Anykščiuose aptiktas unikalus radinys pridarė ir nemalonumų

Kai bemaž prieš tris savaites Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių skyriaus narys 81 metų Gerimantas Kaklauskas šv.Mato bažnyčios šventoriuje ėmėsi įgyvendinti savo idėją – pastatyti paminklą anykštėnėms partizanėms ir ryšininkėms, darbą teko stabdyti, vos tik pradėjus kasti pamatus, kai kastuvas atsitrenkė į metalinį daiktą – senovinį varpą.

Anykščių šv.Mato bažnyčios šventoriuje, kasant pamatą paminklui, buvo aptiktas senovinis varpas. <br> L.Juodzevičienės nuotr.
Anykščių šv.Mato bažnyčios šventoriuje, kasant pamatą paminklui, buvo aptiktas senovinis varpas. <br> L.Juodzevičienės nuotr.
Anykščių šv.Mato bažnyčios šventoriuje, kasant pamatą paminklui, buvo aptiktas senovinis varpas. <br> L.Juodzevičienės nuotr.
Anykščių šv.Mato bažnyčios šventoriuje, kasant pamatą paminklui, buvo aptiktas senovinis varpas. <br> L.Juodzevičienės nuotr.
Anykščių šv.Mato bažnyčios šventoriuje, kasant pamatą paminklui, buvo aptiktas senovinis varpas. <br> L.Juodzevičienės nuotr.
Anykščių šv.Mato bažnyčios šventoriuje, kasant pamatą paminklui, buvo aptiktas senovinis varpas. <br> L.Juodzevičienės nuotr.
Anykščių šv.Mato bažnyčios šventoriuje šalia kunigų kapų yra atminimo kryžiai bei paminklai Lietuvos savanoriams, tremtiniams, dailininko A.Kmieliausko sukurta skulptūra „Žymių anykštėnų tėvams atminti“. <br> Parapijos feisbuko nuotr.
Anykščių šv.Mato bažnyčios šventoriuje šalia kunigų kapų yra atminimo kryžiai bei paminklai Lietuvos savanoriams, tremtiniams, dailininko A.Kmieliausko sukurta skulptūra „Žymių anykštėnų tėvams atminti“. <br> Parapijos feisbuko nuotr.
Spėjama, jog prieš tris savaites iškastas varpas galėjo būti iš per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių išsprogdintų bažnyčios bokštų. <br> J.Survilos (1880–1964) nuotr. iš A.Baranausko ir A.Vienuolio muziejaus fondų.
Spėjama, jog prieš tris savaites iškastas varpas galėjo būti iš per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių išsprogdintų bažnyčios bokštų. <br> J.Survilos (1880–1964) nuotr. iš A.Baranausko ir A.Vienuolio muziejaus fondų.
 Anykščių šv.Mato bažnyčia, pastatyta 1899–1909 m., yra aukščiausia Lietuvoje (79 m). Iki Pirmojo pasaulinio karo ji buvo 84 m. <br> V.Pupelio nuotr.
 Anykščių šv.Mato bažnyčia, pastatyta 1899–1909 m., yra aukščiausia Lietuvoje (79 m). Iki Pirmojo pasaulinio karo ji buvo 84 m. <br> V.Pupelio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 10, 2020, 9:07 PM, atnaujinta Oct 10, 2020, 9:14 PM

Apie jį sužinoję paveldosaugininkai G.Kaklauskui pareiškė rimtų pretenzijų, nes darbai istorinėje miesto vietoje buvo pradėti be leidimo.

Darbą sustabdė netikėtas radinys

„Kultūros paveldas man liepė rašyti pasiaiškinimą, kodėl kasiau, – stebėdamasis ir piktindamasis kalbėjo G.Kaklauskas. – Viską buvau suderinęs su klebonu, su savivaldybės architekte ir meru.

Jie man liepė paminklą statyti užkampyje, šventoriaus gale už bažnyčios. Kategoriškai nesutikau. Sakiau, jog geriausia vieta šiam paminklui yra arčiau šoninių vartų, prie paminklo 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Anykščių valsčiaus savanoriams. Ir savanoriai, ir moterys partizanės kovojo už Lietuvą. Tai jie paskui numojo ranka, – daryk ką nori. Man užteko ir žodinio leidimo“.

Į klausimą, kodėl nusprendė paminklą statyti būtent moterims, žodžio kišenėje neieškantis G.Kaklauskas atsakė: „Aš moku skaityti. Perskaičiau Anykščių krašto istoriko Gintaro Vaičiūno knygas, sužinojau, kiek žuvo moterų ir merginų. Visoje Lietuvoje vertiname partizanus vyrus, o apie moteris nutylima“.

Su tėvais tremtyje buvęs 15 metų, apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu G.Kaklauskas pasakojo, jog paminklo statybos pradžia buvo kruopščiai suplanuota.

„Paprašiau jaunų savanorių pagalbos, nes mano amžiaus draugai jau sukiužę, duobės pamatams nebeiškastų. Po kiek laiko jaunimas man skambina, sako, radome varpą, ką daryti? O po valandos jau turi betoną atvežti.

Skambinu klebonui, sakau, bėk prie duobės, iškasėme varpą. Klebonas negalėjo, tai atėjo vikaras, po to dar vienas vyrukas lyg ir iš Kultūros centro.

Jis mums liepė nutraukti darbą, nes, sakė, gali būti nemalonumų. Turėjau metro ilgio lentą, pamatavau varpo skersmenį – apie 80 centimetrų“, – prisiminė G.Kaklauskas rugsėjo 23-iosios staigmeną.

Žinia apie unikalų radinį pasklido ne tik po Anykščius, bet pasiekė ir Utenos apskrities bei Vilniaus paveldosaugininkus.

Tada ir paaiškėjo, jog paminklo statybos darbai buvo pradėti be jokių leidimų.

Jaučiasi nepelnytai baudžiamas

Pasiaiškinimą parašiusiam G.Kaklauskui gresia administracinė atsakomybė. Jam gali būti skirta pusė įstatyme numatytos baudos – 75 eurai.

„Man nesvarbu, ar 75, ar 5 eurų bauda. Aš jos nemokėsiu. Viską dariau, leidus merui ir architektei“, – griežtai pareiškė G.Kaklauskas.

Jis pasakojo, jog jau turi atsivežęs paminklui skirtą akmenį, nerūdijančio plieno kryžių, paminkladirbių iškaltą akmens lentelę, kurioje yra 16 partizanių ir 49 ryšininkių rėmėjų pavardės.

Anot G.Kaklausko, Anykščių rajono savivaldybė šiam projektui skyrė 1000 eurų.

„Prieš dvejus metus Andrioniškyje pastačiau paminklą partizanų vadui Antanui Slučkai – Šarūnui, – ne be pasididžiavimo apie patriotinę veiklą kalbėjo G.Kaklauskas. – Nematėte? Dar likau skolingas 300 eurų“.

Aktyvaus visuomenininko manymu, visokių leidimų reikalavimas yra biurokratija.

Kalbėjo tik apie paminklo vietą

Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė prisiminė apie prieš kurį laiką įvykusį pokalbį.

„Savivaldybės koridoriuje mes su meru susitikome gal dešimt žmonių, norinčių statyti paminklą moterims partizanėms. Pasiūlėme jam vietą šventoriaus gale, šalia paminklo motinoms. Priminiau, jog būtina suderinti su klebonu.

Vėliau susitikome su klebonu ir G.Kaklausku šventoriuje. Klebonas, atsimenu, neleido statyti naujo paminklo šalia atminimo lentų savanoriams.

Tada mes aptarėme tik paminklo vietą, raštu G.Kaklauskas nesikreipė. Tai buvo tik pokalbis šventoriuje.

Jei būtume susėdę prie stalo, būtume pasakę, jog reikia leidimo, projekto, archeologinių tyrimų. Archeologinių tyrimų nereikia tik tuo atveju, jei kasama iki 20 cm. Šiuo atveju buvo kasama giliau.

Mums visiems buvo staigmena, kai išgirdome, kad šventoriuje jau prasidėjo darbai. Niekas nesuprato, jog G.Kaklauskas iš karto pradės paminklo statybą.

Klebonas irgi nežinojo, jis tomis dienomis buvo ligoninėje.

Įvyko nesusipratimas, gal G.Kaklauskas ne taip suprato mūsų pokalbį. Savotiškai ačiū jam, kad bakstelėjo į tą varpą, tai yra labai svarbus istorinis radinys.

Tačiau šiais laikais pastebiu nepažabojamą entuziazmą statyti bet ką ir bet kur. Norėjimas įsiamžinti daiktais. Aš patriotizmą suprantu kiek kitaip“, – kalbėjo architektė D.Gasiūnienė.

Vokiečiai susprogdino bokštus

Anykštėnai nekantraudami laukia, kada bus iškastas visas varpas, ir paaiškės jo istorija. Kol kas iš žemės tebekyšo jo kraštas, kasimo vieta aptverta apsaugine juosta.

Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio memorialinio muziejaus direktorius Antanas Virbickas teigė, jog iš bažnyčios archyvų yra žinoma apie du varpus.

„Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m. liepos mėnesį, vokiečiai išsprogdino abu bažnyčios bokštus. Kiek žinoma, vienas jų nuskilo, o kitas visiškai sutrupėjo.

Daugiau jokių įvykių su varpais Anykščiuose nebuvo. Negali būti, kad būtų atvežę ir užkasę kokios nors kitos bažnyčios varpą“, – sakė A.Virbickas.

Duobėje prie varpo matosi mūro dalis. Galimas daiktas, jog tai kokio pamato fragmentas.

Istorinėse vietose negalima savivaliauti

Į Anykščius kitą savaitę, tikimasi, atvyks kraštietis, garsus archeologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela.

Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Dediala sakė, jog buvo parašytas reikalavimas atlikti archeologinius tyrimus.

„Anykščių bažnyčios, kultūros paveldo objekto, šventorius patenka į unikalią miesto vietą, todėl be archeologų leidimo joje negalima judinti žemės.

Darbus buvo privaloma derinti su Utenos kultūros paveldo skyriumi. Už pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė“, – teigė R.Dediala.

Kai prieš trejus metus klebono Petro Baniulio rūpesčiu bažnyčioje buvo įrengiama geoterminio šildymo sistema, šventoriuje buvo atliekami archeologiniai tyrimai, tačiau ta vieta, kurioje prieš tris savaites buvo aptiktas varpas, tąsyk į nepakliuvo į tyrinėjimo zoną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?