengta pagal lenta.ru

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.