Lietuvos dvaruose praeities paslaptis tebesaugo šventyklos

Sakralinės paskirties pastatai dvarų sodybose dažni. Dvaruose statytos katalikų koplyčios, stačiatikių cerkvės pagal tuometinio dvarininko tikėjimą. Dažnai dvarų šventovės nedidelės, skirtos didiko šeimos reikmėms, tačiau neretai jose melstis rinkdavosi ir apylinkių gyventojai.

 Liubavo dvaro angelas.<br> G.Juodėno nuotr.
 Liubavo dvaro angelas.<br> G.Juodėno nuotr.
 Liubavo dvaro koplyčia. A.Paslaičio akvarelė.
 Liubavo dvaro koplyčia. A.Paslaičio akvarelė.
  Liubavo dvaras.<br> Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
  Liubavo dvaras.<br> Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
 Markučių dvaro cerkvė.<br>  G.Juodėno nuotr.
 Markučių dvaro cerkvė.<br>  G.Juodėno nuotr.
 Markučių dvaro cerkvė.<br>  G.Juodėno nuotr.
 Markučių dvaro cerkvė.<br>  G.Juodėno nuotr.
 Jurbarko dvaro cerkvėje.<br>  G.Juodėno nuotr.
 Jurbarko dvaro cerkvėje.<br>  G.Juodėno nuotr.
 Jurbarko dvaro cerkvė.<br>  G.Juodėno nuotr.
 Jurbarko dvaro cerkvė.<br>  G.Juodėno nuotr.
Dominikonų vienuolynas Trakų pusiasalio pilies teritorijoje.<br>  G.Juodėno nuotr.
Dominikonų vienuolynas Trakų pusiasalio pilies teritorijoje.<br>  G.Juodėno nuotr.
Dominikonų vienuolynas Trakų pusiasalio pilies teritorijoje.<br>  G.Juodėno nuotr.
Dominikonų vienuolynas Trakų pusiasalio pilies teritorijoje.<br>  G.Juodėno nuotr.
 Tuskulėnų dvaro koplyčia-kolumbariumas. <br>  G.Juodėno nuotr.
 Tuskulėnų dvaro koplyčia-kolumbariumas. <br>  G.Juodėno nuotr.
 Tuskulėnų dvaro koplyčia-kolumbariumas. <br>  G.Juodėno nuotr.
 Tuskulėnų dvaro koplyčia-kolumbariumas. <br>  G.Juodėno nuotr.
 Tuskulėnų dvaravietė.<br>  Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
 Tuskulėnų dvaravietė.<br>  Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
 Pienionių dvaro grota.<br>  G.Juodėno nuotr.
 Pienionių dvaro grota.<br>  G.Juodėno nuotr.
 Raguvėlės dvaro koplyčia-mauzoliejus.<br> V.Stankevičiaus fotografija.
 Raguvėlės dvaro koplyčia-mauzoliejus.<br> V.Stankevičiaus fotografija.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Nov 10, 2020, 6:05 PM, atnaujinta Nov 10, 2020, 6:09 PM

Dvarų šventyklose dažnai būdavo įrengiami mauzoliejai, juose laidoti didikų giminių atstovai. Esama ir kitokių tikintiesiems skirtų pastatų ir vietų, iki šių dienų tebesaugomų ar bent tebeminimų Lietuvos pilyse ir dvaruose.

Liubavo angelas teberymo

Liubavo dvaro koplyčia buvo pastatyta XVIII amžiuje, pašventinta 1741 m. Tai užfiksuota Nemenčinės bažnyčios inventoriuose. Vėliau, XIX amžiaus viduryje Liubavo dvare koplyčia buvo perstatyta neogotikiniu stiliumi, spėjama, kad galbūt pagal tuometinio dvaro šeimininko skulptoriaus Rapolo Slizienio (1880−1881) projektą.

Po istorinių 1863-iųjų įvykių pamaldos šioje koplyčioje buvo uždraustos, o vėliau, 1874 m., G.Slizienio prašymu vėl atnaujintos. Sekmadieninės pamaldos šioje koplyčioje vykdavo iki pat 1945 m. Čia šventadienio paminėti iš pat ryto rinkdavosi apylinkių gyventojai, pasakojama, apie 50−60 žmonių. Kunigą iš Nemenčinės bažnyčios automobiliu atveždavęs Slizienių vairuotojas.

Medinė Liubavo dvaro koplyčia dar stovėjusi XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Keletas koplyčios daiktų eksponuojama Liubavo dvaro vandens malūne-muziejuje.

Šiandien išlikę tik koplyčios pamatai ir kadaise už pastato stūksojusi, iš naujo išlieta Liubavo angelo skulptūra. Liubavo dvaro koplyčios rūsyje įrengtas mauzoliejus, kuriame ilsisi paskutiniųjų dvaro šeimininkų Slizienių giminės atstovų palaikai.

Markučių koplyčią puošia ikonos

Markučių dvaro teritorijoje galima aplankyti Šv. Barboros (Šv. Varvaros) koplyčią. Ji pastatyta ant parko kalvelės 1906 metais, kai Markučių dvare šeimininkavo paskutinieji jo savininkai Varvara ir Grigorijus Puškinai. Jų palaikai ilsisi greta koplyčios esančiose kapinaitėse.

Koplyčia pastatyta pagal architekto Michailo Prozorovo projektą. Grakštų pastatą puošia restauruotos, ant cinko skardos tapytos ikonos, spėjama, sukurtos Georgijaus Molokino, XIX−XX amžiaus Vilniaus ikonų tapytojo.

Šventovėse – renginiai ir parodos

Jurbarko dvaro sodyboje išlikusi elegantiška mūrinė cerkvė, kurioje šiandien veikia parodų ir koncertų salė. Bizantinio stiliaus Kristaus Atsimainymo cerkvė pastatyta XIX amžiuje, 1865 metais, Jurbarko dvarą valdant kunigaikščiams Vasilčikovams.

Anuomet šventovėje kabėjo Viktoro Vasnecovo paveikslai (per I pasaulinį karą išvežti į Ukrainą), melsdavosi ne tik kunigaikščio šeima, bet ir Jurbarko stačiatikių bendruomenė.

Trakų pusiasalio pilies teritorijoje iki šių dienų išlikęs Dominikonų vienuolyno pastatas.

1779 m. pietvakarinio pilies bokšto vietoje jis turėjo iškilti kaip bažnyčia. Nuo 1789 m. jo statybai vadovavo architektas Martynas Knakfusas (apie 1740−1821). 1822 m. pastatas buvo rekonstruotas į vienuolyną ir koplyčią.

Šiandien restauruotame pastate veikia muziejinės ekspozicijos.

Pagerbtos režimo aukos

Tuskulėnų dvaro rūmų komplekse išlikusi 1931 m. pastatyta Šv.Teresės koplytėlė. Neoklasicizmo stiliaus pastatas vėliau, 2005−2008 m., buvo restauruotas. Įėjimą į šventyklėlę rėmina du masyvūs stulpai, viduje stovi altorius, o sienas puošia angelų galvutės.

Tuskulėnų dvaro rūmų ir Sovietų Sąjungos okupacinio režimo aukų memorialo komplekse įrengta sovietinio totalitarinio režimo aukų amžinojo poilsio vieta, čia stovi koplyčia-kolumbariumas, pastatyta 2004−2009 m.

Įgyvendinant šį projektą dalyvavo architektai Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algirdas Umbrasas, skulptoriai Gediminas Karalius, Gitenis Umbrasas ir kiti.

Vertybės – grotoje ir kapinėse

Pienionių dvaro sodyboje šiandieną nėra koplyčios, tačiau išlikusi sakralinė kultūros vertybė − grota ir Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Tai pusapskričio plano grota, datuojama XX amžiaus I puse, suformuota iš akmenų. Joje stovi betoninė beveik dviejų metrų aukščio Švč. Mergelės Marijos skulptūra.

Raguvėlės dvare išlikusi mūrinė koplyčia-mauzoliejus, pastatyta 1849 m. pagal architekto Lauryno Cezario Anichinio projektą, užsakytą tuometinių dvaro šeimininkų didikų Komarų.

Neogotikinio stiliaus, gausiai išpuošta koplyčia stovi Raguvėlės dvaro kapinėse. Sovietmečiu šis pastatas buvo smarkiai nukentėjęs, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę restauruotas. Virš koplyčios durų, raudoname fone vaizduojamas Komarų herbas, po pastatu esančiame mauzoliejuje palaidoti Komarų giminės atstovai.

Ši koplyčia − ne vienintelė šventovė Raguvėlės dvaro sodyboje. Raguvėlės dvarui priklauso ir 1794−1796 m. statyta šv. diakono Stepono bažnyčia. Bažnyčios statybą fundavo Raguvėlės dvarininkas J. Komaras (1770−1847).

Vėliau, 1887 m., remontuota trinavė bažnyčia pastatyta klasicizmo stiliumi, šalia jos išlikusios dvi, rytų ir vakarų, varpinės, neoklasicizmo stiliaus architektūros pavyzdžiai.

Keliaujant po Lietuvos dvarus dar galima atrasti nemažai koplytėlių ir kitokių sakralinės paskirties pastatų ar tikintiesiems skirtų vietų. Pasitaikydavo, kad bažnyčios reikmėms kuriam laikui pritaikydavo ir kitus dvarų pastatus.

Pavyzdžiui, po Pirmojo pasaulinio karo Burbiškio dvare maldos namų erdvės buvo įrengtos pagrindinio rūmų pastato šiaurės rytinėje dalyje, o Pienionių dvare − buvusiame bravoro pastate. Netoli namų, gimtose ir gyventose, širdžiai mielose vietose, dvarus valdžiusios didikų giminės dažnai rūpinosi kartu įrengti ir mauzoliejus ar kapinaites.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.